Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B., nepilnamečio nukentėjusiojo L. B. įstatyminei atstovei I. B., išnagrinėjusi G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, išsituokusio, dirbančio (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016-02-13 apie 9.30 val., garaže (duomenys neskelbtini), savo nepilnamečio sūnaus L. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje žodžiais žemino buvusią sutuoktinę I. B., t. y. panaudojo tėvo valdžią priešingą sūnaus interesams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.

G. B. kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto teisės pažeidimo nepripažino. Teismo posėdžio metu G. B. paaiškino, kad 2016-02-13 ryte garaže keitė spyną. Garažas jo nuosavybėn atiteko teismo sprendimu nutraukus santuoką su I. B.. Į garažą atėjusi I. B. ėmė priekaištauti, kad jis keičia spyną be jos sutikimo. Jis į pokalbį nesileido, nes žinojo, kad I. B. jį provokuos konfliktui. Tada I. B. be jokios priežasties iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai atvyko už 10-15 min. Iki jiems atvykstant I. B. atsivedė jų sūnų Lauryną. Atvykusiems pareigūnams I. B. aiškino, dėl ko juos kvietė, kai paaiškėjo, kad kvietė be reikalo, priekaištavo jiems, kad šie neturi reikiamų blankų pareiškimui rašyti. Jis jokių įžeidžiamų žodžių I. B. nesakė, stengėsi nesivelti su ja į konfliktą.

Nepilnamečio nukentėjusiojo L. B. įstatyminė atstovė I. B. paaiškino, kad Kauno apygardos teismas, nutraukdamas jo sir G. B. ssantuoką, padalino turtą, garažą priteisė G. B., tačiau teismo sprendimą ji dar gali skųsti. 2016-02-13 ryte pamatė, kad iš garažo važiuoja buvęs sutuoktinis, todėl kartu su sūnumi nuėjo pasižiūrėti. Atėję pamatė, kad atidarytas garažas ir išimtos spynos. Jai buvo staigmena, kad nepranešęs, nederinęs su ja, G. B. išėmė durų spynas. Kai jis sugrįžo, ji pasiteiravo, kodėl jis keičia spynas, bet G. B. su ja nekalbėjo, nieko nesakė. Ji iškvietė policiją, kad užfiksuotų faktą. Policijos pareigūnų laukė lauke su sūnumi. Kai pareigūnai atvažiavo, su sūnumi nuėjo į garažą. Pareigūnams paaiškino jų iškvietimo priežastį. G. B. pareigūnams pasakė, esą ją visi žino, ji rašanti skundus, yra šizofrenikė. G. B. pasakytus žodžius girdėjo jų sūnus Laurynas, į tai ji atkreipė pareigūnų dėmesį. Po tokių G. B. sišsakytų žodžių jos atžvilgiu ji parašė pareiškimą policijai, nes G. B. ne pirmą kartą ją žemina vaiko akivaizdoje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-13 G. B. buvo garaže, kuris Kauno apygardos teismo 2016-02-12 nutartimi dalijant sutuoktinių turtą priteistas jam. Į garažą atėjo buvusi jo sutuoktinė I. B. ir ėmė priekaištauti dėl spynų ketimo be jos sutikimo. Vėliau I. B. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams įvykio vietoje dalyvavo ir B nepilnametis sūnus L. B., gim. 2002 m. Nenustatyta, kad pokalbio metu G. B. buvusios sutuoktinės I. B. atžvilgiu būtų vartojęs ją žeminančius žodžius.

Tai, kad buvęs sutuoktinis vaiko akivaizdoje vartojo ją žeminančius žodžius, nurodo tik pati I. B. bei rašytiniame paaiškinime nepilnametis L. B. (b.l. 8). I. B. paaiškinimas neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, o vaiko parodymai vertintini kritiškai, kadangi vaikas gali būti įtakotas motinos, su kuria pastaruoju laikotarpiu gyvena, vaikas neabejotinai yra paveiktas šeimoje ilgą laiką vyravusių konfliktų, kas, be kita ko, matyti iš pažymos apie jo medicininius duomenis.

Įvykyje dalyvavusi policijos pariegūnė liudytoja apklausta V. K. nepatvirtino I. B. teiginių esą G. B. žemino ją vaiko akivaizdoje, priešingai – ši liudytoja patvirtino, kad būtent I. B. elgėsi provokuojamai ir konfliktiškai, garsiai šaukė ir trankė spintelių dureles. Tą pačią aplinkybę tarnybiniame pranešime nurodė ir kitas įvykyje dalyvavęs policijos pareigūnas A. B., kuris nedalyvavo teismo posėdyje dėl užimtumo darbe (bylos nagrinėjimo dieną buvo po naktinės pamainos), G. B. ir I. B. sutinkant teismas rėmėsi jo tanybiniu pranešimu (b.l. 34). A. B. nurodė, kad I. B. buvo piktai nusiteikusi, kalbėjo pakeltu tonu ir pokalbio metu visa laiką kaltino G. B.. G. B. niekaip žodžiu neįžeidė buvusios sutuoktinės, jos nevadino necenzūriniais žodžiais, išskyrus tai, kad pasakė :”ligotas žmogus”.

Negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Šios bylos atveju akivaizdu, kad šalys ilgą laiką gyveno emocinėje įtampoje, šeimoje vyko skyrybų procesas, kuris užtruko keletą metų. Kaip matyti iš surinktų įrodymų, G. B. veiksmai nebuvo nukreipti pažeminti buvusią sutuoktinę vaiko akivaizdoje, bet priešingai – jis užėmė tam tikrą gynybinę poziciją, tylėjo į jos sakomus kaltinimus. Taigi, ištyrus byloje sutinktus įrodymus nepasitvirtino teisės pažeidimo faktas.

Be to, pastebėtina, kad Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 2 dalis numato, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Šiuo konkrečiu atveju I. B. dėl tariamai neteisėtų G. B. veiksmų sukėlė konfliktą garaže, įvėlė į jį savo nepilnametį sūnų Lauryną, leidusi jam dalyvauti situacijoje, be jokios rimtos priežasties iškvietė policijos pareigūnus. Atkreiptinas dėmesys, kad pačios I. B. veiksmai gali kelti abejonių dėl motinos valdžios tinkamo panaudojimo savo sūnaus atžvilgiu, nes ji privalėjo numatyti tą aplinkybę, kad tarp jos ir sutuoktinio gali kilti eilinis konfliktas, to nevertino, leido konfliktą stebėti vaikui, nors žinojo ir privalėjo įvertinti, kad vaikas yra paveiktas ilgalaikių šeimos nesutarimų, įtemptų santykių, yra jautrus ir ligotas, kas patvirtinama įrašais jo medicininiuose dokumentuose (b.l. 48, 49-50I.

G. B. veiksmuose nenustatyas pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, faktas, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

administracinę bylą G. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.