Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-955-244/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-01-31
Bylos Nr.: eI-955-244/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03408-2016-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas: R. L.B.
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai

Kategorijos

15.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI-955-244/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03408-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 55.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai R. L.B.,atsakovo atstovei L. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo panaikinti Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2016-07-22 sprendimą Nr. (11.1E) I-4400 „Dėl motinystės pašalpos dydžio“; iš dalies pakeisti 2016-04-05 VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimą Nr. PA_SP6-5724: netaikyti pareiškėjai skiriamai pašalpai maksimalaus kompensuojamojo uždarbio ir, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., paskaičiuoti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės pašalpą; įpareigoti VSDFV išmokėti dėl pritaikyto maksimalaus kompensuojamo uždarbio susidariusią pareiškėjai paskirtos motinystės pašalpos nepriemoką – 857,12 Eur (88 darbo dienos x 77,55 Eur – 5 967,28 Eur); priteisti iš atsakovo 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2016-04-05 Valstybinio socialinio fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius priėmė sprendimą Nr. PA_SP6-5724 skirti jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-07-04. Šiuo sprendimu nuspręsta skirti motinystės pašalpą (5 967,28 Eur) taikant maksimalų kompensuojamąjį uždarbį motinystės pašalpai apskaičiuoti. 2016-07-02 Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė skundą prašydama pakeisti Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2016-04-05 sprendimą Nr. PA_SP6-5724, netaikyti skiriamai pašalpai maksimalaus kompensuojamojo uždarbio ir, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., paskaičiuoti 100 proc. mano kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės pašalpą, kadangi, kaip 2016-03-05 priimtu nutarimu pripažino LR Konstitucinis teismas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostata, jog maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieštarauja Konstitucijai. VSDFV 2016-07-22 sprendimu Nr. (11.1E) I-4400 „Dėl motinystės pašalpos dydžio“ pareiškėjos skundo netenkino, kadangi Konstitucinio teismo 2016-03-05 nutarimas įsigalios, kai 2017-01-02 bus paskelbtas Teisės aktų registre.

Pareiškėja teigia, kad Konstitucinis teismas 2016-03-15 priimtu nutarimu pripažino, kad nesant įstatymuose įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo visoms dirbančioms moterims, turinčioms teisę pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą nėštumo ir gimdymo atostogų metu gauti motinystės pašalpą, būtų nustatytas jų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų mokėjimas už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką, teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatyta minėto riboto dydžio motinystės pašalpa, nėra tinkamai užtikrinama Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija, pagal kurią dirbančioms motinoms iki gimdymo ir po jo garantuojamų atostogų metu mokamų išmokų dydis turi atitikti per protingą laikotarpį iki šių atostogų gauto atlyginimo vidurkį. Nors šis Konstitucinio teismo sprendimas paskelbtas 2017-01-02, atsižvelgdama į Konstitucijoje įtvirtintus principus ir teismų praktiką panašiose bylose, pareiškėja mano, kad jos atveju taip pat turi būti atsižvelgiama į šį Konstitucinio teismo nutarimą, o motinystės pašalpos apskaičiavimas taikant maksimalų kompensuojamąjį uždarbį pažeidė pareiškėjos konstitucines teises.

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta jos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas). Siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą pažeistų teisių gynybą, pareiškėjai kilusios pasekmės dėl Konstitucijai prieštaraujančių įstatymo nuostatų taikymo, skiriant motinystės išmoką, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista neišmokėta motinystės pašalpos dalis.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius atsiliepime prašo netenkinti skundo.

Atsiliepime paaiškino, kad motinystės pašalpa pareiškėjai paskirta Fondo valdybos Karinių struktūrų skyriaus 2016-04-05 sprendimu Nr. PA_SP6-5724, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau - Nuostatai) 9 punktą, asmens vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Jeigu apskaičiuotas asmens kompensuojamasis uždarbis yra didesnis už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, motinystės pašalpa apskaičiuojama taikant maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį.

Pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016-03-01 iki 2016-07-04. Vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-01-31, yra 77,55 Eur (19 463,99 Eur: 251 d. d.). Teisės į motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį (t. y. 2016 metų kovo mėnesį) galiojęs maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis yra 67,81 Eur. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal 2016 m. kovo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (445,00 Eur) 3,2 dydžio sumą bei 2016 metų vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių (445,00 Eur x 3,2 : 21 d. d. = 67,81 Eur). Kadangi pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (77,55 Eur) didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius 2016-04-05 sprendimu Nr. PA_SP6-5724 pagrįstai apskaičiavo 5 967,28 Eur (67,81 Eur x 88 d. d. x 100 proc.) dydžio motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-07- 04, taikant pastarąjį dydį (67,81 Eur).

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi Įstatymo ir Nuostatų nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalės būti taikomos skiriant motinystės pašalpas nuo 2017-01-02. Konstitucinis Teismas 2011-10-25 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio (jo dalies) pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės yra teisėtos. Skyrius yra viešojo administravimo institucija, kuri privalo vadovautis galiojančiais įstatymais ir juos vykdyti. Nei Fondo valdybai nei Skyriui įstatymais nėra suteikta teisė taikyti teisės aktų nuostatų savo nuožiūra, jų netaikyti, vadovautis tiesiogiai Konstitucija ar dar negaliojančiais Konstitucinio Teismo nutarimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 9 punktą, asmens vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas.

Pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016-03-01 iki 2016-07-04. Vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-01-31, yra 77,55 Eur (19 463,99 Eur : 251 d. d.). Kadangi pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (77,55 Eur) didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius 2016-04-05 sprendimu Nr. PA_SP6-5724 pagrįstai apskaičiavo 5967,28 Eur (67,81 Eur x 88 d. d. x 100 proc.) dydžio motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-07-04, taikant pastarąjį dydį (67,81 Eur). Įstatymo ir Nuostatų nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalės būti taikomos skiriant motinystės pašalpas nuo 2017-01-02. Konstitucinis Teismas 2011-10-25 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės yra teisėtos.

Fondo valdyba yra viešojo administravimo institucija, kuri privalo vadovautis galiojančiais įstatymais ir juos vykdyti. Nei Fondo valdybai, nei Fondo valdybos teritoriniams skyriams įstatymais nėra suteikta teisė taikyti teisės aktų nuostatų savo nuožiūra, jų netaikyti, vadovautis tiesiogiai Konstitucija ar dar negaliojančiais Konstitucinio Teismo nutarimais. Konstitucinio Teismo nutarimas turi įstatymo galią nuo jo įsigaliojimo dienos. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiami Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai yra teisėti,

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas

Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2016-01-01), kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 9 punktą, asmens vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas.

Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (redakcija nuo 2016-01-01) nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Jeigu apskaičiuotas asmens kompensuojamasis uždarbis yra didesnis už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, motinystės pašalpa apskaičiuojama taikant maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės:

Pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016-03-01 iki 2016-07-04. Vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-01-31, yra 77,55 Eur (19 463,99 Eur: 251 d. d.). Teisės į motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį (t. y. 2016 metų kovo mėnesį) galiojęs maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis yra 67,81 Eur. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal 2016 m. kovo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (445,00 Eur) 3,2 dydžio sumą bei 2016 metų vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių (445,00 Eur x 3,2 : 21 d. d. = 67,81 Eur). Kadangi pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (77,55 Eur) didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius 2016-04-05 sprendimu Nr. PA_SP6-5724 apskaičiavo 5 967,28 Eur (67,81 Eur x 88 d. d. x 100 proc.) dydžio motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-07-04, taikant pastarąjį dydį (67,81 Eur).

Nesutikdama su Fondo valdybos Karinių struktūrų skyriaus sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Fondo valdybai. Fondo valdybos 2016-07-22 sprendimu Nr. (11.1 E)1-4400 pareiškėjos skundas buvo netenkintas ir skundžiamas Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimas buvo paliktas galioti.

Skunde teismui pareiškėja prašo panaikinti skundžiamus Fondo valdybos Karinių struktūrų skyriaus ir Fondo valdybos sprendimus dėl to, kad juos priimant turėjo būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimą, kuriuo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7, 10 punktai tiek, kiek juose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2016-03-15 priėmė nutarimą Nr. KT8-N5/2016, kuriame konstatavo, kad Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011-12-15 redakcija), Nuostatų 7 punkte (2012-08-21 redakcija), 10 punkto (2011-12-28 redakcija) pirmoje pastraipoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su nėštumo ir gimdymo atostogų metu skiriamų ir mokamų motinystės pašalpų dydžio ribojimu, prieštarauja Konstitucijai. Šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas tik 2017-01-02. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas, įvertinęs inter alia (lot. be kita ko) tai, kokia teisinė situacija gali susidaryti įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, gali nustatyti, kada tas Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas; Konstitucinis Teismas gali atidėti savo nutarimo oficialų paskelbimą, jeigu tai būtina, kad įstatymų leidėjas turėtų laiko pašalinti toms lacunae legis (lot. teisinio reguliavimo spragos), kurių atsirastų, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas būtų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir jeigu jos sudarytų prielaidas iš esmės paneigti tam tikras Konstitucijos ginamas, saugomas vertybes (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2015-09-29 nutarimą Nr. KT26-N15/2015). Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimo turinio, jo oficialų paskelbimą Konstitucinis Teismas atidėjo, atsižvelgdamas į tai, kad jo įgyvendinimas yra susijęs su viešųjų finansų planavimu, taip pat į tai, kad būtina tinkamai pasirengti motinystės pašalpų, kurių dydis tiek, kiek nurodyta, nebūtų ribojamas, skyrimui ir mokėjimui. Konstitucinis Teismas 2016-03-15 nutarimo konstatuojamosios dalies V skyriaus 1 punkto antroje pastraipoje expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodė: „Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos minėtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nuostatos tiek, kiek nurodyta, negalės būti taikomos, t. y. visoms dirbančioms motinoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką turės būti mokamos per nustatytą laikotarpį iki šių atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančios motinystės pašalpos.“

Seimas 2016-06-28 priėmė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymą (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuris, išskyrus jo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis, įsigaliojo 2017-01-01. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2016-12-20 įstatymo Nr. XIII-138 redakcija, galiojanti nuo 2016-12-30) nustatyta, kad: asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus asmenis, kurie nuo 2016-03-15 iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), socialinio draudimo išmokos neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką; asmenims, nuo 2016-03-15 iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), motinystės pašalpos (motinystės išmokos), apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą (išmoką) atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017-03-31 perskaičiuojamos taikant šio įstatymo 1 straipsnyje Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir iki 2017-06-30 išmokamas susidaręs motinystės pašalpos (motinystės išmokos) skirtumas; šis skirtumas mokamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa (motinystės išmoka), jeigu asmuo, kuriam jis turi būti išmokėtas iki jo išmokėjimo nepateikia prašymo dėl kito išmokėjimo būdo. Įvertinus Įstatymo (2016-06-28 įstatymo Nr. XII-2501 redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) turinį, matyti, kad jame kompensuojamojo uždarbio dydis, kuris taikomas skaičiuojant motinystės pašalpas, nėra ribojamas.

Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2016-12-20 įstatymo Nr. XIII-138 redakcija, galiojanti nuo 2016-12-30) įtvirtintą teisinį reguliavimą vertinant kartu su Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarime pateiktais išaiškinimais konstatuotina, kad pagal jį asmenims, nuo 2016-03-15 iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. 2017-01-01) įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą, motinystės pašalpos, apskaičiuotos pagal kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017-03-31 turi būti perskaičiuotos taikant kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą tokių ribojimų netaikant, ir iki 2017-06-30 tokiems asmenims turi būti išmokėtas susidaręs motinystės pašalpos skirtumas.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba savo poziciją grindė argumentais, kad Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia yra nukreipiama tik į ateitį. Vertindamas šiuos argumentus, teismas pastebi, jog Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta jos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, ir teismas sustabdo šios bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Dėl nurodytų teisinių argumentų teisėjų kolegija pabrėžia, kad ji yra neišvengiamai saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų imperatyvų. Todėl nagrinėjamoje byloje, asmeniui laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos ir terminų pareiškus reikalavimą teisme apginti teisę į pašalpą, pažeistą taikant Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą, taip pat įvertinus nagrinėjamu atveju pažeistų asmens teisių pobūdį bei jų reikšmę, siekiant, be kita ko, užtikrinti socialinį teisingumą bei asmens pasitikėjimą teise, teismas privalo pažeistas pareiškėjos teises ginti realiai ir veiksmingai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, 2016-04-05 VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimas Nr. PA_SP6-5724, tiek, kiek juo apskaičiuojant pašalpos dydį pareiškėjai pritaikytas Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytu dydžiu apribotas kompensuojamasis uždarbio dydis, naikintinas, o atsakovas įpareigotinas pareiškėjai priklausančią pašalpą perskaičiuoti netaikant ribojimo, išmokėti susidariusį motinystės pašalpos skirtumą. Tai konstatavus naikintinas ir VSDFV 2016-07-22 sprendimas Nr. (11.1E) I-4400.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. Nustatyta, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Kadangi pareiškėjos skundas tenkinamas, jos naudai priteistina 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. L. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimą Nr. PA_SP6-5724 tiek, kiek juo apskaičiuojant motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-07-04 dydį pareiškėjai R. L. B. pritaikytas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (redakcija nuo 2016-01-01) nurodytu dydžiu apribotas kompensuojamasis uždarbis.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių pareiškėjai R. L. B. priklausančią motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-07-04 perskaičiuoti: netaikyti pareiškėjai skiriamai pašalpai maksimalaus kompensuojamojo uždarbio, išmokėti pareiškėjai R. L. B. susidariusį motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-07-04 skirtumą.

Panaikinti Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-07-22 sprendimą Nr. (11.1E) I-4400 „Dėl motinystės pašalpos dydžio“;

Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pareiškėjai R. L. B. 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska