Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-1309-567/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-12-21
Bylos Nr.: 2A-1309-567/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas: UAB „GEOTEKSAS“

Kategorijos

50.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Procesinio sprendimo kategorija: 50.8. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8357-574/2010 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „GEOTEKSAS“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 16590,57 Lt žemės nuomos mokesčio su delspinigiais už 2003-2009 m. bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė kad 2008-03-18 buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2008-288 tarp nuomotojo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir nuomininko UAB „GEOTEKSAS“, kuria nuomininkas išsinuomojo 4973 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 28012 kv. m ploto žemės sklype kadastro Nr. 0101/0076:196, Kirtimų g. 11, Vilniuje, 40 metų, skaičiuojant nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Pagal 2008-03-18 valstybinės žemės nuomos sutarties 10 p. nuomininkas įsipareigojo laiku mokėti žemės nuomos mokestį, kurio dydis, mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatė, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą bei mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Vadovaudamasi šia nuostata, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003-10-01 sprendimu Nr. 01A-41-87 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisykles. Minėto tarybos sprendimo 2 p. nustatyta valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo pateikimo ir mokesčio mokėjimo tvarka. Vadovaujantis šiuo punktu, atsakovas UAB „GEOTEKSAS“ iki einamųjų metų lapkričio 1 d. privalėjo deklaruoti ir iki 15 dienos sumokėti atitinkamo mokestinio laikotarpio žemės nuomos mokestį. 2010-01-29 UAB „GEOTEKSAS“ buvo išsiųstas ikiteisminis priminimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio. Atsakovas į priminimą nereagavo ir susidariusio įsiskolinimo iki šios dienos nepadengė. Šiuo metu atsakovo įsiskolinimas už 2003 m.-2009 m. laikotarpį sudaro 16590,57 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002-01-25 sprendime (administracinė byla Nr. 2-7/2002) konstatavo, jog valstybinė žemė negali būti suteikta naudotis neatlygintinai, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2009-10-23 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009) yra išaiškinęs, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. valstybinės žemės sklypų naudotojai už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo turi mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai (LR CK 6.38 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „GEOTEKSAS“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės naudotoju gali būti fizinis ir juridinis asmuo, kuriam žemė priklauso nuosavybės teise arba kurią naudoja įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitų įstatymo nustatytu pagrindu. UAB „GEOTEKSAS“ nustatyta 916 kv. m dalis žemės sklypo bei 2007-12-12 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-13762-(01) patikslintus ir nustačius 4973 kv. m žemės sklypą, t.y. institucijos sprendimu leista naudoti žeme. Teisės aktai negalioja atgal, todėl nėra pagrindo teigti, kad, 2007 m. atsakovui tapus žemės naudotoju, jis juo buvo ir 2003 m. Ieškovas nepagrįstai šį teisės aktą interpretuoja ir nenurodo teismui aplinkybių, kurios būtinos, nustatant momentą, nuo kurio atsirado pareiga mokėti žemės nuomos mokestį - 2007-10-15 bei 2007-12-12 Vilniaus apskrities viršininko įsakymai, kuriais atsakovui leista naudotis žeme. Žemės reformos įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatas reikia aiškinti, atsižvelgiant į LR CK 6.162 str., kuris nustato, kad sutartis laikoma sudaryta pateikiant ofertą ir priimant šią ofertą. Tokie santykiai susiklostė 2007-10-15 Vilniaus apskrities viršininkui nustačius žemės sklypo plotą ir leidus juo naudotis. Nuo 2007-10-15 ir 2007-12-12 atsakovui tapus žemės naudotoju ir nustačius žemės sklypo dalį, atsakovas tapo faktiniu jos nuomininku, įgijo visas nuomininko teises ir pareigas, taip pat įgijo ir pareigą mokėti žemės nuomos mokestį ir šią pareigą atsakovas yra pilnai įvykdęs. 2008-03-18 pasirašęs valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2008-288, atsakovas apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo žemės nuomos mokestį už 2008 m. ir 2009 m. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas sumokėti žemės nuomos mokestį už 2008 m. ir 2009 m. yra nepagrįstas. Ieškovas nepagrįstai atliktus mokėjimus užskaitė kaip mokėjimus už žemės nuomos mokestį už 2003 m. ir 2004 m., tuo pažeisdamas LR CK 6.55 str. Kadangi ginčas kilo dėl žemės sklypo, esančio Kirtimų g. 11, Vilniuje, priklausančio ieškovui dalies 0,4973 kv. m naudojimo, todėl ieškovas, reikalaudamas sumokėti žemės nuomos mokestį už šią dalį, turi įrodyti aplinkybę, kad šia dalimi žemės sklypo buvo naudotasi. Ieškovas šių aplinkybių negali įrodyti, todėl, kad naudotis žemės sklypu atsakovas leido tik 2007-10-15 ir 2007-12-12 ir nuo tada atsakovas yra pilnateisis žemės sklypo naudotojas ir įgyja teises ir pareigas, kaip faktinis žemės nuomininkas. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad atsakovas žemės nuomos mokesčio nedeklaravo nuo 2003 m. Atsakovas teigia, jog pareigą deklaruoti už naudojimąsi žeme iki nuomos sutartis pasirašymo ir po pasirašymo yra įvykdęs (LR CK 6.55 str., 6.162 str., 6.394 str., LR Žemės įstatymo 2 str. 11 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė dubliką, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „GEOTEKSAS“ 16590,57 Lt žemės nuomos mokesčio su delspinigiais už 2003-2009 m. bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 1998-12-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB „GEOTEKSAS“ įsigijo pastatus, esančius Kirtimų g. 11, Vilniuje, iš AB „Vilniaus geologija“. Nuo pastatų įsigijimo nesikeitė UAB „GEOTEKSAS“ nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų plotas bei jų užimama žemės sklypo dalis, todėl nustatyta tvarka atsakovas privalėjo deklaruoti bei sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už faktinį žemės sklypo naudojimą nuo 2003 m. Atsakovas nedeklaravo žemės nuomos mokesčio už 2003 m. - 2008 m. bei nemokėjo žemės nuomos mokesčio. Už 2003 m. žemės nuomos mokesčio nepriemoka yra 676,70 Lt, nuo kurios priskaičiuota 109,24 Lt delspinigių suma. Atitinkamai už 2004 m. žemės nuomos mokesčio nepriemoka 3034,53 Lt, nuo kurios paskaičiuota 109,24 Lt delspinigių. Už 2005 m. žemės nuomos mokesčio nepriemoka 3034,53 Lt, nuo kurios paskaičiuota 109,24 Lt delspinigių. Už 2006 m. nepriemoka 3034,53 Lt, nuo kurios paskaičiuota 109,24 Lt delspinigių. Už 2007 m. nepriemoka 3034,53 Lt, nuo kurios paskaičiuota 109,24 Lt delspinigių. Už 2008 m. nepriemoka 3034,53 Lt, nuo kurios paskaičiuota 109,24 Lt delspinigių. Atitinkamai už 2009 m. žemės nuomos mokesčio nepriemoka 3034,53 Lt, nuo kurios paskaičiuota 103,78 Lt delspinigių (LR CK 6.38 str. 1 d., Biudžeto sandoros įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „GEOTEKSAS“ pateikė tripliką, prašydamas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pastatus, esančius Kirtimų g. 11, Vilniuje, įsigijo 1998-12-30 Pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „GEOTEKSAS“ ir AB „Vilniaus geologija“ pagrindu. Šių pastatų bendras plotas yra 1208,86 kv. m, todėl ieškovas sąmoningai klaidina teismą, skaičiuodamas žemės nuomos mokestį nuo 2003 už 4973 kv. m plotą. Kadangi pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo sutarta dėl žemės nuomos, valstybinės žemės nuomininku liko AB „Vilniaus geologija“. Ši įmonė gražiuoju atsisakė nutraukti nuomos sutartį. Nuomos sutarties nenutraukė ir ieškovas. Atsakovas negalėjo faktiškai naudotis žeme po pastatais ir aplink juos, todėl neįgijo pareigos ir mokėti žemės nuomos mokesčio, kaip faktinis jos nuomininkas. Už 2008 m. laikotarpį iki valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymo atsakovas apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo įstatymo nustatytą žemės nuomos mokestį, tai patvirtina 2010-06-04 pateikta 2008 m. valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracija Nr. A412-309 bei 2010-06-04 mokėjimo patvirtinimas. Už 2008 m. laikotarpį viso buvo sumokėta 3034,53 Lt, o už 2009 m. sumokėta 3034,53 Lt (LR CK 6.55 str., 6.162 str., 6.394 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-11-23 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „GEOTEKSAS“ naudai. Teismas nustatė, kad 2008-03-18 tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „GEOTEKSAS“ buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2008-288, pagal kurią UAB „GEOTEKSAS“ išsinuomojo 4973 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 28012 kv. m ploto žemės sklype, Kirtimų g. 11, Vilniuje, 40 metų, skaičiuojant nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Pagal nuomos sutarties 10 punktą nuomininkas įsipareigojo laiku mokėti žemės nuomos mokestį, kurio dydis, mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b.l. 10-11, 12-14). Remiantis LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ Vilniaus m. savivaldybės taryba 2003-10-01 sprendimu Nr. 01A-41-87 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių patvirtinimo“ patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio taisykles, kuriose nustatė mokesčio už valstybinės žemės nuomą tarifus ir mokėjimo tvarką (1 t., b.l. 37-40). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-06-03 sprendimu Nr. 1-1048 patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisykles (1 t., b.l. 41-42, 43-48), kuriose buvo nustatyta valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, tarifai, mokėjimo tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-01-29 informavo atsakovą, jog bendrovės žemės nuomos mokesčio nepriemoka už 2003 m. – 2009 m. yra 15849,35 Lt, delspinigiai 2010-01-28 sudaro 699,74 Lt (1 t., b.l. 33). Ieškovas nuomos mokestį atsakovui paskaičiavo nuo 2003 m. už 0,4973 ha pagal mokėtojo sklypo (dalies) vertę (202301,90 Lt), taikant žemės nuomos mokesčio tarifą – 1,5 (1 t., b.l. 34). Atsakovas UAB „GEOTEKSAS“ pagal 1998-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su AB „Vilniaus geologija“, įgijo negyvenamąsias patalpas, esančias Kirtimų g. 11, Vilniuje (1 t., b.l. 15-32). Po pastatų įsigijimo atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl sklypo dalies jai paskyrimo. Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentas 1999-06-21 raštu Nr. 06-07-744 dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atsakovui nurodė, jog kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma bendrasavininkių susitarimu arba teismine tvarka (1 t., b.l. 84) 2001-03-22 Nr. 32/01/18-1000 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo nurodė, jog AB „Vilniaus geologija“ valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį sudarė pagal galiojančius įstatymus ir nutarimus. Nurodė, kad negali padalinti sklypo atsižvelgiant į kiekvienam savininkui priklausančią namo dalį LR žemės nuomos įstatymas nenumato žemės nuomos sutarties nutraukimo, jeigu sudaryta žemės nuomos sutartis, mokami mokesčiai, žemė nuomojama pagal paskirtį. Minėtame rašte taip pat nurodoma, jog žemės sklypo dalies nuomos sutartis su UAB „GEOTEKSAS“ bus sudaryta tada, kai bendrovė pateiks rašytinį susitarimą su AB „Vilniaus geologija“ (1 t., b.l. 85). Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsakydama į UAB „GEOTEKSAS“ paklausimą, nurodė, jog sklypo dalies nuomos sutartis su atsakovu bus sudaryta tik tuomet, kai 1998-08-14 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis su AB „Vilniaus geologija“ nustatyta tvarka bus pakoreguota arba nutraukta. Minėtame rašte taip pat nurodoma, jog dėl nuomos sutarties nutraukimo AB „Vilniaus geologija“ yra įspėta (1 t., b.l. 86). Teismas nustatė, jog atsakovas faktiškai žeme, taip pat ir po pastatais, negalėjo naudotis pagal paskirtį - prie pastatų vykdyti požeminius darbus, atjungti elektros kabelius nuo pastatų, vykdyti ūkinę veiklą pastatuose, atlikti pastatų rekonstrukciją, įrengti remonto dirbtuves. Minėtas aplinkybes atsakovas nurodė ir susirašinėjimuose su ieškovu bei Vilniaus apskrities viršininko administracija. LR CK 3.394 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Tačiau atsakovui pirkimo-pardavimo sandoriu įgijus nekilnojamąjį turtą iš AB „Vilniaus geologija“, jis neperėmė žemės nuomos teisės. Byloje taip pat nenustatyta kokia žemės sklypo dalis iš AB „Vilniaus geologija“ nuomojamo žemės sklypo pastatų pirkimo-pardavimo metu buvo priskirta atsakovo įsigytiems pastatams. Teismas taip pat nenustatė, jog sudarius pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, šalys būtų išsprendusios dėl UAB „Vilniaus geologija“ iš valstybės nuomojamo žemės sklypo naudojimosi ar nuomos. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį dėl pastatų pardavimo, AB „Vilniaus geologija“ ir toliau liko valstybinės žemės nuomininkė, kadangi, pagal byloje esančius duomenis, valstybinės žemės nuomos sutartis su AB „Vilniaus geologija“ nebuvo nutraukta. Įrodymų, jog minėta nuomos sutartis būtų nutraukta anksčiau nei atsakovui buvo paskirtas naudotis žemės sklypas, nesurinkta. Pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-06-21 raštas AB „Vilniaus geologija“ patvirtina, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su B „Vilniaus geologija“ dėl 28012 kv. m sklypo nuomos nebuvo nutraukta, t.y. praėjus daugiau nei trejiems metams po pastatų pirkimo-pardavimo tarp atsakovo ir UAB „Vilniaus geologija“ sudarymo, žemės sklypo nuomininku buvo UAB „Vilniaus geologija“. Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-15 įsakymu dėl valstybinės žemės sklypo Kirtimų g. 11, Vilniaus mieste „Dėl dalies išnuomojimo juridiniams asmenims“ nustatė atsakovui 916 kv. m ploto žemės sklypo dalį (1 t., b.l. 70-71). Minėto įsakymo 2 p. nurodoma, jog minėta žemės sklypo dalis UAB „GEOTEKSAS“ yra išnuomojama (1 t., b.l. 70-71). Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-12 įsakymu Nr. 2.3-13762-(01) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-15 įsakymo Nr. 2.3-11147-(01) patikslinimo“, patikslintas įsakymo 1.2 p. p. ir atsakovui vietoje nustatyto 916 kv. m žemės sklypo ploto, nustatytas 4973 kv.m plotas (1 t., b.l. 72). Vilniaus apskrities viršininko administracijos vyr. specialistas 2007-11-13 nustatė atsakovui UAB „GEOTEKSAS“ paskirto 4973 kv.m sklypo vertę 202302 Lt (1 t., b.l. 78). Pagal 2007 m. valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaraciją, atsakovo apskaičiuota žemės nuomos mokesčio suma – 648,47 Lt, apmokestinimo pradžia nurodyta 2007-10-15, nurodoma, jog yra mokama už 4973 kv. m ploto žemės sklypą (1 t., b.l. 73). 2008 m. deklaracijoje nurodoma, jog apskaičiuota žemės nuomos mokesčio suma yra 3034,53 (1 t., b.l. 74). 2009 m. deklaracijoje taip pat nurodoma, jog apskaičiuota nuomos mokesčio suma yra 3034,53 Lt. Vietinio mokėjimo nurodymu (1 t., b.l. 75) atsakovas sumokėjo 1407,10 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio, nurodydamas, jog už 2007 m. mokama 648,47 Lt, už 2008 m. 758,63 Lt (1 t., b.l. 75). 2009-07-10 vietinio mokėjimo nurodymu atsakovas sumokėjo 2357,83 Lt žemės nuomos mokesčio, nurodydamas, jog yra mokama už 2008 m. (b.l. 80). 2009-10-23 atsakovas sumokėjo 3034,53 Lt nuomos mokesčio, nurodydamas, kad yra mokama už 2009 m. (b.l. 82). Tokiu būdu atsakovui mokėjimo paskirtyje nurodžius, jog yra mokama už atitinkamą laikotarpį, ieškovas negalėjo įskaityti nuomos mokesčio už ankstesnius laikotarpius (LR CK 6.55 str.). Ieškovas nenurodė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu, kokiu būdu 2003 m. jau buvo nustatytas atsakovui neva paskirtas naudotis žemės sklypo plotas, už kurį atsakovas privalėjo mokėti nuomos mokestį. Nuosavybės teisei į statinius, esančius išnuomotoje valstybinėje žemėje, perėjus kitam asmeniui, nuomotojas turi teisę nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ir šią žemę išnuomoti asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklauso statiniai. Atsakovui kreipiantis į valstybės institucijas ir išviešinus pastatų, esančių ant valstybei priklausančios žemės savininko pasikeitimą bei prašymą dėl valstybei priklausančio žemės sklypo dalies paskyrimo naudotis bei nuomos sutarties sudarymo, šis klausimas buvo išspręstas tik 2007-10-15 bei 2007-12-12 įsakymais, paskiriant skirtingo dydžio žemės sklypus (LR CK 6.55 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-23 spendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo 16590,57 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žemės 2003 m. -2009 m. laikotarpiu ir 5 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008) yra nurodę, jog teismas turėtų vertinti kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad UAB „GEOTEKSAS“ pagal 1998-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Vilniaus geologija“ įgijo negyvenamąsias patalpas, tačiau visiškai nevertino šio įrodymo turinio. Teismas nevertino į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančių duomenų, kurie patvirtina, kad įrašas apie įsigytą negyvenamąją patalpą, esančią Kirtimų g. 11, Vilniuje, galiojo nuo 1998-09-07. Tai reiškia, kad UAB „GEOTEKSAS“ nuo pirkimo-pardavimo sandorio tapo faktiniu žemės naudotoju. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nesivadovavo teismų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002-01-25 sprendime (administracinė byla Nr. 2-7/2002) konstatavo, jog valstybinė žemė negali būti suteikta naudotis neatlygintinai, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2009-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009) yra išaiškinęs, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. valstybinės žemės sklypų naudotojai už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo turi mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemė“ nustatė, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemė, išnuomotą be aukciono, tarifą bei mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Vadovaudamasi šia nuostata, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003-10-01 sprendimu Nr. 01A-41-87 patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio taisykles bei 2009-06-03 sprendimu Nr. 1-1048 patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio taisykles. Taisyklių 2 p. bei 17 p. nustatyta valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo, pateikimo ir mokesčio mokėjimo tvarka. Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, atsakovas, kaip juridinis asmuo, iki einamųjų metų lapkričio 15 d. privalėjo sumokėti atitinkamo mokestinio laikotarpio žemės nuomos mokestį, tačiau jo nesumokėjo, todėl yra susidaręs 15453,80 Lt įsiskolinimas už 2003m.-2009 m. Vilniaus apygardos teismas (2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1338-492/2009), kurioje ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė buvo pateikusi ieškinį dėl žemės nuomos priteisimo konstatavo, jog tokio pobūdžio byla turi viešo intereso elementų. Nagrinėjant šią bylą, teismas privalėjo užtikrinti viešą interesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad savivaldybė tai specifinis teritorinis kolektyvas, turintis valstybės laiduotą savivaldos teisę ir savarankiškai veikiantis pagal įstatymų apibrėžtą kompetenciją, tautos viešąjį interesą, bei ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės tautos viešąjį interesą, kurį pagal savo kompetenciją garantuoja valstybės institucijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2009-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009) nurodė, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialus teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiamu 2010-11-23 sprendimu ne tik ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bet savo esme priėmė neteisingą sprendimą, sudarydamas prielaidas netinkamos teismų praktikos formavimui (LR CK 2.34 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „GEOTEKSAS“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-23 sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pastatus Kirtimų g. 11, Vilniuje, įsigijo 1998-12-30 pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „GEOTEKSAS“ ir AB „Vilniaus geologija“ pagrindu. Kadangi šia sutartimi raštiškai nebuvo susitarta dėl žemės nuomos, tai valstybinės žemės nuomininku liko UAB „Vilniaus geologija“, kuris atsisakė nutraukti nuomos sutartį. Valstybiniame ginčo žemės sklype nuosavybės teisę į pastatus turi dar trys asmenys: juridinis asmuo – UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ 720,36 kv. m ploto įvairios paskirties pastatų, fiziniai asmenys I. A. ir G. Š. atitinkamai 625,20 kv. m ir 633,12 kv. m sandėliavimo patalpas. Norint patekti į minėtų asmenų patalpas, reikia pravažiuoti tarp pastatų, kurie priklauso UAB „GEOTEKSAS“. 13112 kv. m žemės sklypo dalį yra užėmusi UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“, nemaža sklypo dalis turėtų būti servitutinė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su valstybinio žemės sklypo naudojimu, kurie nebūtų buvę aptarti ir išnagrinėti teismo posėdžio metu, dėl kurių nebūtų pasisakyta procesiniuose dokumentuose, dėl kurių nebūtų pasisakęs sprendime ir teismas, todėl visi atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai išliko tie patys. Viešojo administravimo funkcijų nevykdant Vilniaus miesto savivaldybei nenutraukus nuomos sutarties su AB „Vilniaus geologija“, o iki 2007 m. spalio mėn. nepaskyrus žemės sklypo atsakovui, atsakovas negalėjo faktiškai naudotis žeme po pastatais ir aplink juos, todėl neįgijo ir pareigos mokėti žemės nuomos mokesčio kaip faktinis jos nuomininkas. Atsakovas negalėjo naudotis pastatais pagal paskirtį, prie pastatų vykdyti požeminius darbus, atjungti elektros kabelius nuo pastatų, vykdyti ūkinę veiklą pastatuose, atlikti jų rekonstrukciją. Ieškovui neužtikrinus LR CK 6.394 str. numatytos teisės naudotis žeme po nekilnojamuoju turtu ir aplink jį, kiek būtina pastatams naudoti pagal paskirtį, ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo žemės nuomos mokesčio. Ieškovas 2010-05-20 pareiškė ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo. Valstybinės žemės nuomos mokesčiai yra periodinės įmokos ir šioms įmokoms yra taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Nesumokėto mokesčio išieškojimas 5 metų senatį numato ir 2003-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 01A-41-87 „Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklės“ 9 p. Kadangi ieškovas prašo priteistini žemės nuomos mokestį nuo 2003 m. iki 2009 m., todėl dalis reikalavimų nuo 2003 m. iki 2005-05-20 atmestini (LR CK 1.125 str. 9 d., 6.394 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė norminių aktų nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas apibrėžia žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad privačios ar valstybinės žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali naudoti ją ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemė administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta atsakovą faktiniu žemės naudotoju, nes nuo 1999-01-21 viešame registre yra įregistruotos (1 t., b.l. 15-32) atsakovo nuosavybės teisės į pastatus: parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kirtimų g. 11, Vilniuje, pagal 1998-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovą galima pripažinti žemės sklypo naudotoju, nes pagal viešo registro duomenis, kurie nėra nuginčyti nustatyta tvarka, galima nustatyti faktą, jog valstybinės žemės sklypo dalis yra užstatyta pastatais, priklausančiais atsakovui nuosavybės teise, nes atsakovas, kaip žemės sklypo naudotojas, turi realią galimybę be jokių apribojimų įgyvendinti visas žemės sklypo naudojimosi teises pagal sklypo tiesioginę paskirtį.

Tai, kad Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybinės žemės naudotojų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, leidžia daryti išvadą, kad valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovui žemė panaudai nebuvo suteikta, todėl nėra Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties, kai žemės nuomos mokestis nemokamas. Ta aplinkybė, kad 2008-03-18 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis (1 t., b.l. 10-11), nepanaikina atsakovo, kaip žemės sklypo naudotojo pareigos iki žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi žeme nuo 2003 metų (1 t., b.l. 35), nes 2003-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo (1 t., b.l. 36-38), 2009-06-03 sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių tvirtinimo (1 t., b.l. 41-48) nėra panaikinti ar nuginčyti nustatyta tvarka. Ta aplinkybė, kad valstybei priklausantis žemės sklypas yra užimtas atsakovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais patvirtina faktinę aplinkybę, kad atsakovas faktiškai naudojasi žemės sklypu ir patvirtina atsakovo pareigą mokėti nuomos mokestį už jam priklausančiais statiniais užimtą žemę. Faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų dėl to, kad su juo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis tik 2008-03-18, nes tokiu atveju būtų paneigta valstybės, kaip žemės savininkės, teisė disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų viešuosius interesus, nes valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis, užtikrinant valstybinės žemės socialinę paskirtį – teikti visuomeninę naudą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėjo naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais pagal paskirtį, prie pastatų vykdyti požeminius darbus, atjungti elektros kabelius nuo pastatų, vykdyti ūkinę veiklą pastatuose, bei nustatyta tvarka spręsti pastatų rekonstrukcijos atlikimo klausimus.

Ta aplinkybė, kad ieškovas prašo priteisti žemės nuomos mokestį nuo 2003 m. iki 2009 m., ir atsakovas mano, kad dalis reikalavimų nuo 2003 m. iki 2005-05-20 atmestini, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti sutrumpintą ieškinio senatį, nes atsakovo prašymas taikyti sutrumpintą ieškinio senatį (1 t., b.l. 134-135) neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir viešojo intereso. Tai, kad po pastatų įsigijimo atsakovas kreipėsi dėl sklypo dalies paskyrimo, nepanaikino atsakovo pareigos mokėti žemės nuomos mokestį pagal faktinį naudojimąsi, nes ieškovas nėra atsakingas už tai, kad atsakovas su kitais žemės sklype esančių pastatų savininkais, kaip žemės sklypo naudotojais, operatyviai nesusitarė dėl žemės sklypo dalių nustatymo jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų atžvilgiu. Paties atsakovo raštai, kad jis negalėjo naudotis jam priklausančiais pastatais pagal paskirtį, savaime nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad jis negalėjo vykdyti ūkinės komercinės veiklos pastatuose. Tai, kad valstybiniame ginčo žemės sklype nuosavybės teisę į pastatus turi dar trys asmenys: juridinis asmuo – UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“, fiziniai asmenys I. A. ir G. Š., nepanaikina atsakovo pareigos sumokėti žemės nuomos mokestį už žemės sklypą, kuris yra užstatytas pastatais, priklausančiais atsakovui nuosavybės teise. Ieškovas pagrįstai atsakovo atliktus mokėjimus užskaitė kaip mokėjimus už žemės nuomos mokestį už 2003 m. ir 2004 m., tuo tinkamai pritaikydamas LR CK 6.55 str., nes atsakovas neturi ieškovo sutikimo skirti šias įmokas savo nuožiūra.

Aplinkybės, kai atsakovas, kaip juridinis asmuo, kuris yra kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis, formaliais pagrindais siekia išvengti žemės nuomos mokesčio sumokėjimo, parodo, kad padėtis, kai nėra laiku sumokamas žemės nuomos mokestis, yra tokio subjekto tikslas. Nagrinėjamu atveju atsakovas, sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartis (1 t., b.l. 76) ir deklaruodamas nustatyta tvarka ieškovui valstybinės žemės nuomos mokesčius pagal deklaracijas (1 t., b.l. 79) bei sumokėdamas dalį žemės nuomos mokesčio (1 t., b.l. 80), patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovas puikiai išmano žemės nuomos mokestį reglamentuojančius teisės aktus ir savo prievoles mokėti žemės nuomos mokestį ieškovui, turinčiam reikalavimo teisę nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, kad pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę sudaro savivaldybių biudžetų pajamas, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos, kad pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę, sudaro savivaldybių finansinius išteklius. Tokiu būdu sistemiškai aiškinant teisės aktus, yra akivaizdu, kad valstybinės žemės naudotojai ir nuomininkai nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą. Atsakovas nenurodė nei vienos teisės normos, paneigiančios ieškovo reikalavimo teises nagrinėjamu atveju, todėl nagrinėjamos bylos kontekste yra akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybei yra priskirta valstybinės žemės nuomos mokesčio surinkimo ir kontroliavimo funkcija, kurią iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo pripažino ir pats atsakovas, pateikdamas atitinkamas deklaracijas, bei tarp šalių susiklostę faktiniai santykiai. Žemės įstatymas, reguliuodamas valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, nereglamentuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio klausimų. Tais atvejais, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, taikytinos CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ši įstatymo nuostata yra imperatyvi: nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktais, t. y. įstatymais ir poįstatyminiais aktais, darytina išvada, kad šalys sutartyje negali nustatyti kitokio žemės mokesčio dydžio, negu jis turi būti nustatomas remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais ir negali būti remiamasi sutarties laisvės, kaip vienu iš civilinių santykių reglamentavimo principu, įtvirtintu CK 1.2 straipsnyje. Tai, kad sutarties laisvės principas turi tam tikras ribas, reiškia, kad sutartyje nustatant teises ir pareigas, jos neturi prieštarauti įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Šiuo atveju negalima nukrypti ir nuo poįstatyminiais aktais nustatyto reglamentavimo, nes nukrypimas reikštų imperatyviosios įstatymo normos (CK 6.552 str. 2 d.), numatančios, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 nutarimu Nr.1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatė, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą bei mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-16 nutarimo Nr.1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ 2.6 punktas numatė apskrities viršininko teisę kontroliuoti, kaip nuomininkas vykdo žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas, nepaneigia savivaldybės teisės reikalauti sumokėti žemės nuomos mokestį į savivaldybės biudžetą, nes dvigubos kontrolės funkcijos nepaneigia pačios pareigos mokėti žemės nuomos mokestį į savivaldybės biudžetą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė, gindama pažeistas teises ir vykdydama teisės aktais nustatytą žemės nuomos mokesčio administravimo funkciją, pagrįstai kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nagrinėjamu atveju ieškinio atmetimas dėl atsakovo nurodytų argumentų reikštų atsisakymą ginti savivaldybės pažeistas teises ir vykdyti teisingumą šalyje.

Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo 16590,57 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žemės 2003 m. - 2009 m. laikotarpiu ir 5 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovo naudai mokėtinomis piniginėmis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo teisėtus interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar atsakovo prievolė atsirado dėl žemės faktinio naudojimosi ar žemės nuomos sutarties pagrindu, nes prievolė mokėti procesines palūkanas kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant atsakovo galiojančiai prievolei mokėti žemės nuomos mokestį už žemės sklypą, kuris yra užstatytas pastatais, priklausančiais atsakovui nuosavybės teise (LR CK 1.5 str., 1.125 str. 9 d., 4.262 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.55 str.,. 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.394 str., CPK 5 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą sumokėti valstybei 498 Lt žyminio mokesčio ir 14,99 Lt (1 t., b.l. 1, 174) dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, nes apeliacinis skundas yra tenkinamas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl bylos vedimo, todėl atsakovas neturi atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „GEOTEKSAS“ 16590,57 Lt žemės nuomos mokesčio su delspinigiais bei 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „GEOTEKSAS“ 498 Lt žyminio mokesčio ir 14,99 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Alma UrbanavičienėAldona Tilindienė