Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-117-169/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
1-117-169/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Kaltinamasis
J. R.
(S)MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 19 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei V. R.,dalyvaujant prokurorei Astai Kudrauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2015-01-18 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), esančio namo vonios kambaryje mažamečio sūnaus I. R., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje vandens maišytuvo nulūžusiu vandens tekėjimo vamzdeliu sudavė ne mažiau du smūgius savo mažamečiui sūnui J. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. R. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sūnus J. maudėsi, jam įėjus į vonios kambarį rankoje laikė nulaužtą vandens maišytuvo vamzdelį. Jis buvo išgėręs, nebekontroliavo savo elgesio, todėl supykęs du ar tris kartus trinktelėjo sūnui tuo vamzdeliu į kaktą. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, nori atsiprašyti savo šeimos ir susitaikyti.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. R. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

nukentėjusiosios E. R. pareiškimu (7 b. l.);

2015-01-18 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad atvykę policijos pareigūnai į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), išsiaiškino, kad 2015-01-18 apie 18.30 val. neblaivus J. R. paėmė sūnaus nulaužtą kraną ir su juo trenkė mažamečiui sūnui J. R. į galvą, sukėlė fizinį skausmą (8–11 b. l.);

2015-01-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su foto lentelėmis, kuriuose užfiksuota, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą paimtas nusikaltimo įrankis – nulaužtas kranas. (16–19 b. l.);

2015-02-03 daikto apžiūros protokolu su foto lentelėmis;

nukentėjusiojo nepilnamečio J. R., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais, kad viskas įvyko 2015 metų sausio mėnesį. Kranas labai sunkiai vaikščiojo, pradėjo pro šali bėgti vanduo, norėjo patraukti, kad bėgtų į vonią, o ne pro šalį. Tada kranas nulūžo. Tėtis J. R. paėmęs kraną kokius penkis kartus trenkė į galvą, į kaktą, į smilkinį, po kokių dviejų–trijų smūgių nebeprisimena. Brolis sakė, kad po to dar trenkė, nes jis pats nebejuto. Prisimena tik tai, kad guli lovoje. Labiau skaudėjo po to, negu kai sudavė, juto ūžesį galvoje. Tėtis mušdamas pasakė: „kiek tų kranų reikės pirkti“, tėtis buvo neblaivus. Mama tuo metu buvo darbe, brolis tuo metu prausėsi ir viską matė. Skaudėjo dieną ar dvi, pas gydytoją važiavo tik dėl to, kad patikrinti, ar mušė. Nenori tėčio matyti (27–28 b. l.);

nepilnamečio liudytojo I. R., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais, kad su broliu ėjo praustis ir brolis netyčia nulaužė kraną. Parėjo iš lauko tėtis ir pamatė. Jis pradėjo šaukti, paėmė tą kraną ir mušė brolį J. R.. Brolį mušė į galvą, į kaklą ir į smilkinius, sudavė keturis sykius. Brolis elgėsi keistai, iš pradžių neverkė, paskui tėtis dar trenkė du smūgius, brolis vis tiek neverkė. Brolis nuėjo, atsigulė į lovą ir užmigo, buvo apie septynios vakaro. Kažką tėtis sakė, kai mušė brolį, tačiau nepamena. Jis labai išsigando, bijo būti vienas, taip pat bijo būti su tėčiu (29–30 b. l.);

liudytojos E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su vyru J. R. santuokoje gyvena 20 metų, kartu augina du sūnus J. ir I. R.. Su vyru visą santuokos laikotarpį pykstasi ir taikosi dėl smulkmenų. 2015-01-18 buvo darbe ir 20 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo neblaivus vyras ir du mažamečiai sūnūs J. ir I. Vyras miegojo, o vaikai buvo savo kambaryje išsigandę. Paklausė, kas atsitiko, tada J. papasakojo, kad tėvas mušė dėl to, kad netyčia nulaužė čiaupą ir su tuo čiaupu mušė, bet smulkmenų J. neatsimena, nes buvo praradęs sąmonę. I. įvykį matė ir papasakojo, kad tėvas supykęs ant J. su nulūžusiu kranu J. trenkė per galvą, ko pasėkoje J. pradėjo virsti. Po to tėvas dar kartą trenkė J. per galvą. J. neverkė. Nusprendė nekentėti ir su vaikais išvažiavo pas mamą. Pas vyrą nebegrįš, nes jaučiasi nesaugi, bijo dėl vaikų. Civilinio ieškinio byloje nereikš.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko prieš mažametį asmenį. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš mažametį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiojo J. R., liudytojo I. R., mačiusio, kaip J. R. vandens maišytuvo nulūžusiu vandens tekėjimo vamzdeliu sudavė ne mažiau du smūgius broliui J. R., ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, teismas daro išvadą, kad byloje neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis J. R., suduodamas vandens maišytuvo nulūžusiu vandens tekėjimo vamzdeliu du smūgius per galvą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali būti sukeltas fizinis skausmas ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido tam atsirasti, t. y. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teis-mui nekyla jokių abejonių dėl J. R. kaltės padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. sukėlus fizinį skausmą mažamečiui asmeniui, todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas kaltinamajam J. R. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka baustas (36 b. l.), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras” duomenimis jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija (40 b. l.).

Įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei minėto straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes aptarti duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, paskiriant įpareigojimus, ribojančius kaltinamojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį bei baudžiamojo poveikio priemonę (BK 54, 67 ir 75 straipsniai).

Išaiškintina J. R., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo jis privalo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo J. R. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę J. R. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-01-20 iki 2015-01-22 (41, 48 b. l.), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – vandens maišytuvo vandens tekėjimo vamzdelis, saugomas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK (34 b. l.), kuris yra menkavertis daiktas ir negali būti sunaudotas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 22 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant:

per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skirti J. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti J. R., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo jis privalo atvykti į probacijos tarnybą.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo J. R. palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – vandens maišytuvo vandens tekėjimo vamzdelį, saugomą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė