Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 139 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-10-07 11.45 val. iki 2011-10-08 13.15 val.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. S., tačiau nuosprendis jo nuteisimo dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

R. R. nuteistas už tai, kad 2011-10-02 apie 21.40 val. viešoje vietoje, Ateities g. prie pastato Nr. 10 Vilniuje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad be jokios priežasties metaliniu strypu sudaužė automobilio „Fiat Bravo“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajam D. R., kairės ir dešinės pusių priekinių durelių stiklus, bendros 200 litų vertės, po ko metaliniu strypu sudavė tris kartus į priekinį stiklą, 400 litų vertės, ir jį sudaužė, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. R. 600 litų žalą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-10-02 apie 21.40 val. viešoje vietoje, Ateities g. prie pastato Nr. 10 Vilniuje, veikdamas kartu su T. S., tyčia, iš chuliganiškų paskatų, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad T. S. be jokios priežasties sudaužė automobilio „Mazda 323F“, v/n RVB 164, priklausančio nukentėjusiajam P. S., stoglangį, 400 litų vertės, po ko T. S. priėjęs prie automobilio jėga ištempė nukentėjusįjį P. S. iš automobilio, sudavė smūgį kumščiu per veidą, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, jis kartu su T. S. sudavė kojomis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas muštines žaizdas apatinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kraujosruvą kairiame dilbyje, odos įbrėžimus juosmens dešinėje pusėje ir nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko T. S. priėjo prie nukentėjusiosios T. S. ir sudavė du smūgius jai per veidą, padarydamas kraujosruvas kairės akies srityje ir dešinėje alkūnėje, nubrozdinimus kryžkaulio - juosmens srityje, po to nukentėjusiajam P. S. sudavė smūgį kumščiu per galvą, jėga nuėmė striukę ir ją suplėšęs numetė, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. R. nuteistas ir už tai, kad 2012-01-15 apie 18.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas vaikų darželio teritorijoje, esančioje Lakštingalų g. 8A Vilniuje, iš nukentėjusiojo nepilnamečio D. K. paprašė pasinaudoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, po ko D. K. davus mobiliojo ryšio telefoną, jis telefono negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai B. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, padarydamas jai 2880 litų žalą.

Be to, R. R. nuteistas ir už tai, kad 2012-01-15 apie 18.00 val., būdamas vaikų darželio teritorijoje, esančioje Lakštingalų g. 8A Vilniuje, nukentėjusiajam nepilnamečiui D. K. prašant grąžinti paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, nukentėjusiajam sudavė kumščiu per veidą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nesutikdamas su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu R. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo peržiūrėti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės. Jis nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta. Skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui išaiškinti nusikalstamas veikas, prisipažino kaltu ir dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi, atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų. Nurodo, kad nusikalto 2011 metais ką tik tapęs pilnamečiu, būdamas nepilnamečiu buvo du kartus teistas, paskirtos bausmės nebuvo susijusios su laisvės ribojimu. Taip pat teismas neįvertino, jog R. R. yra neįgalus, nustatytas 50 procentų darbingumas, du kartus gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre. Be to, jis yra sąžiningas, mokosi, gyvena su tetomis, suvokia savo neteisėto veikimo pasekmes ir neigiamai vertina savo poelgius. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti jo atžvilgiu taikant Lietuvos Respublikos BK 81 str. ir 90-94 str. nuostatas, numatančias auklėjamojo poveikio priemonių taikymą asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu suėjo 18 metų, tačiau nesuėjo 21 metai, ir toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui. Jeigu išnagrinėjęs skundą teismas nuspręs palikti jam apylinkės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tokiu atveju prašo sumažinti jos terminą.

Teismo posėdyje nuteistojo R. R. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis neprieštaravo, jog paskirta bausmė būtų sumažinta, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis R. R. neginčija savo kaltės ir padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos. Kolegijai nuteistojo kaltės ir padarytų veikų kvalifikavimo klausimai abejonių taip pat nekelia, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, pasisako tik dėl apelianto skundžiamos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad nusikaltimų padarymo metu jam nebuvo suėję 21 metai, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, švelninantys atsakomybę.

Lietuvos Respublikos BK 81 str. 2 d. numatyta, kad šio skyriaus (Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai) nuostatos gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui.

Bylos duomenimis, įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdina tai, kad R. R. viešosios tvarkos pažeidimą padarė sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, vandališkais veiksmais, be jokios priežasties apgadindamas svetimą turtą bei kojomis suduodamas smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Be to, atvirą vagystę taip pat įvykdė sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, ir tuo pačiu metu dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nepilnamečio nukentėjusiojo sveikatą. Pažymėtina ir tai, jog R. R. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą viešosios tvarkos pažeidimą padarė jau būdamas teistas už viešosios tvarkos pažeidimą ir atvirą vagystę, o atvirą vagystę ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo – būdamas teistas trečią kartą už viešosios tvarkos pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos duomenys, susiję su nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo teigti, kad nusikaltimų padarymo metu R. R. pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui. Tokia išvada darytina, vertinant tai, kad jo neteisėtas elgesys buvo sąmoningas, t. y. jis suprato savo neteisėtus veiksmus ir numatė galimus padarinius. Jokios bylos aplinkybės nerodo sulėtinto ar sutrikdyto nuteistojo protinio išsivystymo, socialinio supratingumo lygio ar nesiorientavimo socialinėje aplinkoje, priešingai, jis gerai suvokia jį supančią socialinę aplinką ir moka joje elgtis. Taigi R. R. socialinė branda nusikaltimų padarymo metu nebuvo mažesnė nei statistinio vidutinio išsivystymo 18 metų amžiaus jaunuolio. Vien ta aplinkybė, jog apeliantas du kartus gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, neįrodo, jog jis nusikalstamų veikų metu pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui.

Skirdamas bausmę nuteistajam R. R. apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintais bausmės tikslais, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Nuteistasis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus. Jis nusikalto ne pirmą kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka baustas, nedirba. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, apylinkės teismas R. R. paskyrė Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. sankcijose numatytas bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą. Nustatydamas skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę ir skirdamas ją artimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam šios bausmės minimumui, apylinkės teismas įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dar kartą vertinti šias aplinkybes kolegija neturi teisinio pagrindo.

Apeliacinio skundo motyvas, jog nuteistasis yra neįgalus, nustatytas 50 procentų darbingumas, mokosi, gyvena su tetomis, nesudaro teisinio pagrindo sušvelninti R. R. paskirtą bausmę. Be to pažymėtina tai, kad šios aplinkybės netrukdė jam vykdyti teisės pažeidimus bei neatgrasė nuo jų darymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančios, individualizuotos, padarytoms nusikalstamos veikoms adekvačios bausmės, kurios tikrai nėra pergriežtos. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos taikant nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą. Taigi, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai taikė bausmių paskyrimo, subendrinimo pagrindus reglamentuojančias BK nuostatas. R. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos nuomone, atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę, yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus.

Esant šioms aplinkybėms, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendį dėl nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.