Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini); išsiskyręs; dirbantis UAB (duomenys neskelbtini); anksčiau teistas 2021 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 56 MGL (2 800 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. T. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, labai gailisi. Sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Parodė, kad 2024 m. liepos 4 d., apie 10 val. jis važiavo iš degalinės, kurios tikslaus adreso jis nežino. Jis tik žino kad buvo (duomenys neskelbtini) ir kad jį sustabdė policijos pareigūnai patikrai bei liepė papūsti į alkotesterį. Pirmu pūtimu buvo apie 2 prom. (tiksliai neprisimena), o antrą kartą apie 1.5 prom. (tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena). Jis iškarto pareigūnams prisipažino kad gėrė, kad jiems atidavė raktus. Atvažiavo tralas ir išvežė mašiną, po to jis autobusu išvažiavo namo. Jam prieš 3 m. atėmė vairuotojo pažymėjimą, kovo mėn. baigėsi apribojimas vairuoti automobilį ir jis dar nespėjo išsilaikyti visų reikiamų kursų naujam vairuotojo pažymėjimui gauti. Dėl įvykio kuris įvyko jis nori pasakyti, kad labai gailisi ir daugiau mašinos nevairuos.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25424-24 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. liepos 4 d., apie 09:45 val., kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore, pirmu pūtimu – 2,08 prom. girtumas, antru - 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu Drager Alkotest 2024 m. liepos 4 d. 9.47 val. S. T. buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas; 10:12 val. S. T. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. S. T. su alkotesterio rodmenimis sutiko.

Iš byloje esančių VĮ “Regitros” duomenų matyti, kad lengvasis automobilis Chrysler Grand Voyger valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, esančiai (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių VĮ UAB “Emprekis” duomenų matyti, kad lengvojo automobilio Chrysler Grand Voager vertė su PVM 2152 eurų

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog S. T. 2024 m. liepos 4 d. apie 09:45 val., kelyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore, pirmu pūtimu – 2,08 prom. girtumas, antru – 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, alkotesterio duomenimis, tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktais, įvykio apžiūros protokolais, vaizdo įrašais. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. T. pareiškė kad dėl bausmės rūšies, dydžio ir kitų baudžiamajame įsakyme spręstinų klausimų sutinka.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę S. T., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. S. T. padarė vieną tyčinį baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą 2021 m., jam buvo paskirta turtinio pobūdžio bausmė – bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudžiant trejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei turto konfiskavimą, tačiau, nepaisant jam skirtos baudos bei baudžiamojo poveikio priemonių, vėl vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas leidžia pagrįstai teigti, kad S. T. nedaro jokių socialiai atsakingų išvadų. Atsižvelgiant į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus areštą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką S. T. padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu jam skirtos 56 MGL (2 800 eurų) dydžio baudos, taigi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. T. skirtina arešto bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta 56 MGL, t. y. 2 800 eurų dydžio bauda jas visiškai sudedant.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu S. T. buvo skirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 020 eurų, kurių S. T. dar nėra atlikęs. Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalies nuostatomis baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

V. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis S. T. nėra baustas arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartus jo nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikaltimo padarymo, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo, o realaus arešto bausmės grėsmė yra pakankama sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo gyvenamosios vietos, pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (nešiojant apykoję) bei paskiriant įpareigojimus: visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), tęsti dirbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), uždraudžiant: nurodytu laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors S. T. nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga S. T. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija S. T. kraujyje buvo 2.08 prom. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais S. T. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju S. T. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog S. T., sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas – 3 metai yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 5 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. S. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas automobiliu automobilio Chrysler Grand Voyager valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis Chrysler Grand Voyager valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso UAB “ (duomenys neskelbtini) ”. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Chrysler Grand Voyager valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis įmonės VšĮ „Emprekis” su PVM yra 2 152 eurų.

VI. Kiti klausimai

S. T. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2024 m. liepos 5 d. iki 2025 m. sausio 5 d., panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. T. skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta 56 MGL, t. y. 2 800 eurų dydžio bauda jas visiškai sudedant ir S. T. skirti galutinę subendrintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto ir 56 MGL, t. y. 2 800 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, S. T. paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo gyvenamosios vietos, pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei paskirti įpareigojimus:

- visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

- uždrausti nurodytu laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu S. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis konfiskuoti iš S. T. automobilio Chrysler Grand Voyager valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą t. y. 2 152 Eur.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Chrysler Grand Voyager valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

S. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.