- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2YT-14644-920/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02540-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- A. P., V. P., E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., T. P., R. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P., V. P. ir E. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – J. B., T. P., R. P.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai A. P., V. P. ir E. P. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti faktą, jog pareiškėjai įgyjamosios senaties būdu, lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį, įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad pareiškėja E. P., jos sutuoktinis A. P. ir jų sūnus V. P. gyvena E. P. tėvų J. K. (miręs (duomenys neskelbtini)), ir H. K. (mirusi (duomenys neskelbtini)) pastatytame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklype taip pat yra pastatyti ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais taip pat naudojasi tik pareiškėjai. Nei gyvenamasis namas, nei ūkiniai pastatai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Šiuo metu 1/2 Žemės sklypo priklauso pareiškėjai E. P., 1/4 Žemės sklypo priklauso trečiajam asmeniui R. P., 1/8 Žemės sklypo priklauso trečiajam asmeniui T. P. ir 1/8 Žemės sklypo priklauso trečiajam asmeniui J. B. (toliau visi kartu – Tretieji asmenys). Nors Tretiesiems asmenims taip pat priklauso dalis Žemės sklypo, jame esančio nekilnojamojo turto niekada nelaikė savo nuosavybe, kadangi Žemės sklype esančiu turtu visada naudojosi tik pareiškėjai. Tretiesiems asmenims yra žinoma, kad pareiškėjai siekia įregistruoti jų nuosavybės teises į Žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą ir dėl to jokių pretenzijų pareiškėjams niekada nereiškė ir nereikš. Kadangi Žemės sklype esantis nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjai sudarė nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylą ir siekė įregistruoti šį turtą Nekilnojamojo turto registre. 2024-04-23 Elektrėnų savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija išdavė pažymą apie turimus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra pažymėta, kad seniūnijoje esančioje 1998-2002 metų Namų ūkio knygoje, namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyti pareiškėjai A. P. ir E. P.. 2024-06-04 VĮ „Registrų centras“ priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (14.5 E) atmesti pareiškėjų prašymą įregistruoti jų nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, kadangi savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose galėtų būti nuosavybės teises nustatantis dokumentas tik tokiu atveju, jeigu įrašai ūkinėse knygose yra padaryti iki 1991-07-25, t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos, Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. 2024-06-04 VĮ „Registrų centras“ taip pat priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti pareiškėjų prašymą įregistruoti minėto nekilnojamojo turto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi kaip nurodyta šiame sprendime, nekilnojamasis daiktas gali būti registruojamas tik kartu įregistruojant daiktines teises, o toks Pareiškėjų prašymas buvo atmestas. 2024-07-10 Vilniaus regioninis valstybės archyvas išdavė pažymą apie H. K. turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra nurodyta, kad: (i) Trakų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1967-1969 m. ūkinėje knygoje įrašyti duomenys apie G. (M.) K. (K.) ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Skiltyje „pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas – 1918, tvartas – 1918; (ii) Trakų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 m. ūkinėje knygoje įrašyti duomenys apie H. K. ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Skiltyje „pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas – 1917, tvartas – 1940, daržinė – 1960; (iii) Trakų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos dokumentų (duomenys neskelbtini) kaimo 1991-1998 m. ūkinėje knygoje įrašyti duomenys apie H. K. ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Skiltyje „pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas – 1917. 2024 m. rugpjūčio mėn. VĮ „Registrų centras“ priėmė dar vieną sprendimą atmesti pareiškėjų prašymą įregistruoti Pareiškėjų nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, kadangi kaip nurodyta šiame sprendime pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjų nuosavybės teisių atsiradimą į nekilnojamuosius daiktus. Sprendime nurodyta, kad minėta Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažyma nepatvirtina pareiškėjų nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamuosius daiktus, kadangi joje nėra duomenų, kad pareiškėjams priklausytų prašomi įregistruoti pastatai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai negali įregistruoti jiems priklausančio nekilnojamojo turto ir įregistruoti jų nuosavybės teisių į šį turtą Nekilnojamojo turto registre, kreipiasi į teismą prašydami pripažinti, kad Žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjai įgijo įgyjamosios senaties būdu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. B., T. P., R. P. atsiliepimų į pareiškėjų pareiškimą nepateikė.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t.y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas, tačiau sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, ar gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, - ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai nepertraukiamai ir daugiau nei 10 metų sąžiningai valdo Žemės sklype esančius nekilnojamojo turto objektus. Pareiškėjai nebuvo įgiję nuosavybės teisių į Žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą bei neturi kitų būdų įrodyti įgijimo teises, Žemės sklype esantis nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei nėra įregistruotas kito asmens vardu. Žemės sklype esančio nekilnojamojo turto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, nekilnojamąjį turtą pastatė pareiškėjos E. P. tėvai bei šį turtą būtų paveldėjusi, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių šis turtas niekada nebuvo užregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir negalėjo tokiu būdu įgyti nuosavybės teisių. Pareiškėjai Žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą visą valdymo laikotarpį valdė kaip savo, gyveno ir gyvena Žemės sklype esančiame gyventajame name, naudoja Žemės sklype esančius ūkinius pastatus, jais rūpinasi ir naudoja kaip savo nuosavybę bei jokie tretieji asmenys dėl tokio valdymo pareiškėjams jokių pretenzijų nėra pareiškę.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo
Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjai būtų įgiję turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, jog pareiškėjų valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę, t. y. nustatyti, kad pareiškėjai lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes jie sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė minėtą turtą ne mažiau kaip dešimt metų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.