Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. R., jo atstovui advokato padėjėjui V. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungė, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-02 J. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-08-01, apie 11.39 val., Plungės m., Telšių g., ties namu Nr. 12, atbuline eiga vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino eismo saugumu, ko pasėkoje atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. P., jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismo posėdžio metu J. R. prisipažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis kliudė kitą transporto priemonę, tačiau jokių aiškių sugadinimų nesimatė, be to jis nebuvo pasiėmęs akinių. Pamatęs įvykį prie jo priėjo pažįstamas J. G., kuris apžiūrėjęs transporto priemones taip pat pasakė, kad nieko blogo čia nėra ir jis gali važiuoti toliau. Tačiau jis iš karto neišvažiavo, bandė ieškoti transporto priemonės vairuotojo, klausinėjo aplinkinių žmonių, tačiau nieko nerado. Tuo metu jis turėjo vežti žmoną į poliklinika, todėl jo pažįstamas J. G. jam pasakė, kad jis važiuotų į polikliniką, o jis (J. G.) palauks įvykio vietoje. Vėliau sužinojo, kad J. G. nesulaukė transporto priemonės vairuotojo iki to laiko, kol jam atėjo eilė užeiti į notaro kontorą, kur jis laukė, o išėjęs iš jos jau pamatė, kad iš įvykio vietos išvažiavo policija ir pagalvojo, kad nieko rimto nenutiko. Nurodo, kad galimai dėl savo amžiaus netinkamai įvertino situaciją, tačiau tikrai neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Žalą atlygino, sumokėjo 1000 Lt ir transporto priemonės savininkas jam neturi pretenzijų.

Iš esmės tokius pačius paaiškinimus dėl eismo įvykio J. R. davė 2014-08-02 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir teismo posėdžio metu 2014-08-22 (b.l. 5, 27).

Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu laukė prie notarės G. Drackienės kontoros. Pamatė, kad jo pažįstamas J. R. kliudė kitą transporto priemonę. Padaryti sugadinimai buvo visai nežymūs. J. R. ieškojo vairuotojo, tačiau nerado. Kadangi J. R. turėjo vežti žmoną į polikliniką jis pasakė J. R., kad šis važiuotų, o jis pats palauks įvykio vietoje ir praneš kai pasirodys vairuotojas. Paskui jam atėjo eilė užeiti į notaro kontorą, kur jis laukė, o išėjęs iš kontoros pamatė, kad iš įvykio vietos išvažiavo policija ir pagalvojo, kad nieko rimto nenutiko. Mano, kad visi įvykiai taip sutapo, ir jis suklaidino J. R. pasakydamas, kad jis gali važiuoti iš įvykio vietos.

Iš esmės tokius pačius paaiškinimus dėl eismo įvykio J. G. davė 2014-09-09 paaiškinime (b.l. 39).

Liudytojas policijos pareigūnas E. G. paaiškino, kad budėtojo nurodymu jis buvo atvykęs į įvykio vietą. Vairuotojas buvo nuvažiavęs, jo pasišalinimas nebuvo piktavališkas. Automobilio apgadinimai buvo nežymūs, padaryti nedideliu greičiu, buvo stumtelėtas žibintas, dangtis, sparnas, automobiliai buvo kontaktavę tik kampu. Nepatrauktas automobilis būtų trukdęs eismui. Vėliau J. R. paaiškino, kad įvykį matė kitas žmogus (J. G.), tačiau jis nebuvo apklaustas dėl įvykio aplinkybių.

Liudytoja G. R. paaiškino, kad įvykio dieną 11.45 val. turėjo taloną pas gydytoją ir jos vyras J. R. ją nuvežė. Vėliau su juo kalbėjo apie įvykį ir sužinojo, kad jis ieškojo transporto priemonės savininko, kad J. G. žadėjo palaukti vairuotojo įvykio vietoje, o jį patį padrąsino važiuoti ir nuvežti ją į polikliniką. Teigia, kad neturėdamas akinių jis galėjo nepastebėti mašinos apgadinimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas V. T. palaikė J. R. išdėstytus motyvus dėl padarytų pažeidimų. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į ypatingas eismo įvykio aplinkybes, nes J. R. neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, ieškojo kito vairuotojo, iš eismo įvykio vietos pasišalino J. G. padrąsintas, kai pastarasis pažadėjo įvykio vietoje sulaukti kitos transporto priemonės vairuotojo.

Eismo įvykio vietos schemoje, fotolentelėse, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, M. B. paaiškinime užfiksuoti duomenys apie įvykio aplinkybes, dalyvavusius asmenis, transporto priemonių apgadinimus (b.l. 6, 7, 8, 9, 10, 11-14, 19).

2014-08-03 susitarime nurodyta, kad A. P. iš J. R. gavo 1000 Lt žalos atlyginimui už minėto eismo įvykio metu padarytą žalą (b.l. 26).

Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami Lietuvos Respublikos ATPK (toliau ATPK) 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą. Asmens kaltę privalo įrodyti institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad iš paminėtos teisės normos seka, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Teismo posėdžio metu J. R. prisipažino kliudęs automobilį „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. P. ir jį apgadinęs, jo prisipažinimą patvirtina liudytojų parodymai bei bylos rašytinė medžiaga, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei kiti bylos duomenys, todėl teismas pripažįsta, kad J. R. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

J. R. skirtina administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo bei teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 m. (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 32 str.).

Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje numatytomis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosiomis taisyklėmis, 30² straipsniu, reglamentuojančiu baudos skyrimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – J. R. anksčiau nebaustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas pripažįsta, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Kaip aukščiau paminėta, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suprasti, kad jis sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos ir savo pasišalinimu siekia išvengti eismo įvykio metu kylančių neigiamų padarinių.

J. R. paaiškino, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, ieškojo kito automobilio vairuotojo, tuo laiku turėjo vežti žmoną pas gydytojus, įvykio vietoje buvęs J. G. jį padrąsino važiuoti ir pats pažadėjo sulaukti kito automobilio vairuotojo, neturėjo pasiėmęs akinių, taip pat dėl savo amžiaus galėjo tinkamai neįvertinti situacijos. Susiklosčius nurodytoms aplinkybėms jis todėl ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tačiau neturėjo tikslo nuslėpti eismo įvykio.

Teismas pripažįsta J. R. argumentus, kad dėl eismo įvykio metu susiklosčiusių aplinkybių, taip pat ir dėl savo amžiaus jis tinkamai neįvertino situacijos ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių dėl kurių J. R. būtų norėjęs sąmoningai tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos ir nuslėpti jo aplinkybes. Pažymėtina, kad jo parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės yra tokie patys tiek teismo posėdžio metu, tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jo parodymai yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, liudytojų duotiems parodymams, juos pagrindžia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas pripažįsta, kad J. R. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai, kad savo pasišalinimu išvengtų eismo įvykio metu kylančių neigiamų padarinių, todėl jo veikoje nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl yra pagrindas šią dalį administracinės bylos nutraukti (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio l dalies 1 punktu, 2 punktu, teismas

nutaria:

J. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos dalį J. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.

Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu per pirmąsias 20 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos pateikti Plungės rajono apylinkės teismui (Laisvės al. 4, Plungė).

Vėliau įrodymas apie sumokėtą baudą turi būti pateikiamas institucijai surašiusiai protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.