Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P., V. P. ir A. P., kurio procesinis statusas nuo 2022-04-20 pasikeitė iš atsakovo į ieškovo, ieškinį atsakovui J. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų ir nurodytų įrodymų vertinimą konstatuoja, kad pasitvirtino ieškovės pateiktų įrodymų turinys ir yra pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį, ieškinys atsakovui įteikti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis prašė priimti sprendimą už akių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Toks ieškovės prašymas yra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 286 straipsnio 1 dalimi, šio sprendimo už akių motyvai yra sutrumpinti.

Dėl atsakovo pasyvumo

Procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti civilinio proceso teisės principus, tačiau jie negalimi be aktyvaus paties dalyvaujančio byloje asmens dalyvavimo sprendžiant bylą – dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, jis privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti dėl greito bylos išnagrinėjimo. Jeigu pats byloje dalyvaujantis asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Tokiu atveju pats asmuo nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas J. P. buvo pasyvus, nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei jokio kito rašytinio ar žodinio paaiškinimo ar pozicijos ieškinio reikalavimų atžvilgiu, atitinkamai nebuvo suinteresuotas ne tik greitu bylos išnagrinėjimu, bet apskritai nebuvo suinteresuotas byloje sprendžiamais klausimais, todėl teismas bylą nagrinėja išnaudojęs visas realias teisės aktuose nustatytas galimybes sužinoti, bet nežinodamas jos pozicijos, tačiau tai nėra laikoma atsakovo J. P. teisių pažeidimu. Nenustatyta priežasčių dėl ko teismas negalėtų nagrinėti bylos ir spręsti sklypo naudojimo klausimų, nes tai akivaizdžiai pažeistų šalių interesų proporcingumo principą – konkrečiu atveju neproporcingai būtų pažeisti bendraturčių ieškovų interesai, būtų apribota viena iš pagrindinių nuosavybės sudedamųjų dalių – racionalaus naudojimosi turtu teisė.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Ieškovai byloje siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovas J. P. nėra aktyvus, nepasinaudojo teise teikti savo pasiūlymus (atitinkamus planus su jo siūlomu naudojimosi tvarkos variantu). Pats atsakovas nėra pareiškęs savo pozicijos, tačiau kaip yra nurodę ieškovai, bendraturtis J. P. piktybiškai atsisako bendradarbiauti, kalbėtis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nors su J. P. buvo kalbėta ne kartą, prašyta išsakyti savo pageidavimus dėl Žemės sklypo dalies, jos atvaizdavimo plane, ketinta pagal galimybes atsižvelgti į jo pageidavimus, jis į jokias kalbas nesileido.

Nustatyta, kad ieškovams J. P. ir V. P. kartu su A. P. ir J. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso 5 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas arba sklypas, e. b. l. 5). Visus 5 ha Žemės sklypo sudaro miškas. Ieškovai yra nurodę, kad siekia parduoti jiems priklausančią Žemės sklypo (miško) dalį.

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. <…> jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

Nagrinėjamoje byloje teismui yra pateikta ieškovų inicijuota naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2022-03-02 matininko Tito Deveikio parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (toliau – ir planas), kurią teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes turi patvirtinti kaip daugiau ar mažiau patogią bendraturčiams, racionalią ir tarnaujančią geresniam nuosavybės valdymui (tai prilygsta ieškinio tenkinimui) arba atmesti kaip netinkamą ir ydingą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

Teismas nustatė, kad ieškovų pateiktame matininko 2022-03-02 sudarytame plane nurodytos realiosios sklypo dalys (2,50 ha dviems bendraturčiams ir kita 2,50 ha dalis dviems bendraturčiams) visiškai atitinka šalių turimas idealiąsias kiekvieno nuosavybės dalis po 1/4.

Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros, tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo civiliniame procese principais nusprendžia, kad šiuos principus geriau atitinka plano tvirtinimas, t. y. ieškinio tenkinimas, negu jo atmetimas. Teismas nenustatė, kad pagal prašomą tvirtinti planą esamų ir būsimų bendraturčių nuosavybės naudojimo teisė bus apsunkinta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Disponavimas turtu yra viena esminių daiktinių teisių, kur ieškinio nenagrinėjimo ar atmetimo atveju būtų nepagrįstai ir neproporcingai varžoma ši ieškovės disponavimo turtu teisė ir turtinis interesas. Teismo vertinimu ieškovai byloje pateikė tinkamą, teisines procedūras atitinkantį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą. Nors projekte ir nėra visų bendraturčių pritarimo, šį klausimą išsprendžia teismas. Ieškovai taip pat įrodė, kad jų pateiktas projektas (planas) atitinka racionalumo, patogumo kriterijus, tarnaus geresniam nuosavybės valdymui, todėl tenkina ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 88 Eur žyminio mokesčio valstybei. Patenkinus ieškinį, ieškovams iš atsakovo priteistinos šios rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Pašto išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro 8,96 Eur (procesiniai dokumentai atsakovams buvo siunčiami per Lietuvos paštą), t. y. viršija 5 eurus. Iš atsakovo J. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, tokio dydžio pašto išlaidos priteistinos. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 9 Eur pašto išlaidų, jas suapvalinus Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalimi, 4.75 straipsnio 1 dalimi, 4.81 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2022-03-02 matininko Tito Deveikio parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį J. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini) skiriama bendrai naudotis Žemės sklypo dalimi, kurios bendras plotas 2,5 ha, plane pažymėta indeksu B ir taškais 5-2-3-6-5, o A. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini) skiriama bendrai naudotis Žemės sklypo dalimi, kurios bendras plotas 2,5 ha, plane pažymėta indeksu A ir taškais 1-5-6-4-1.

Priteisti iš J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovų J. P., gim. (duomenys neskelbtini), V. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), turinčių solidariojo reikalavimo teisę, naudai 88 EUR bylinėjimosi išlaidų. Visos pareigos įvykdymas vienam iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, atleidžia skolininką nuo pareigos įvykdymo kitiems kreditoriams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.18 straipsnio 3 dalis).

Priteisti iš J. P., gim. (duomenys neskelbtini), 9 EUR bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka" Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Atsakovas J. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Ieškovai per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.