- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-132-601/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Raimondas Buzelis, Galina Blaževič
- Atsakovas
- P. M.
- Ieškovas
- Kauno miesto apylinkės vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- UADB „Ergo Lietuva“
- Advokatai
- Justas Jankauskas
- Kategorijos
- 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Galinos Blaževič, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6424-568/2007 pagal ieškovo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, bendraieškio Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui P. M. , trečiajam asmeniui – UADB „Ergo Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo P. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1 064,40 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalai atlyginti.
Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl nepagrįsto ieškinio, kuriuo prašė taikyti ieškovui procesines poveikio priemones, numatytas CPK 95 str. 2 d. bei įpareigoti ieškovą atlyginti patirtus atsakovo nuostolius dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo.
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi prašymą dėl nepagrįsto ieškinio atmetė bei priėmė ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2-00577-568-2005 ieškovo prašymu nutraukė, kadangi žala pilnai atlyginta. Teismas nurodė, kad 2006-09-11 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu P. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 1 d. susitaikius su nukentėjusiąja (baudžiamoji byla Nr. 1-1807-2006). Autoįvykio metu nukentėjusioji V. M. 2005-11-22 iki 2005-11-30 buvo gydoma VŠĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje. Kauno teritorinė ligonių kasa 2007-03-02 raštu pranešė Kauno miesto apylinkės prokuratūrai apie tai, jog V. M. gydymosi išlaidos 1 064,40 Lt, todėl 2007-03-21 buvo pareikštas ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo. Žala tuo metu nebuvo atlyginta. Apie pateiktą teismui ieškinį atsakovas P. M. sužinojo 2007-04-03, ką patvirtina ir procesinio dokumento įteikimo pažyma bei atstovavimo sutartis. Atsakovas prašymu prašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, prašymas patenkintas, atsiliepimas buvo pateiktas 2007-04-26. Teismas sprendė, jog atsakovo atstovas advokato padėjėjas Justas Jankauskas turėjo išaiškinti atsakovui P. M. jo ginčijamą teisę apginti kitu būdu, nes draudimo bendrovė, gavusi 2007-06-01 pretenziją, 2007-07-04 žąlą atlygino. Šios aplinkybės nebuvo žinomos ieškovui, pateikiant ieškinį, todėl teismas sprendė, jog prašymas dėl nepagrįsto ieškinio neįrodytas, todėl atmestinas.
Pateiktu atskiruoju skundu atsakovas P. M. teismo prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6424-568/2007 ir įpareigoti ieškovus atlyginti atsakovo patirtą žalą. Motyvuose nurodo:
1) ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra sudaręs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią draudikas prisiėmė atsakomybę 600 000 EUR (2 071 680 Lt) sumai, todėl reikalavimas turi būti privalomai nukreiptas į civilinės atsakomybės draudiką UADB „Ergo Lietuva“, o ne į draudėją, tai patvirtina ir CK 6.254 str. 2 d.;
2) informacija, kad P. M. su UADB „Ergo Lietuva“ yra sudaręs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo žinoma nuo pat baudžiamosios bylos Nr. 1-1807/2007 iškėlimo. Minėtoje baudžiamojoje byloje draudikas buvo pripažintas civiliniu atsakovu, į šia faktinę aplinkybę teismas neatsižvelgė;
3) ieškovai nesikreipė į atsakovą su pretenzija ar raginimu atlyginti žalą, taip pat iš teismui pateiktų procesinių dokumentų nematyti, jog ieškovai ikiteisminio tyrimo metu būtų kreipęsi į atsakovo civilinės atsakomybės draudiką;
4) nepaisant to, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovo civilinės atsakomybės draudiką, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, kreipėsi su nepagrįstu ieškiniu į teismą, dėl ko atsakovas patyrė nuostolius. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad ginčas galėjo būti išspręstas mažesnėmis sąnaudomis ir per trumpesnį laiką, jeigu ieškovas būtų kreipęsis į atsakovo civilinės atsakomybės draudiką;
Atsiliepimas
5) ieškovai įvykdė teisės aktų reikalavimus ir kreipėsi į civilinės atsakomybės draudiką tik kuomet gavo atsakovo atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Iš pateiktų faktų darytina išvada, kad atsakovas neturėjo kito pažeistų teisių gynimo būdo kaip tik kreiptis į advokatų kontorą dėl procesinių dokumentų paruošimo bei pateikimo teismui, nes ieškovai turėdami visą pakankamą informaciją pareiškė ieškinį ne tam asmeniui, tuo pažeisdami teisės aktuose nustatytą kreipimosi į draudiką tvarką, todėl privalo atlyginti atsakovo patirtą žalą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovė vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Čivinskienė teismo prašo atsakovo P. M. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:
1) atsakovo atstovas neišaiškino atstovaujamajam, kad jo ginčijama teisė gali būti apginta kitu būdu, t. y. žala atsirado dėl teismo nuosprendžiu nustatytų atsakovo kaltų veiksmų, iš atsakovo bei jo atstovo atsiliepimo bei tripliko matosi, kad jiems buvo žinoma apie sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ir suprantama, kad po draudimo sutarties dalyvio kreipimosi į civilinės atsakomybės draudiką, šią žalą už atsakovo atlygins draudimo bendrovė;
2) atsakovas būdamas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties šalimi, nepasinaudojo savo teise pareikalauti iš draudiko atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą;
Šalies argumentai
3) apelianto teiginys, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma apie atsakovo sudarytą draudimo sutartį, negali turėti įtakos civilinei bylai, kadangi tuo metu dar nebuvo žinoma apie Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui atsakovo nusikalstamais veiksmai padarytą žalą ir civilinio ieškinio klausimas nebuvo sprendžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2006 konstatavo, kad jeigu sužalotas asmuo buvo gydomas nemokamai, nukentėjusio asmens, apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu, sveikatos priežiūros išlaidos pagal Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Bendras žalos atlyginimo principas yra įtvirtintas CK (pvz., CK 6.111–6.114, 6.263, 6.270, 6.283 str.), kad žalą asmeniui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Sistemiškai aiškinant kitas Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas (pvz., Sveikatos draudimo įstatymo 14 str., 15 str. 1 d. 8 p. nuostatas) ir atsižvelgiant į sveikatos draudimo sistemos pobūdį, atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būtų išieškomos iš kaltųjų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 str. nustatyta tvarka. Taigi asmuo neteisėta veika padaręs žalos žmonių sveikatai, privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų turėtas išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą - valstybės turtinius interesus, pagrįstai su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nors atsakovas P. M. 2006-09-11 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. susitaikius su nukentėjusiąją ir baudžiamoji byla buvo nutraukta, tačiau dėl jo neteisėtų veiksmų buvo sužalota V. M. , už nukentėjusiosios gydymą ligonių kasa ligoninei iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 1 064,40 Lt, t. y. buvo padaryta 1 064,40 Lt dydžio žala biudžetui. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad jau dėl baudžiamojoje byloje nustatyto fakto, jog dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė parbloškė pėsčiąją V. M. ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, negalima laikyti, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra nesąžiningas.
CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.254 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį, t. y. minėtoje normoje įtvirtinti atvejai, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. CK 6.254 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 22 d. eismo įvykio metu atsakovas P. M. su draudimo bendrove UADB „Ergo Lietuva“ buvo sudarę galiojančią LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paprastąją draudimo sutartį Nr. 182225, kuria buvo apdrausta automobilio VOLVO 340, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. (2004 m. kovo 5 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad išmoka įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. To paties įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę. Taigi sveikatos draudimo įstaigos teisės aktų nustatytais atvejais išmokėjusios išmokas gali reikalauti žalos atlyginimo tiek iš kaltojo asmens, tiek iš draudiko apdraudusio kaltininko civilinę atsakomybę. Tai atitinka ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 p. nuostatą, įtvirtinančią, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį, taigi, sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas atlygina žalą padariusio asmens draudikas neviršydamas draudimo sumos ir (arba) žalą padaręs asmuo, jei draudimo sumos neužtenka sveikatos priežiūros išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2006). Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad asmens sveikatos sužalojimo eismo įvykyje atveju žalą nukentėjusio asmens sveikatai ar turtui atlygina transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas ir (arba) žalą padaręs asmuo (transporto priemonės valdytojas) CK ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Todėl tokiais atvejais teismų praktikoje tiek draudimo kompanija, tiek žalą nukentėjusiojo asmens sveikatai padaręs asmuo civilinėje byloje įtraukiami bendraatsakoviais.
Be to nebūtų galimybės patenkinti apelianto prašymo - įpareigoti ieškovus atlyginti jo patirtą žalą, nes apeliantas nepateikė žalos paskaičiavimo, t. y. apeliantas nenurodė kokiais konkrečiais ieškovų veiksmais ir kokio dydžio žala jam buvo padaryta.
Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutarties nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.