Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąją dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei R. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 223,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovė buvo įpareigota per 30 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2015-08-25 viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą interneto tinklalapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ (CPK 130 str.) (b. l. 20-21). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymo pratęsti nustatytą terminą negauta. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teis­mui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vo pra­šy­mu, jei­gu at­sa­ko­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nusta­ty­tą ter­mi­ną ne­pa­tei­kė atsiliepimo į ieš­ki­nį (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (LR CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros darbuotojas pagal iš Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos gautą informaciją nustatė, kad atsakovė uždegė sausą žolę (duomenys neskelbtini), namų valdos paskirties žemės sklype, ko pasėkoje išdegė 672 m² žolinės dangos ploto. Pažeidimas užfiksuotas Agentūros 2015-03-20 patikrinimo aktu Nr. R10-45. Už sausos žolės deginimą 2015-03-27 nutarimu Nr. AM 088013 pažeidėja buvo nubausta 129 Eur administracine bauda pagal ATPK 83¹ str. 1 d. Nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl vertintina, kad pažeidėja su neteisėtu žolės deginimo faktu ir paskirta nuobauda sutiko. Neteisėtai, degindama sausą žolę, atsakovė pažeidė: Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (žin., 1992, Nr. 5-75) 4 straipsnio nuostatą, kad „aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga", bei 9 str. nuostatą, kad „piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų; LR aplinkos ministro 1999-09-01 įsakymo Nr. 269 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas patvirtinimo" (Žin., 1999, Nr. 75-2284) 2 punkto reikalavimą, kad „sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m. nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan." ir 3 punkto reikalavimą, kad „draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas): žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras". Žala gamtai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Dl-269 patvirtinta metodika (2015-03-17 įsakymo Nr. Dl-228 pakeitimas), taikant Statistikos departamento nustatytą žalos atlyginimo dydžių indeksavimo koeficientą 1,451 ir sudaro 223 Eur.

Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas numato keturias sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti -neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ,bei asmens kaltę (LR CK 6.246-6.249 str.). LR CPK 182 str. 1d. 2p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota atsakovės kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir jos sukeltų pasekmių - žalos.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 str., 32 str. numato civilinę atsakomybę, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos aplinkai, privalo atlyginti visus nuostolius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (CPK 6.246 str.). Turtinės žalos samprata suformuluota LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Atsakovė, degindama žolę elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, todėl jai atsirado pareiga atlyginti padarytą žalą. Atsakovė į agentūros 2015-04-10 pateiktą pretenziją dėl žalos padarytos gamtai atlyginimo, nesureagavo ir neatlygino. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovui žalą nėra, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas žalos atlyginimas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Ieškinys dėl 223,00 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo tenkintinas (CK 6.37, 6.201, 6.245, 6.246, 6.249 str.).

Iš atsakovės valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 0,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 79, 80, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 223,00 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, ja.k. 190742529, naudai.

Priteisti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas bylinėjimosi išlaidas 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį ir 0,72 Eur (0 eurų 72 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto aplinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.