Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-02-19 · Byla Nr. TS-11-1189/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-19
Bylos Nr.
TS-11-1189/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48989-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
E. M.
Kategorijos
Byla Nr. TS-11-1189/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48989-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 19 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. LK-N-3 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalį 6 punktą, 144 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi 2 punktu, skirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 20 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 19 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. sausio 13 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-3 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarime nurodyta, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausmės ir rėžimo reikalavimus pažeidė du kartus – drausminėmis nuobaudomis nebaustas, du kartus skatintas. Nuteistasis vyko į trumpalaikes išvykas, iš jų grįžo laiku, pažeidimų nepadarė. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko žema. Taip pat Komisijos nariai nurodė, jog nuteistasis turi visus reikiamus apsauginius veiksnius, neturi drausminių nuobaudų, yra skatintas, perkeltas bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nuosekliai siekė sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas, vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, pakeitė požiūrį į darbinę veiklą, vykdė visas numatytas priemones. Šiuo metu nuteistasis yra jauno amžiaus, labai išgyvena dėl pasikeitusių sąlygų, todėl būtų naudinga jį grąžinti į šeimą, juo labiau, kad žala dengiama, darbinė veikla vykdoma. Komisijos pirmininkas ir vienas narys nepritarė lygtinio paleidimo taikymui, motyvuojant nuteistojo išrankumu darbui ir maža atlyginta žalos dalimi. Vis tik Komisijai visapusiškai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, buvo nuspręsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti leidžiant jam likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama jį panaikinti ir nuteistajam E. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas tuo, kad lygtinis paleidimas, yra nepagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais pagrindais. Nors Komisija atkreipė dėmesį į nuteistojo pastangas keisti elgesį ir teigiamas charakteristikas, tai, kad E. M. nepadarė pakankamos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, jog jo lygtinis paleidimas bus tikslingas ir užtikrins bausmės tikslų pasiekimą. Skunde pabrėžiama, kad nors nuteistasis ir laikosi minimaliai priimtinų taisyklių, jis neturi reikšmingų elgesio pokyčių, nes per atliktą bausmės dalį du kartus pažeidė drausmės ir režimo reikalavimus, o tai rodo, jog jis nesugeba nuosekliai laikytis įkalinimo įstaigos taisyklių. Be to, nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už kelias nusikalstamas veikas, tarp jų ir labai sunkų nusikaltimą, t. y. kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris rodo jo padarytų veikų sunkumą ir žiaurumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija dėl šio klausimo nebuvo vieninga, ir tai gali rodyti, kad ne visos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dar nėra įsisąmoninęs savo nusikalstamų veiksmų pasekmių ir atlikta bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog tikslai, kurių siekė teismas, buvo pasiekti, lygtinis paleidimas šiuo metu būtų priešingas teisingumo principui ir nepadėtų užtikrinti efektyvios nuteistojo resocializacijos. Skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir lygtinio paleidimo E. M. atžvilgiu netaikyti.

Atsiliepimas

Nuteistasis E. M. pateikė atsiliepimą į prokurorės Birutės Čekauskienės skundą, kuriuo prašo netenkinti prokurorė skundo ir Komisijos nutarimą palikti nepakeistą. Visų pirma, E. M. pabrėžia, kad prokurorės skunde nėra detaliai analizuojamos Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo aplinkybės – skunde pateikiamos tik iš konteksto ištrauktos citatos, kurios neatskleidžia viso sprendimo pagrindimo, taip pat nurodoma, kad kai kurios skundo dalys atrodo perkeltos iš kitų dokumentų, todėl pažeidžiamas sąsajumo principas. Atsiliepime akcentuojama, jog iki teismo posėdžio dienos jis bus atlikęs beveik du trečdalius jam paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, nurodoma, jog prokurorės argumentas, kad nuteistasis neatliko pakankamos bausmės dalies, yra klaidingas. Atsiliepimu taip pat ginčija skundo teiginį, jog jis bausmės atlikimo metu nepasižymėjo išimtinai teigiamu elgesiu, kadangi nors jis bausmės pradžioje buvo padaręs du drausmės ir režimo pažeidimus, tačiau šie pažeidimai buvo vienkartiniai, padaryti trumpu laiko tarpu ir nelaikomi šiurkščiais, nes už juos nebuvo skirtos drausminės nuobaudos. Tačiau teigiamą jo elgesį atspindi tai, kad jis buvo skatintas du kartus. Atsiliepime akcentuojama, kad prokurorės skunde nepagrįstai teigiama, jog jis nėra pakankamai atlyginęs priteistos žalos, kadangi savo, kaip solidaraus skolininko, dalį jis jau yra sumokėjęs. Be kita ko jo socialiniai ryšiai su šeima nėra nutrūkę, jis reguliariai naudojasi trumpalaikėmis išvykomis ir visada laiku grįžta į bausmės atlikimo vietą, nurodo, kad turi tikslą ateityje gyventi su šeima, laikytis įstatymų ir nebegrįžti prie nusikalstamo elgesio.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad E. M. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Kartu pasisakyti, kad net ir nustačius žemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga vertinti nuoseklų teigiamą nuteistojo pokytį. Tuo tarpu sutinkamai su prokurorės skunde išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas dabartiniame pataisos procese nuteistojo elgesyje nėra nustatytas.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad buvo atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“| metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema, kas iš esmės leistų vertinti lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, tačiau plačiau įvertinus nuteistojo charakteristiką, vis tik sutiktina su prokurorės skundo argumentais, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek esmingai pakitęs, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs, kad nuteistojo elgesyje vis dar fiksuojami net penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą (susiję su elgesiu būnant laisvėje), būdingas rizikingas / pavojingas elgesys siejamas su elgesiu laisvėje – bausmės atlikimo metu stebima teigiama dinamika, būdingas impulsyvus elgesys siejamas su elgesiu būnant laisvėje - bausmės atlikimo metu impulsyvus elgesys nėra išreikštas, negebėjo atpažinti problemų, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie turi neabejotinos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir dar privalo būti koreguojami laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai be kita ko atskleidžia ir tai, kad nors E. M. bausmės atlikimo metu demonstravo tam tikrus teigiamus elgesio pokyčius, jo resocializacijos procesas vis dar nėra pakankamai stabilus ir patikimas, kad būtų galima daryti išvadą apie sėkmingą jo integraciją į visuomenę, juo labiau, kad jo įvykdytas nusikaltimas buvo tikslingas ir organizuotas, kas rodo ne tik nuteistojo impulsyvumą, bet ir sąmoningą dalyvavimą nusikalstamoje veikloje, todėl šiuo metu dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, net ir žemos nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, dar neleidžia spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis ir nebenusikals.

Nors resocializacijos procese pastebimi teigiami pokyčiai, tačiau išlieka rizika, kad šie pokyčiai nėra pakankamai stabilūs ir gali būti nulemti siekio sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas, o ne tikro įsitikinimo laikytis įstatymų ateityje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo elgesys, priešingai nei jis nurodo savo atsiliepime, nebuvo nuosekliai teigiamas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir nors nuobaudos už tai skirtos nebuvo, tačiau tai vis viena neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, dar neleidžia neabejoti jo nuoseklumu. Tai, kad nuteistasis du kartus buvo skatintas, o trumpalaikių išvykų metu visuomet laikosi nustatytos tvarkos, niekaip išskirtinai teigiamai jo necharakterizuoja, o tik atskleidžia, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, nors nuteistojo elgesyje ir yra nustatytų apsauginių veiksnių, mažinančių riziką pakartotinai nusikalsti, tačiau šie veiksniai egzistavo jau ir nuteistajam, elgiantis priešingai įstatymams ir nuo tokio elgesio jo nesustabdė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ir šiuo atveju veiktų kaip paskata nesielgti nusikalstamai. Todėl šiuo metu teismas negali daryti išvados, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Kartu pažymėtina, jog ir nuteistojo nenuoseklus požiūris į darbą dar nesudaro pagrindo spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą. Nepaneigtinai nustatyta, jog nuteistojo elgesyje stebimos teigiamos dinamikos, tačiau aukščiau aptartų duomenų visumoje, jos nėra dar pakankamos sėkmingai probacijai.

Sprendžiant apie lygtinio paleidimo taikymą, svarbu pažymėti, kad ir neatlikta bausmės dalis negali būti ignoruojama. Vien bausmės paskyrimas pats savaime realaus poveikio nuteistojo elgesiui neturi, o nuteistasis privalo patirti tam tikrus suvaržymus, kad bausmės tikslai būtų pasiekti. Nuteistasis E. M. dar nepasiekė pakankamos pažangos, kad būtų galima daryti išvadą, jog jo resocializacijos procesas, jį atliekant laisvės atėmimo vietoje, jau yra baigtas ir, kad jis gali sėkmingai prisitaikyti prie visuomenės probacijos sąlygomis. Atsižvelgiant į tai Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorės Birutės Čekauskienės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. LK-N-3 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam E. M. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. LK-N-3 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Gabrielė Kaktienė