Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-10-28 · Civilinė byla Nr. e2VP-36410-1014/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-28
Bylos Nr.
e2VP-36410-1014/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30010-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Skolininkas
M. M., D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-36410-1014/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30010-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.18 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas M. M., D. M., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui M. M. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. M. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių (ar ateityje būsiančių) banko sąskaitoje ir ½ dalis sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Pareiškėja nurodė, kad antstolis Robertas Vasiliauskas (toliau – antstolis) jos naudai vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 2,79 Eur skolos išieškojimo skolininko iš M. M.. Pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. gavo antstolio 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymą, kuriuo jai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko M. M. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Vykdomosios bylos duomenimis, M. M. ir D. M. santuoka buvo sudaryta 2017 m. gegužės 27 d., skolininko sutuoktinė dirba, gauna draudžiamąsias pajamas, jos sąskaitose piniginių lėšų likutis yra 271,28 Eur.

Atsiliepimas

Antstolis pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškėjos prašymu sutiko. Nurodė, kad atliekant vykdomuosius veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininko nustačius, kad skolininkas yra santuokoje, jo sutuoktinė – D. M. turi turto, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu buvo areštuotos bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos lėšos – skolininko sutuoktinės darbo užmokestis, skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau per nustatytą terminą nei skolininkas, nei jo sutuoktinė sutikimo dėl turto dalies nustatymo nepateikė, todėl išieškotoja teisėtai kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte.

Suinteresuoti asmenys M. M. ir D. M. atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje junginėje nuosavybėje nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0179/12/00510 nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11017-430/2010 2010 m. spalio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 9,65 Lt (2,79 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos valstybės, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, naudai (v. b. l. 1–3). Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą antstolis, nustatęs, kad nuo 2017 m. gegužės 27 d. skolininkas yra sudaręs santuoką su D. M., 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S-19-179-21608 areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį (v. b. l. 31), bei vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi 2019 m. rugpjūčio 13 d. priimtu patvarkymu S-19-179-21607 pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą (v. b. l. 32–33). Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo (v. b. l. 34). Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatyta, kad skolininkas M. M. nedirba, o jo sutuoktinė D. M. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks treji metai ir yra draudžiama valstybės lėšomis.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys M. M. ir D. M. nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui M. M. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. M. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių (ar ateityje būsiančių) D. M. banko sąskaitoje ir ½ dalis sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų pajamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 667 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių (ar ateityje būsiančių) D. M. banko sąskaitoje ir ½ dalis sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė