- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- 1-2550-288/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01594-12-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Nukentėjusysis
- J. S., R. S.
- Kaltinamasis
- J. M.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, gynėjui R. M., nukentėjusiesiems J. S., R. S., jų atstovei advokatei Ramutei Budrytei, VTAS atstovui V. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gim. 1973-03-31 Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, du 18 m. ir 13 m. vaikai, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji J. M. 2012 m. gruodžio 8 d. apie 17 val. prie (duomenys neskelbtini), po nepilnamečių konflikto kieme, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. S., gim. 1999-09-09, į nosį. Nuo patirto smūgio nukentėjusiajam M. S. nugriuvus ant žemės, J. M. tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, vieną kartą spyrė nukentėjusiajam M. S. į kairį petį, o po to vieną kartą į krūtinės sritį. Tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam M. S. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejų akių apatiniuose vokuose, nosies kaulų lūžį, krūtinės pusės sumušimą, tuo sukėlė nesunkų nukentėjusiojo M. S. sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d..
Pareikštas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamoji J. M. kalta prisipažino ir parodė, kad vaikus M. S. pažįsta kaip kiemo vaikus. Nieko daugiau apie juos nežino. B. S. bendravo su jos sūnumi D., kuriam 13 metų. Jos sūnus parbėgo į namus sumuštas, jį parvedė draugas. Papasakojo, kad M. su savo broliu jį sumušė. Sakė, kad vienas laikė, kitas spardė. Ji išsigando, jai buvo šokas. Išbėgo į lauką ieškoti Mato. Pamatė jį, pradėjo karščiuotis, šaukti, pastūmė jį. Buvo labai įpykusi. Stūmė su ranka, jis nukrito. Gal ir pataikė į nosį. Bet nespardė nukentėjusiojo. Netaikė specialiai į nosį. Gal bestumdama užkliudė. Šaukė, kad daugiau neliestų jo D.. Buvo dideliame šoke, įpykusi. Chuliganiškai nesielgė, išbėgusi iš laiptinės tiesiai prie Mato pribėgo. Niekas daugiau nematė, išskyrus Mato mažesnį brolį. K. D. grįžo į namus, jam bėgo kraujas iš nosies, pats verkė, šonas buvo sutinęs, nubrozdintas. Draugas dar sakė, kad iš D. tyčiojosi. Pradžioje dar norėjo eiti pas mato tėvus aiškintis. Norėjo tik sudrausminti, kokiu būdu nežinodamas. Su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos nesutinka. Jos vaikas taip pat buvo sumuštas. Gailisi dėl įvykdyto.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiųjų J. S., R. S., liudytojų E. S., D. M. parodymais, specialistės ekspertės S. B. duotais parodymais, nukentėjusiojo M. S. bei liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, protokolu- pareiškimu, specialisto išvada bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji J. S. parodė, kad ji yra Matui pamotė. Penkti metai kai globoja vaikus. Tą dieną jos namuose nebuvo. Grįžusi sužinojo kas atsitiko. Dar paskambino kaltinamajai prieš važiuodama į policiją. M. pasakė, kas jį sužalojo. Sumušė už tai, kad vaikai kieme susimušė. Buvo sumušta nosis, kraujosruvos, jam skaudėjo. Sakė, kad iš kumščio sudavė. Atbėgo ir davė, jis parkrito, paskui kraujas pasipylė. Dar sakė, kad iš kojos spyrė. Nosis buvo lūžusi. 500 litų sumai reiškia civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti. Vaikšto pas psichologus, pas psichiatrus. M. jautrus vaikas nuo vaikystės, šlapinosi į lovą. Prasidėjus teismams vėl prasidėjo šlapinimasis. Vaikui ramybės reikia.
N. R. S. parodė, kad turi keturis vaikus. Viskas gerai, nesiskundžia vaikais. Grįžęs į namus pamatė, kad vaikas išsigandęs, papasakojo kas buvo. Sakė, kad atbėgo kaimynė ir smogė į nosį, jis parkrito, dar jam įspyrė. Nenorėjo tikėti, kad taip galėjo atsitikti. Ryte jau matėsi labiau, kad vaikas nukentėjo stipriai. Ant akių matėsi mėlynės, kraujosruvos. Ekspertai nustatė, kad lūžus nosis. Vaikai pasakojo, kad D. su A. susipyko. M. užstojo, ilgai barėsi, koliojosi. Sakė, kad M. sudavė kumščiu Domui. 5000 litų ieškinį palaiko. Sūnus nukentėjo, prašo sūnaus naudai. Šlapinimasis į lovą vėl prasidėjo po apklausų.
Liudytojas E. S. parodė, kad gruodžio 8 d. apsižodžiavo M. su D.. Jie mušėsi dviese. M. sumušė D.. Po smūgio jis nukrito. D. grasino A.. Liudytojas tuo metu stovėjo ir laukė jų. D. neverkė, truputį jam bėgo kraujas. D. liko sėdėti ant laiptų su savo draugais stadione, o jis nuėjo su S. į kiemą. Po kelių valandų atėjo D. mama, klausė jo kas sumušė D.. Ji buvo piktybiškai nusiteikusi, buvo pikta. Vėliau šaukė, rėkė.
Ekspertė specialistė S. B. parodė, kad kaulų lūžių vizualiai nenustatysi, buvo atliktas tyrimas, konstatuota klinikose, kad yra lūžis. Lūžis atitinka įvykio aplinkybes. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pats lūžis galėjo būti padarytas kietu buku daiktu tiesiai, pvz., kumščiu. Griuvimui retai kada galėtų įvykti kaulo lūžis. Nėra nei nubrozdinimų, nei žaizdų.
Liudytojas D. M. parodė, kad kaltinamoji yra jo mama. M. S. ir A. S. pažįsta. Dabar su jais nebendrauja, tik pasisveikina praeidamas. 2012-12-08 susipyko su Arnu, susikoliojo. A. M. ir trenkė jam, trenkė į galvą, jis parkrito. Jis gulėjo, jam svaigo galva. Su sniegu šaldė akį. M. jį sumušė, A. matė, kad jam spyrė. Jie buvo keturiese, o jis buvo su A.. Ant akies buvo mėlynė, nubrozdinimas. Ne iš kart ėjo namo, - šaldė akį. Į namus nuėjo kai pradėjo tempti. Mama pamatė jį ir išėjo. Klausė, kas buvo ir su kuo. Pasakė jai, kad sumušė M.. Mama išėjo iki M. tėvų. Kur jie gyvena mama tikriausiai žinojo, nes jo neklausė. Mano, kad mama teisingai elgėsi išeidama ieškoti. Jam buvo skaudu, kad buvo sumuštas. Muštynių metu jis atgal smūgių nesudavė, jis gulėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. parodė, kad viskas vyko prie laiptinės (duomenys neskelbtini). D. mama J. M. trenkė jam į nosį kumščiu. Po smūgio užtemo vaizdas, nukrito ant žemės. Kai atsimerkė, ji tris ar keturis kartus spyrė ja su koja. Jam skaudėjo. Kai atsikėlė, pamatė, kad kraujas bėga. Tai darydama kaltinamoji sakė, kad ji ne iš kelmo spirta, sakė, kad policijos nekvies. Jam atrodo ,kad tai atsitiko dėl to, kad jis prieš tais susimušė su jos sūnumi D.. Tą pačią dieną prieš kelias valandas jis buvo susimušęs su D.. D. mama nėjo pas jo tėvus aiškintis, o atėjo aiškintis santykių su juo. Po to grįžo namo, pasakė tėčiui, nusiprausė ir nuėjo atsigulti, nes labai skaudėjo galvą. Jie draugavo su D., draugavo du metus, buvo kiemo draugai. Susitikdavo beveik kiekvieną dieną, teko lankytis pas D. namuose. D. mamą pažinojo. Dabar su D. nebendrauja, tik pasisveikina. Tuo metu dviračius įvarinėjo į rūsį, kai atėjo D. mama. D. mama paklausė ar dabar, ar vėliau iškviesti policiją. Ir iš karto davė su kumščiu smūgį į nosį. Viską matė brolis, draugas E.. N. E. pasakė, kad D. mama ateina. D. mama buvo agresyviai nusiteikusi ir dėl to jos bijojo. Mano, kad patyrė žalą, jam buvo nosis sulaužyta, skaudėjo galvą (b.l. 40-41).
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad dabar neprisimena kada su D. mėtėsi sniego gniūžtėmis, jis pataikė D. į pilvą, D. jam pataikė į petį, tada D. jį pavadino „dūchu“, jis taip pat jį pavadino atgal. Gal dėl to jis užpyko. B. M. pradėjo su aiškintis, kodėl jis tai juos vadina ir du kartis trenkė D. kumščiu į veidą. Po to D. apsiramino, niekaip jų nevadino ir nuėjo. Žodį „dūchas“ supranta kaip įžeidžiantį. 2012-12-08 apie 17 val. su broliu M. buvo dviese prie laiptinės, M. užrakinėjo rūsio duris, jis stovėjo šalia kai atėjo D. mama. Pasakė, kad kvies policiją, jis pasitraukė nuo M. per du metrus. I. D. mamos, kad jam nieko nepadarytų. D. mama priėjusi prie M. trenkė jam kumščiu vieną kartą į veidą. M. po smūgio nuvirto ant žemės, tada ji du kartus koja spyrė M. į krūtinę. D. mama pasakė, kad M. nesiartintų prie D. ir, kad jau nebekvies policijos ir nuėjo link savo laiptinės. M. nuo smūgio į nosį iš nosies bėgo kraujas. Su D. apie tris metus gyvena viename name (b.l. 43).
Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad nukentėjusioji J. S. 2012-12-09, sekančią dieną po įvykio, kreipiasi su pareiškimu dėl įsūnio M. sužalojimo (b.l. 1).
Specialisto išvada Nr. G3247/12/02/ konstatuota, kad M. S. padaryta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, abiejų akių apatiniuose vokuose, nosies kaulų lūžis, krūtinės kairės pusės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio M. S. sveikata bus sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-12-08 (b.l. 65).
Įvertinus surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog kaltinamoji, sužalodama nepilnametį, veikė ne iš chuliganiškų paskatų, o būdama užpykusi, susijaudinusi pamačiusi savo sūnų sumuštą. Nukentėjusįjį kaltinamoji pažinojo kaip jos sūnaus draugą ir jį sužalojo dėl asmeninių paskatų. Todėl kaltinamosios nusikalstama veika iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuotina į LR BK 138 str. 1 d. kaip paprastas (nekvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Teisiamojo posėdžio metu nustačius, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka, pagal LR BK 284 str. 1 d. kaltinamoji išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažįsta kalta, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto.
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, jos padaryta nusikalstama veika nepriskirtina prie sunkių nusikaltimų, dirbanti, jai skirtina bausmė – bauda.
Nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys 5000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti pagrįstas, įrodytas bei tenkintinas.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (LR CK 6.250 str.)
Ieškinys priteistinas atsižvelgiant į tai, kad sužalota sveikata, tyčiniais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Iš kaltinamojo priteistinas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti.
Iš kaltinamosios priteistinos ir teismo išlaidos už nukentėjusiems suteiktą advokato pagalbą 780 Lt (LR BPK 106 str. 2 d.)
Iš kaltinamosios priteistinas civilinis ieškinys 149,88 litų Kauno teritorinei ligonių kasai už M. S. gydymą (b.l. 83-88).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 308 str., 309 str.,
nusprendžia:
J. M. pripažinti kalta pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nubausti 5 (duomenys neskelbtini) litų dydžio bauda.
Pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d., 1 p.).
Į. J. M. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Priteisti iš J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam M. S. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš J. M. 149,88 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt devynis litus, 88 cnt.) Kauno teritorinei ligonių kasai.
Priteisti iš J. M. valstybės naudai 780 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt litų) išlaidų už nukentėjusiųjų J. S., R. S. atstovei pagal įstatymą Ramutei Budrytei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.