- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-191-579/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Albinas Bielskis, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- I. R.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. R. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), I. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iš I. R. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 081,81 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. I. R. nuteista už tai, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. dirbdama pagal 2015 m. liepos 7 d. darbo sutartį Nr. 2475 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės vedėjos pareigose bei būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą pagal 2015 m. liepos 7 d. ,,Visiškos materialinės atsakomybės sutarties“ Nr. 434 1 punktą, kuris numato, kad ,,Darbuotojas, einantis Parduotuvės vedėjo/-os pareigas ir/arba dirbantis Parduotuvės vedėjo/-os darbą betarpiškai susijusį su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, pirkimu, apdirbimu, apskaita, pardavimu (išdavimu) transportavimu bei panaudojimu, dėl priemonių, perduotų Darbuotojui naudotis darbe (žaliavos, darbo priemonių, specialių drabužių, piniginių lėšų ir kito jam patikėto Bendrovės turto) taip pat trečiųjų asmenų Darbuotojui vykdant pareigas perduotų bei patikėtų materialinių vertybių, prisiima visišką materialinę atsakomybę už jų saugumą“, bei pagal 2013 m. sausio 1 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsakymu Nr. 1373a patvirtintų ,,Parduotuvės vedėjo/s pareiginių nuostatų Nr. 3“ 22 punktą, kuris numato, kad vedėja ,,Patikrina, ar pinigų kiekis atitinka kasos aparato parodymus, nustatyta tvarka atiduoda realizacijos pajamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal 2009 m. lapkričio 30 d. sudarytą ,,Inkasavimo paslaugų teikimo sutartį“ Nr. KI-ZP-001, būdama parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose pasisavino jai patikėtą svetimą didelės vertės turtą – 17 081,81 Eur, o būtent: laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas kasos aparato dienos ,,Z“ fiskalines ataskaitas, kasos aparato ,,Gama su fiskaliniu spausdintuvu PVD1000“ kasos operacijų žurnalus, „Perlo“ terminalo dienos „Perlo“ pardavimų ataskaitas, „Perlo“ paslaugų suvestines, „Perlo“ kasos operacijų žurnalus, inkasacijos kvitus, bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašus inkasacijai neperdavė suprekiautų 17 081,81 Eur, priklausančių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, t. y. per 2017 m. lapkričio mėnesį suprekiavus parduotuvėje ir „Perlo“ terminale 20 824,19 Eur, iš kurių neinkasavo 2 635,51 Eur; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. gruodžio mėnesį suprekiavus parduotuvėje ir „Perlo“ terminale 23 895,49 Eur, iš kurių neinkasavo 1 771,30 Eur; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. sausio mėnesį suprekiavus parduotuvėje ir „Perlo“ terminale 21 903,27 Eur, inkasavo 21 995,49 Eur, t. y. 92,22 Eur daugiau nei buvo suprekiauta; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. vasario mėnesį suprekiavus parduotuvėje ir „Perlo“ terminale 18 104,26 Eur, inkasavo 19 903,27 Eur, t. y. 1 799,01 Eur daugiau nei buvo suprekiauta; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo mėnesį suprekiavus parduotuvėje ir „Perlo“ terminale 25 440,68 Eur, iš kurių neinkasavo 4 736,42 Eur; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio mėnesį suprekiavus parduotuvėje ir „Perlo“ terminale 23 732,19 Eur, inkasavo 25 448,68 Eur, t. y. 1 716,49 Eur daugiau nei buvo suprekiauta; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės mėnesį suprekiavus parduotuvėje ir „Perlo“ terminale 30 081,19 Eur, iš kurių neinkasavo 5 649 Eur; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio mėnesį suprekiavus parduotuvėje ir „Perlo“ terminale 30 125,38 Eur, iš kurių neinkasavo 3 544,19 Eur; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos mėnesį suprekiavus parduotuvėje ir „Perlo“ terminale 29 265,82 Eur, iš kurių neinkasavo 2 353,11 Eur, tuo padarydama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 17 081,81 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistosios I. R. gynėjas advokatas Donatas Ramanauskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir I. R. išteisinti.
2.1. Skunde aptariami objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, požymiai, aktuali kasacinio teismo praktika, pažymima, jog vien faktas, kad nuteistoji buvo atsakinga už pinigų inkasaciją, nepagrindžia I. R. kaltės, kad būtent ji pinigus pasisavino. Tuo tarpu duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti. Visos abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime policijai nurodyta, jog tam tikra pinigų suma dingo, t. y. nebuvo inkasuota, per 2018 m. liepos mėnesį. Tik vėliau tyrimo metu atlikus buhalterinių dokumentų analizę paaiškėjo, kad pinigai nebuvo inkasuoti laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Anot gynėjo, negalima vienareikšmiškai teigti, kad dingusius pinigus pasisavino būtent I. R., kadangi savalaikiai auditai parduotuvėje nebuvo atliekami, nebuvo tinkamai vykdoma piniginių lėšų kontrolė.
2.2. Skunde pažymima, kad bylai aktualiu laikotarpiu parduotuvėje dirbo ir kitos pardavėjos, jos taip pat vykdydavo pinigų išėmimus iš kasos, suskaičiuodavo pinigus, sudėdavo juos į maišelį ir į seifą, duomenys apie pinigus buvo suvedami į sąsiuvinį, kuris nebuvo rastas. Maišelyje pinigų sumos nebuvo nurodomos. Analogišku principu buvo išimami pinigai ir iš „Perlo“ terminalo. Seifo raktą turėjo ne tik nuteistoji, raktas buvo ir prie parduotuvės raktų, kuriais disponavo visos pardavėjos. Skundo autoriaus nuomone, nors aktualiu laikotarpiu I. R. aktyviai dalyvavo azartiniuose lošimuose, ėmė kreditus, vykdė kreditų padengimus, jos išlaidos viršijo gaunamas pajamas, o savo darbo vietoje nuteistoji darė piniginius įnešimus į savo sąskaitas per „Perlo“ terminalą, bet tai neįrodo I. R. kaltės, šios aplinkybės vertintinos tik kaip prielaida dėl nuteistosios kaltės. I. R. pateikė motyvuotą paaiškinimą, jog buvo gavusi 7 000 Eur iš savo mamos kaip dovaną ir 3 000 Eur pasiskolinusi iš J. S.. Bylos duomenys šio nuteistosios paaiškinimo nepaneigia. Gynėjo teigimu, įstatymui neprieštaraujantys sandoriai negali reikšti asmens nesąžiningumo.
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta tvarka, reglamentuojanti piniginių lėšų judėjimą jas išėmus iš kasos aparato, kur ir kaip jie laikomi ir tvarkomi, saugojami iki inkasavimo, kokie dokumentai turi būti pateikti. Jei tokia tvarka ir buvo, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įmonės darbuotojai buvo supažindinti su šia tvarka. Tai, kad nuteistoji buvo supažindinta su Kasos aparatų naudojimo taisyklėmis, nereiškia, kad ji buvo supažindinta ir su kitais reikšmingais dokumentais. Šiuo atveju bendrovėje nenustatyta tvarka, koks dokumentas patvirtina, kuri pardavėja, kiek pinigų ir kokiu būdu padėjo į seifą ar kitaip perdavė pinigus už inkasavimą atsakingai nuteistajai I. R.. Pardavėjos nurodė pačios sprendusios, kiek pinigų turi būti palikta kasoje kitai dienai. Be to, iš buhalterinės apskaitos matyti, kad buvo stebimi lėšų skirtumai, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių veiksmų nesiėmė. Kaip minėta, laikotarpis, per kurį buvo pasisavinti pinigai, iš pradžių buvo nurodytas kaip vienas mėnuo, vėliau pratęstas, kas tik patvirtina, kad bendrovėje nebuvo nustatytos tvarkos ir kontrolės. Kitų pardavėjų parodymais teismas, anot apelianto, vadovavosi nepagrįstai, kadangi jos gali būti suinteresuotos pateikti aplinkybes sau naudinga linkme. Taigi, įvertinus visas nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, jog nuteistoji pasisavino jai patikėtą svetimą didelės vertės turtą.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
4. Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, ginčijant skundžiamo nuosprendžio išvadas dėl I. R. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti neginčijamų išvadų dėl nuteistosios I. R. kaltės.
5. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su Kauno apygardos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl I. R. kaltės pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, o ne prielaidomis. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Kauno apygardos teismo nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, nurodyta, kodėl buvo atmesti I. R. parodymai, kuriuose nuteistoji neigė savo kaltę dėl pinigų pasisavinimo. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistosios kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, ko pasėkoje pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir I. R. kaltei konstatuoti. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Pasisavindamas svetimą turtą, kaltininkas jam patikėtą (ar esantį jo žinioje) turtą neteisėtai, neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Turto pasisavinimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia.
7. I. R. inkriminuota BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad nuteistoji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vedėjos pareigose ir būdama materialiai atsakinga už jai pagal einamas pareigas patikėtą turtą, taip pat ir pinigines lėšas, neperduodama inkasacijai visų per mėnesį parduotuvės veikloje gautų grynųjų pinigų, iš viso per 2017 m. lapkričio – 2018 m. liepos mėnesius pasisavino 17 081,81 Eur.
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. R. nuo 2015 m. liepos 8 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), parduotuvės vedėjos pareigose (1 t., b. l. 11–13). Patvirtintuose parduotuvės vedėjos pareiginiuose nuostatuose be kitų reikalavimų numatytas ir reikalavimas žinoti, mokėti ir išmanyti pinigų inkasaciją ir atidavimo į banką tvarką (16 punktas), taip pat pareigos paskaičiuoti pajamas, prekių likučius, užpildyti kasos pajamų knygą bei kitus dokumentus (15 punktas), patikrinti, ar pinigų kiekis atitinka kasos aparato parodymus, nustatyta tvarka atiduoti realizacijos pajamas (22 punktas) (1 t., b. l. 14–23). Materialinių vertybių inventorizavimo taisyklėse, kurių privaloma laikytis darbinėje veikloje, nustatyta, kad kasininkas darbo dienos pradžioje turi įregistruoti kasos aparate ir į kasos operacijų žurnalą įrašyti dienos pradžioje turimą pinigų sumą (gautą iš įmonės kasos ir/ar neinkasuotą praėjusios dienos kasos likutį) (28 punktas); vadovo nustatyta tvarka kasininkas gali iki inkasavimo dalį grynųjų pinigų pagal kasos aparato pinigų išėmimą iš aparato kasos patvirtinantį kvitą perkelti į tam skirtą (vadovo įsakyme dėl kasos operacijų atlikimo vietos ribų nustatymo nurodytą) vietą, kurioje šie pinigai kartu su jų išėmimą iš kasos aparto patvirtinančiu kasos aparato kvitu (kvitais) saugomi iki pinigų inkasavimo (29 punktas); iki dienos pabaigos atliktas (tarpinis) inkasavimas registruojamas kasos operacijų žurnale ir patvirtinamas vadovo įgalioto asmens parašu arba pagrindžiamas pinigų perdavimą patvirtinančiu apskaitos dokumentu, turinčiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus rekvizitus (30 punktas); pasibaigus darbo dienai (pamainai) kasininkas, dalyvaujant atskaitingam asmeniui, privalo suskaičiuoti dienos (pamainos) įplaukas grynaisiais pinigais. Išimamą iš kasos aparato kasos (inkasuojamą) grynųjų pinigų sumą įregistruoti kasos aparatu (35.1 punktas) (1 t., b. l. 24–32). Pagal 2015 m. liepos 7 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 434, darbuotojas, einantis Parduotuvės vedėjo/-os pareigas ir/arba dirbantis Parduotuvės vedėjo/-os darbą betarpiškai susijusį su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, pirkimu, apdirbimu, apskaita, pardavimu (išdavimu) transportavimu bei panaudojimu, dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe (žaliavos, darbo priemonių, specialių drabužių, piniginių lėšų ir kito jam patikėto Bendrovės turto) taip pat trečiųjų asmenų darbuotojui vykdant pareigas perduotų bei patikėtų materialinių vertybių, prisiima visišką materialinę atsakomybę už jų saugumą (2 t., b. l. 87).
9. Trūkstamų piniginių lėšų suma buvo nustatyta atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Atlikus tyrimą surašytoje 2019 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-32-8738 nurodyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nebuvo perduota inkasacijai iš viso 17 081,81 Eur grynųjų pinigų (2 t., b. l. 62–72). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvados teisingumu, šioje išvadoje nustatytų aplinkybių iš esmės neginčija ir apeliantai. Kaip matyti iš specialisto išvados, specialistės paaiškinimų protokolo (2 t., b. l. 113–114), tyrimo išvados yra pagrįstos objektyvių bylos duomenų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kasos aparato dienos „Z“ fiskalinių ataskaitų, kasos aparato „Gama su fiskaliniu spausdintuvu PVD1000“ kasos operacijų žurnalų, „Perlo“ terminalo dienos „Perlo“ pardavimų ataskaitų, „Perlo“ paslaugų suvestinių, „Perlo“ kasos operacijų žurnalų, inkasacijos kvitų, bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašų – visapusišku įvertinimu. Pagal šiuos duomenis nustatyta, kiek iš viso tiriamuoju laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo suprekiauta grynais parduotuvės kasos aparate ir „Perlo“ terminale bei kiek iš gautų grynųjų pinigų buvo atiduota inkasacijai. Tyrimo metu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio mėnesį nebuvo atiduota inkasacijai 2 635,51 Eur; 2017 m. gruodžio mėnesį – 1 771,30 Eur; 2018 m. sausio mėnesį inkasacijai atiduota 92,22 Eur daugiau nei suprekiauta; 2018 m. vasario mėnesį taip pat inkasacijai atiduota 1 799,01 Eur daugiau nei suprekiauta; 2018 m. kovo mėnesį vėlgi inkasacijai nebuvo atiduota 4 736,42 Eur; 2018 m. balandžio mėnesį neatiduota 1 716,49 Eur; 2018 m. gegužės mėnesį neatiduota 5 649 Eur; 2018 m. birželio mėnesį neatiduota 3 544,19 Eur; 2018 m. liepos mėnesį neatiduota 2 353,11 Eur. Pirmosios instancijos teisme apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė B. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atlikto tyrimo išvadą ir pateiktus paaiškinimus. Specialistė nurodė, kad pagal pateiktą užduotį atskirai pagal kiekvieną mėnesį suskaičiavo parduotuvės pajamų grynaisiais pinigais sumą, iš kurios atėmė tą mėnesį inkasavimui perduotą grynųjų pinigų sumą, taip gavo pinigų sumą, kuri nebuvo perduota inkasavimui, arba atskirais atvejais inkasavimui perduotą pinigų sumą, viršijančią mėnesio pajamas grynaisiais pinigais.
10. Nuteistoji I. R. ir jos gynėjas neginčija nustatyto piniginių lėšų trūkumo, susidariusio neperduodant visų parduotuvės veiklos metu gautų grynųjų pinigų inkasavimui, tačiau I. R. savo kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo nepripažįsta ir neigia pasisavinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teisme apklausta I. R. paaiškino, kad per visą darbo parduotuvės vedėja laikotarpį jai nebuvo pareikšta jokių pastabų dėl parduotuvės finansų valdymo, nebuvo nustatyta jokių trūkumų, nors periodiškai buvo atliekamos inventorizacijos, auditai, revizijos. Nuteistoji paaiškino, kad jos vadovaujamoje parduotuvėje buvo dvi kasos: parduotuvės kasos aparatas ir „Perlo“ terminalas, I. R. kaip parduotuvės vedėja buvo atsakinga už abejose parduotuvės kasose buvusias pinigines lėšas. Tačiau kasose dažniausiai dirbo kasininkės-pardavėjos Z. S., I. J., L. N.. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje iš abiejų kasų būdavo išimama lygi pinigų suma, paliekant nedidelį pinigų likutį tam, kad būtų galima kitą dieną pirkėjui atiduoti grąžą. Darbo dienos pabaigoje iš kasos pinigus išimdavo pagal sudarytą grafiką dirbanti pardavėja. Be to, atskirais atvejais pinigai iš kasų buvo išimami ir darbo dienos eigoje, jeigu susikaupdavo pakankamai didelė grynųjų suma. Šiais atvejais pinigus iš kasos išimdavo pati I. R.. Iš kasų išimtos pinigų sumos būdavo sudedamos į paprastus maišelius, o šie padedami į seifą. Iš seifo pinigus I. R. kaip parduotuvės vedėja pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais atiduodavo inkasatoriams. Pinigai iš atskirų kasų (parduotuvės kasos aparato ir „Perlo“ terminalo) buvo inkasuojami atskirai. Vieną raktą nuo seifo kaip parduotuvės vedėjo turėjo I. R., kitą – pardavėjos, kurios likdavo dirbti parduotuvėje iki jos darbo pabaigos (uždarymo) ir nesant I. R. į seifą padėdavo iš kasos išimtus pinigus. Prieš perduodant inkasatoriams, seife laikyti pinigai būdavo sudedami į paruoštus vokus, užklijuojami, pinigų inkasavimą parašais patvirtindavo tiek I. R., tiek inkasatorius. Anot nuteistosios, išimamos iš kasos pinigų sumos būdavo pažymimos atskirai pildytame sąsiuvinyje, taip pat kiekvienas pinigų išėmimas iš kasos atsispindėdavo kasos aparato kvite, kuris buvo įklijuojamas į kasos operacijų žurnalą, o mėnesio pabaigoje įmonės buhalterijai buvo siunčiamos mėnesio ataskaitos.
11. Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta Z. S., iki 2018 m. birželio mėnesio dirbusi parduotuvėje kasininke-pardavėja, paaiškino, kad apie nustatytą pinigų trūkumą sužinojo perskaičiusi spaudoje, jai dirbant apie jokius trūkumus nebuvo informuota, jokių pretenzijų dėl pinigų trūkumo negaudavo nei iš vadovybės, nei iš I. R., taip pat darbo metu niekada nėra tekę atlyginti trūkumo iš asmeninių piniginių lėšų. Liudytoja nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie parduotuvėje buvusią tvarką dėl pinigų iš kasos paėmimo ir jų inkasavimo, o būtent kad pinigai iš kasos būdavo išimami kiekvieną vakarą, paliekant kasoje nuo 10 iki 100 Eur grąžai kitai dienai, baigus darbą pinigus iš kasos išimdavo tuo metu pagal grafiką dirbusi pardavėja, bet jei kasoje būdavo didesnis pinigų kiekis, tai pinigai iš kasos būdavo išimami ir darbo dienos metu, o tuomet šiuos veiksmus atlikdavo pati I. R.. Iš kasos išimtų pinigų suma būdavo papildomai pažymima sąsiuvinyje, o iš kasos paimti pinigai būdavo laikomi seife iki inkasacijos. Inkasatoriams pinigus perduodavo I. R.. Liudytoja Z. S. nurodė, kad nežino, jog kas nors būtų skolinęsis pinigų iš kasos, bet patvirtino, kad atskirais atvejais, kai klientai atsiskaitydavo didelio nominalo banknotais ir kasoje nebuvo pinigų grąžai atiduoti, klientų paduotas didelio nominalo banknotas būdavo iškeičiamas mažesnio nominalo banknotais iš seife esančių pinigų, tačiau bet kuriuo atveju seife esanti pinigų suma nesikeisdavo.
12. Liudytojos Z. S. nurodytas aplinkybes patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojomis apklaustų kasininkėmis-pardavėjomis dirbusių I. J. ir L. N. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. J. paaiškino, kad pagal pareigas darbo dienos pabaigoje suskaičiuodavo kasos aparate esančius pinigus, atspausdindavo kasos ataskaitos kvitą, sutikrindavo pinigų sumą ataskaitos kvite su esančia kasos aparate, lygią sumą paimdavo iš kasos, palikdama kasos aparate tam tikrą sumą kitai dienai. Į kasos aparatą įvesdavo išimamą ir paliekamą pinigų sumas, atspausdindavo kvitą, tada dar dažniausiai prie kasos esančiame sąsiuvinyje ranka įrašydavo atitinkamas pinigų sumas, pinigus įdėdavo į vienkartinį paprastą maišelį ir nunešdavo padėti į seifą, atitinkamai tokia pačia tvarka išimdavo pinigus ir iš „Perlo“ terminalo, vėliau numatytu grafiku seife buvusius pinigus I. R. perduodavo inkasatoriams (3 t., b. l. 157–158). Analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. N., papildomai pažymėjusi, jog pasitaikydavo atvejų, kai iš į seifą nuneštų pinigų reikėdavo pasikeisti klientų duotus stambaus nominalo banknotus, bet vietoje iš seifo paimtų pinigų būdavo padedamas analogiškos vertės banknotas, todėl seife buvusi pinigų suma nesikeisdavo (3 t., b. l. 160–161, 163–164).
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teisme apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė D. J. paaiškino, kad būtent parduotuvės vadovas yra atsakingas už parduotuvę ir už pinigus, pagal nustatytą tvarką inkasavimui iš kasos išimti pinigai turėjo būti padedami į seifą. Parduotuvės vedėja prieš inkasaciją turėjo pinigus sutikrinti ir perduoti inkasatoriams, bet nedidelis pinigų likutis kasoje galėjo būti paliekamas. Paprastai parduotuvėse ši suma svyravo nuo 30 iki 50 ar 100 Eur, taip pat iki pinigų suruošimo inkasacijai pardavėjos galėjo iš seife esančių pinigų pasikeisti didelio nominalo banknotus. Iš kasos aparato atspausdinto dienos „Z“ ataskaitos kvito matyti suma suprekiauta tą dieną, pinigų išėmimas, kasos likutis, būtent tikrinant šiuose kvituose nurodytas pinigų sumas su perduotomis inkasacijai ir buvo nustatytas pinigų trūkumas. Buhalterė D. J. paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 31 d. paskutinį kartą I. R. vadovaujamoje parduotuvėje buvo atlikta grynųjų pinigų inventorizacija, kurios metu parduotuvės atsakingi asmenys nurodo, kiek pinigų yra kasos aparatuose ir seifuose, paskui pateikta informacija būna tikrinama su kasos žurnalo duomenimis. Tuo metu I. R. nurodytas grynųjų pinigų likutis sutapo su dokumentiniu pinigų likučiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė B. V. taip pat paaiškino, jog pagal nustatytą tvarką pinigai iki inkasacijos galėjo būti perkeliami į seifą, jei tai atsispindi atspausdintame kasos aparato „Z“ ataskaitos kvite, o nedidelė pinigų suma, reikalinga grąžai atiduoti, gali būti paliekama kasos aparate.
14. Pirmosios instancijos teisme apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė A. R. (buvusi pavardė – S.) paaiškino, kad 2018 m. liepos mėnesį uždarius I. R. vadovaujamą parduotuvę ir patikrinus visus parduotuvės buhalterinės apskaitos dokumenus, buvo nustatas piniginių lėšų trūkumas. Kaip paaiškino ši liudytoja, anksčiau I. R. vadovaujamoje parduotuvėje taip pat buvo neatitikimų dėl pinigų inkasavimo, bet paruodutuvei vykdant veiklą buvo sunku nustatyti tikrąjį trūkumą, nes po inkasavimo pinigų įskaitymas į banko sąskaitą trukdavo iki kelių dienų, taip pat būdavo mėnesių, kai pinigų trūkdavo, o kitais mėnesiais būdavo inkasuojama didesnė suma nei gauta pajamų grynaisiais, tačiau paskutiniais parduotuvės darbo mėnesiais (2018 m. gegužė–liepa) trūkumas pradėjo didėti. Liudytoja apie susidariusią situaciją informavo vyriausiąją buhalterę ir su kolege D. J. pradėjo tikrinti parduotuvės buhalterinės apskaitos dokumentus. Apie nustatytą piniginių lėšų trūkumą pranešė ir I. R., kuri kaip parduotuvės vedėja buvo atsakinga už prekių, piniginių lėšų ir kitokio turto išsaugojimą ir kuri iš pradžių neneigė savo kaltės dėl pinigų trūkumo, norėjo susitarti dėl galimybės nustatytą trūkumą grąžinti įmonei dalimis per ilgesnį laikotarpį. Liudytoja nurodė ir tai, kad 2018 m. birželio mėnesį atleidžiant kitas dvi parduotuvėje dirbusias pardavėjas, I. R. nepranešė apie kokį nors pinigų trūkumą, susidariusį dėl šių darbuotojų kaltės.
15. Liudytojas M. A., dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, patvirtino A. R. parodymus apie tai, kad I. R. buvo sutikusi atlyginti nustatytą pinigų trūkumą, dėl to buvo sutaręs susitikti su I. R. ir atvežti pasirašyti vekselį, taip patvirtinant įsiskolinimą įmonei, bet I. R. vėliau atšaukė susitikimą. Iš byloje esančio A. R. ir I. R. susirašinėjimo elektroniniu paštu taip pat matyti, kad I. R. savo kaltės dėl nustatyto pinigų trūkumo neneigė, teisinosi aplaidumu ar padaryta klaida bei prašė sudaryti galimybę nustatytą pinigų trūkumą įmonei atlyginti dalimis (1 t., b. l. 119–120).
16. Įvertinus išdėstytus įrodymus, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta aiški ir suprantama tvarka, kaip elgtis su gaunamomis pajamomis grynaisiais pinigais, kaip jos saugomos ir perduodamos inkasacijai. Grynieji pinigai iš kasos aparato buvo išimami kiekvieną darbo dieną parduotuvei užsidarant, taip pat atskirais atvejais darbo dienos metu, jei kasos aparate sudarydavo didelis grynųjų pinigų kiekis, pinigų iš kasos išėmimas atsispindėdavo atspausdinamame kasos aparato ataskaitos kvite, taip pat būdavo pažymimas kasos operacijų žurnale. Iš nuteistosios ir liudytojų parodymų matyti, kad papildomai parduotuvėje buvo pildomas ir sąsiuvinis, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastas, bet tokio sąsiuvinio pildymas pagal teisės aktus nėra privalomas, be to, šiame sąsiuvinyje būdavo atžymimos tos pačios pinigų sumos, kurios nurodytos ir kasos aparato ataskaitos kvituose. Iš kasos išimti grynieji pinigai iki inkasacijos buvo laikomi seife. Už pinigų inkasaciją kaip parduotuvės vedėja buvo atsakinga I. R., kuri pasirašytinai perduodavo seife buvusius grynuosius pinigus inkasatoriams. Ši tvarka buvo žinoma ne tik nuteistajai I. R., bet ir kasininkėmis-pardavėjomis dirbusioms liudytojoms, kurios šios tvarkos ir laikėsi.
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistosios I. R. keliamas įvairias versijas, tariamai paaiškinančias pinigų trūkumo susidarymą. Pažymėtina, kad inkasacijos metu net ir pasiliekant tam tikrą pinigų sumą galimam pinigų pasikeitimui, atitinkama pinigų suma turėtų būti inkasuota kitos inkasacijos metu, todėl tai neturėjo įtakos nustatytam pinigų trūkumo susidarymui. Pati nuteistoji buvo nenuosekli aiškindama tariamą savo aplaidumą ar neapsižiūrėjimą inkasuojant pinigus. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus (4 t., b. l. 2–4) I. R. pripažino, jog kiekvieną kartą ruošdamasi inkasacijai suskaičiuodavo seife buvusius pinigus, juos sutikrindavo netgi su papildomai parduotuvėje vedamame sąsiuvinyje nurodytomis sumomis, todėl akivaizdu, jog neabejotinai būtų pastebėjusi pinigų neatitikimą su iš kasos išimta pinigų suma ar jei iš kasos išimta pinigų suma neatitiktų kasos aparato ataskaitos kvito. Kaip nurodė byloje apklaustos kasininkės-pardavėjos, nė vienai iš jų nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl joms atliekant darbines pareigas susidariusio piniginių lėšų trūkumo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie parduotuvėje įvykdytą grynųjų pinigų vagystę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atliekant 2017 m. gruodžio 31 d. parduotuvės grynųjų pinigų inventorizaciją I. R. nurodė, kad parduotuvėje yra likę 4 417 Eur grynųjų pinigų, t. y. praktiškai toks pats likutis, kuris tuo metu nebuvo perduotas inkasacijai, tokiu būdu klaidinant įmonės buhalteres, kad nepaaiškėtų pinigų trūkumas.
18. Paneigiant nuteistosios I. R. keliamą aplaidumo ar suklydimo versijas reikšmingos aplinkybės nustatytos įvertinus parduotuvėje buvusio „Perlo“ terminalo operacijų ir I. R. banko sąskaitų duomenis. Byloje nustatyta, kad I. R. pasinaudodama savo vadovaujamoje parduotuvėje buvusiu „Perlo“ terminalu per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. į savo vardu atidarytą banko ,,Swedbank“ AB sąskaitą pervedė iš viso 14 986 Eur sumą, o į savo vardu atidarytą banke AB ,,Luminor Bank“ sąskaitą pervedė iš viso 17 262 Eur sumą (3 t., b. l. 86–92). Taip pat Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokesčių mokėtojos I. R. operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., surašė 2019 m. balandžio 12 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (27.13) FR1042-1401 (3 t., b. l. 18–21). Operatyvaus patikrinimo metu pagal iš kitų asmenų gautus bei mokesčių administratoriaus turimus duomenis, nustatytos I. R. bankų atsiskaitomosiose sąskaitose gautos pajamos bei kitos įplaukos ir patirtos išlaidos per bankų atsiskaitomąsias sąskaitas ir grynaisiais pinigais tiriamuoju laikotarpiu. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad I. R. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. į bankų atsiskaitomąsias sąskaitas gavo 43 319 Eur pajamų/įplaukų, o patyrė iš viso 56 199 Eur išlaidų, t. y. I. R. išlaidos viršijo pajamas net 12 686 Eur (atmetus laikotarpio pradžioje banke turėtas santaupas). Iš visų gautų I. R. pajamų tik mažą dalį sudarė gautas darbo užmokestis – 3 245,10 Eur, 5 000 Eur motinos K. Š. pervestos piniginės lėšos. Per tiriamąjį laikotarpį I. R. gavo kreditų už bendrą 20 684,13 Eur sumą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) filialo, (duomenys neskelbtini) kredito unijos, bet didžioji dalis šios sumos (13 562,86 Eur) buvo skirta sumokėti prieš tai gautus kreditus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) filialo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiriamuoju laikotarpiu I. R. iš viso gavo 14 389,50 Eur pajamų iš įvairių įmonių, organizuojančių azartinius lošimus, bet taip pat patyrė 35 564,05 Eur išlaidų, susijusių su dalyvavimu azartiniuose lošimuose. Taip pat I. R. patyrė 6 402,62 Eur kitų išlaidų dėl mokesčių bankams, pensijų draudimo, pajų įsigijimo ir išlaidų bendram vartojimui. Taigi, tiriamuoju laikotarpiu nuteistosios I. R. išlaidos ženkliai viršijo jos pajamas, tuo labiau akivaizdu, jog nuteistoji negalėjo disponuoti tokiomis pinigų sumomis, kurias pati sau persivesdavo per „Perlo“ terminalą.
19. I. R., bandydama paaiškinti susidariusį skirtumą tarp savo pajamų ir išlaidų, nurodė, kad be per atsiskaitomąsias banko sąskaitas gautų pajamų, taip pat yra gavusi pinigų grynaisiais iš motinos bei pasiskolinusi iš draugės, neva būtent šiuos grynuosius pinigus nuteistoji ir įmokėdavo į savo banko sąskaitas per parduotuvės „Perlo“ terminalą, nes taip buvo patogiau nei eiti į bankomatą. Tik dėl nustatyto operacijos limito vienu kartu galėdavo persivesti 300 Eur sumą. Pirmosios instancijos teisme apklausta I. R. motina K. Š. paaiškino, kad 2018 m. kovo mėnesį yra davusi dukrai pora tūkstančių eurų buto remontui, balandžio mėnesį vėl pora tūkstančių eurų baldų pirkimui, o gegužės mėnesio pradžioje davė 3 000 Eur vestuvėms. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja J. S. paaiškino, kad dirbo gėlių pardavėja tame pačiame pastate, kuriame veikė I. R. vadovaujama parduotuvė, paprašyta kolegės 2018 m. pradžioje paskolino I. R. 3 000 Eur, po 2–3 mėnesių ši pinigus grąžino. Tačiau šių nuteistosios ir liudytojų parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, jokie rašteliai dėl dovanojamų/skolinamų pinigų neva nebuvo surašyti, nei nuteistoji, nei liudytojos nedeklaravo sudarytų sandorių Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors I. R. motina K. Š. pripažino, kad pinigų dovanojimą, kai pinigus pervedė per banką, deklaravo. Be to, apie aptariamus pinigų dovanojimo/skolinimosi atvejus I. R. nenurodė ir atliekant operatyvų jos kaip mokesčių mokėtojos patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos nuteistosios I. R. ir liudytojų K. Š., J. S. parodymus kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo nustatydamas bylos aplinkybes.
20. Atkreiptinas dėmesys ir į atskirus grynųjų pinigų pervedimo į savo banko sąskaitą per „Perlo“ terminalą atvejus. Kaip matyti iš I. R. banko sąskaitos išrašo, 2018 m. gegužės 2 d. nuteistoji į savo banko sąskaitą pervedė 300 Eur, po ko, atlikus atskirus mokėjimus, dalį šių pinigų – 200 Eur tą pačią dieną 17.06 val. išsigrynino bankomate; 2018 m. gegužės 3 d. nuteistoji vėlgi į banko sąskaitą pervedė 300 Eur, po ko, atlikus mokėjimą lažybų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, likusią pinigų sumą – 270 Eur tą pačią dieną 17.09 val. išsigrynino bankomate, 2018 m. gegužės 4 d. I. R. į savo banko sąskaitą pervedė tris kartus po 300 Eur, po ko 2018 m. gegužės 5 d., 9.40 val., bankomate išsigrynino 250 Eur, 2018 m. gegužės 7 d., 7.36 val. – dar 200 Eur, o likusi pinigų suma buvo panaudota įvairiems mokėjimams lažybų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2018 m. gegužės 7 d. I. R. vėlgi į savo banko sąskaitą pervedė tris kartus po 300 Eur, po ko tą pačią dieną 17.03 val. bankomate išsigrynino 600 Eur; 2018 m. birželio 1 d. nuteistoji į savo banko sąskaitą pervedė septynis kartus po 300 Eur, po ko 2018 m. birželio 2 d., 7.51 ir 7.52 val., bankomate išsigrynino 450 Eur, 2018 m. birželio 3 d., 16.12, 16.14, 16.15, 16.31 val., bankomate išsigrynino 930 Eur; 2018 m. birželio 4 d. I. R. į savo banko sąskaitą pervedė keturis kartus po 300 Eur, po ko tą pačią dieną 12.15 val. bankomate išsigrynino 1 190 Eur; vėlgi tą pačią 2018 m. birželio 4 d. nuteistoji dar kartą į savo banko sąskaitą pervedė keturis kartus po 300 Eur, po ko, atlikus atskirus mokėjimus už įvairias paslaugas bei lažybų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. birželio 5 d., 8.33 val., bankomate išsigrynino 900 Eur; 2018 m. liepos 2 d. I. R. į savo banko sąskaitą pervedė šešis kartus po 300 Eur, po ko tą pačią dieną 14.44 ir 15.06 val. bankomate išsigrynino iš viso 1 600 Eur; 2018 m. liepos 3 d. I. R. į savo banko sąskaitą pervedė tris kartus po 300 Eur, po ko tą pačią dieną 19.13 val. bankomate išsigrynino 800 Eur; 2018 m. liepos 4 d. nuteistoji į savo banko sąskaitą pervedė tris kartus po 300 Eur, po ko 2018 m. liepos 5 d., 8.33 val., bankomate išsigrynino 780 Eur; 2018 m. liepos 5 d. I. R. į savo banko sąskaitą pervedė keturis kartus po 300 Eur, po ko 2018 m. liepos 6 d., 9.21 val., bankomate išsigrynino 1 400 Eur (kartu su iš lažybų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gauta pinigų suma); 2018 m. liepos 9 d. nuteistoji į savo banko sąskaitą pervedė tris kartus po 300 Eur, po ko tą pačią dieną 19.09 val. bankomate išsigrynino 450 Eur (2 t., b. l. 164–172). Aptarti grynųjų pinigų įnešimo atvejai, kai netrukus, tą pačią iš karto po darbo, ar kitą dieną didžioji dalis įneštų grynųjų pinigų vėl išgryninami bankomate, paneigia nuteistosios I. R. pateiktą versiją, jog per parduotuvės „Perlo“ terminalą ji įnešinėjo gautus dovanų ir pasiskolintus grynuosius pinigus, kurių nenorėjo laikyti namuose, nes tokiu atveju visiškai nelogiškas netrukus po to atliekamas šių pinigų pasiėmimas (susigrąžinimas) bankomate.
21. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyti laikotarpiai, kai nuteistoji I. R. parduotuvėje perduodavo inkasacijai daugiau pinigų nei būdavo gaunama pajamų grynaisiais (kaip nurodyta anksčiau, tai buvo 2018 m. sausio, vasario ir balandžio mėnesiais) sutampa ir su I. R. vartojimo kreditų gavimu. Pagal 2018 m. sausio 17 d. vartojimo kredito sutartį su (duomenys neskelbtini) filialu I. R. į banko sąskaitą buvo pervesta 861,22 Eur, kadangi likusi kredito suma buvo panaudota sugrąžinti anksčiau gautus kreditus, taip pat 2018 m. sausio 21 d. I. R. gavo 570 Eur vartojimo kreditą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu 2018 m. balandžio 12 d. I. R. gavo kreditą iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos.
22. Įvertinus byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, byloje nustatytas aplinkybes galima susieti į vieną loginę grandinę ir tai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad I. R., būdama atsakinga už parduotuvės pajamų grynaisiais pinigais inkasaciją, inkasatoriams perdavė mažesnę pinigų sumą nei buvo paimta iš kasų ir tokiu būdu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. pasisavino 17 081,81 Eur bei jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino. Akivaizdu, kad I. R. suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalto veikdama tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, I. R. pagrįstai nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
23. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Skirdamas bausmę I. R. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tai, kad nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad I. R. nuteista už vieno baigto sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti I. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajai paskirta ženkliai už sankcijos vidurkį mažesnė, artima minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai bausmė, kartu įvertinus taikytą paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą bei negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.
24. Tačiau atkreiptinas dėmesys į netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą atidedant nuteistajai I. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas atidėdamas nuteistajai I. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovavosi 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcijos BK 75 straipsnio nuostatomis. Šios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau aptariama BK 75 straipsnio redakcija galiojo iki 2017 m. spalio 6 d., po to pakeitus BK 75 straipsnį iš viso nebebuvo numatyta galimybė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą. Šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio redakcijoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numatyta galimybė iš dalies atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 5 metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus nusikaltimus, numatytus BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose (BK 75 straipsnio 3 dalis). I. R. nuteista už nusikalstamos veikos padarytą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., t. y. jau nebegaliojant pirmosios instancijos teismo pritaikytai BK 75 straipsnio redakcijai. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 75 straipsnio redakcija, kuri negaliojo nei nusikalstamos veikos padarymo, nei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu. Visgi pirmosios instancijos teismo netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ištaisymas reikštų nuteistosios teisinės padėties pabloginimą, nes dabar galiojanti BK 75 straipsnio redakcija numato tik dalinį už sunkų nusikaltimą nuteistam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, todėl nesant nuteistosios padėtį bloginančiais pagrindais paduoto apeliacinio skundo, teisėjų kolegija negali ištaisyti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl nuteistosios I. R. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios I. R. gynėjo advokato Donato Ramanausko apeliacinį skundą atmesti.