Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės kalėjimo prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio patikslinimo nuteistajam S. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-11 nuosprendžiu S. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutine subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausme, nurodant bausmę atlikti pirmus 5 bausmės metus kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2018-10-10. Nuosprendis įsiteisėjo 2019-07-05.

2. 2023-09-05 Klaipėdos apygardos teisme gautas Marijampolės kalėjimo prašymas dėl S. N. nuosprendžio patikslinimo. Prašyme nurodyta, kad nuo 2020-07-01 BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios. Kur nuteistasis atliks bausmę, sprendžia pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 3 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsižvelgiant į tai, prašoma patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-11 nuosprendį ir pasisakyti, ar nuteistasis S. N. pasibaigus 5 metų kalėjimo režimui (kaip tai nurodyta nuosprendyje) turi būti perkeltas atlikti bausmę pusiau atviro tipo sąlygomis, ar ir toliau turėtų atlikti bausmę uždaro tipo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

3. Prašymas tenkintinas.

4. Klaipėdos apygardos teismas 2019-04-11 nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdomas, paskyręs nuteistajam S. N. terminuotą laisvės atėmimo bausmę (16 metų laisvės atėmimo) nustatė, kad ji turi būti atliekama pirmus 5 bausmės metus kalėjime, likusi bausmės dalis – pataisos namuose. Nuosprendis nuteistajam S. N. buvo priimtas dar galiojant BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, numačiusiai, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (ši nuostata buvo panaikinta 2019-06-27 įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020-07-01, tuo tarpu nuosprendis S. N. buvo priimtas 2019-04-11), todėl Klaipėdos apygardos teismas, paskyręs nuteistajam S. N. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė ir jos atlikimo tvarką, t. y. parinko bausmės atlikimo pataisos įstaigos rūšį, nustatydamas bausmę atlikti pirmus 5 bausmės metus kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

5. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta BVK ir ją lemia paskirtos bausmės trukmė, nurodyta BVK 33 straipsnio 1 dalyje.

6. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

7. Vertinant vien tik 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 padarytą BK 50 straipsnio pakeitimą – šio straipsnio 3 dalies pripažinimą netekusia galios – negalima padaryti išvados, ar šis įstatymas palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, ar ją sunkina. Tačiau vertinant minėtą įstatymo pakeitimą iš nuteistojo laisvės atėmimo bausme, kurios trukmė viršija 10 metų pozicijų matyti, kad šis įstatymas sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nes pagal BVK 33 straipsnio 1 dalį asmenys, nuteisti laisvės atėmimo bausme, kurios trukmė viršija 10 metų, laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietose. Taigi konkretaus nuteistojo ilgesne nei 10 metų laisvės atėmimo bausme požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, kadangi pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu ilgesniam negu 10 metų terminui laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietose, o pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų uždaro tipo bausmės atlikimo vietose.

8. Minėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuspręsta, jog S. N. bausmę turi atlikti pirmus 5 bausmės metus kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose. BVK 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad uždaro tipo bausmės atlikimo vietų paprastojoje grupėje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų paprastąją grupę, kai yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės (nuteistojo S. N. atveju – ne mažiau kaip 5 metus ir 4 mėnesius paskirtos bausmės) ir atitinka visa eilę kitų numatytų sąlygų. Iš to seka, kad vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-11 nuosprendyje nuteistajam pritaikytu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytu nuteistajam palankesniu teisiniu reglamentavimu nuteistasis, pasibaigus 5 metų kalėjimo režimo terminui (kaip tai nurodyta nuosprendyje), turi būti perkeltas atlikti bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nepriklausomai nuo to, ar jis atitinka BVK 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nustatyti, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu nuteistas S. N., pasibaigus nuosprendyje nustatytam 5 metų kalėjimo režimo terminui, turi būti perkeltas atlikti bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.