Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-503-903/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-03
Bylos Nr.
II-503-903/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00363-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-503-903/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00363-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui A. D.,Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui M. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 2 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2024 m. spalio 2 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi abu vairuotojai su kalte nesutinka, vaizdo stebėjimo kamerų nėra bei nešališkų eismo liudininkų, mačiusių įvykį, nenustatyta, dėl to nėra galimybės nustatyti kaltininko.

Šalies argumentai

Skundu A. D. prašo panaikinti Institucijos 2024 m. spalio 2 d. nutarimą. Skunde nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 18.00 val., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Ji tikrai nėra kalta dėl sukelto eismo įvykio, todėl dar kartą prašo įvertinti esamus parodymus ir tai, kad nukentėjo jos automobilio dešinės galas, o S. K. kairės priekis. Atsitikus įvykiui, jos mintis buvo kaip greičiau iš čia pasitraukti, kad neatsitiktų dar vienas eismo įvykis. Suprasdama, kad ji tikrai nekalta dėl susidūrimo, pamatė, kad „Seat“ automobilio vairuotoja prilėtino ir, tikriausiai, nežada pasišalinti iš įvykio vietos, atsargiai persirikiavo rodydama posūkio signalą į pirmąją eismo juostą priekyje jos automobilio. Tada sustojo, įjungė avarinį signalą ir nusprendė parodyti posūkį į dešinę, kad vairuotoja suprastų, jog pasitrauktume nuo pagrindinės gatvės ir ji važiavo jam iš paskos. Išlipusi iš automobilio, ji pamatė, kaip išlipa garbingo amžiaus moteris ir iškart pasiteiravo, ar jai viskas gerai - buvo labai nustebusi, kad ji labai rami ir nei kiek nesusijaudinusi. Ji jos paklausė „ką darom?“, ji atsakė „tai pildom deklaraciją“, ji paklausė, ar ji ją turi ir nuėjo ieškoti. Grįžusi paklausė, ar ji supranta, kad yra kalta dėl eismo įvykio, ir tada suprato, kad šioje situacijoje reikia policijos pagalbos. Vairuotoja jiems ir policijos pareigūnams aiškino vis skirtingas savo teorijas, kaip ji į ją įvažiavo, kaip jie jos nematė, kaip ji ją turėjo matyti per veidrodėlį, tačiau už minutės aiškina, kaip ji važiavo jai iš paskos ir įpuolė. S. K., grūmodama kumščiais, aiškino, kokie jie pabaisos ir linkėjo, kad jiems dantys iškristų, kad į pragarą nukristume ir panašias nesąmones, kurios čia yra nesvarbios, tačiau iš ponios bendravimo susidarė nuomonę, kodėl per tokį trumpą nuvažiuotą atstumą vairavimas nepasirodė sklandus.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, kad su A. D. skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad po eismo įvykio abu automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos, tad nustatyti visų eismo įvykio aplinkybių nėra galimybės. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra, nešališkų liudininkų, mačiusių eismo įvykį, nenustatyta. Vertinant šioje byloje esančius vairuotojų parodymus, kurie yra prieštaringi, nėra galimybės nustatyti eismo įvykio kaltininko.

Teismo posėdžio metu A. D. skundo reikalavimus palaikė bei nurodė, jog prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pirmiausia, ji gavusi nutarimą perskaitė S. K. parodymus, kad ji (A. D.) važiavo iš galo, bet taip nebuvo, nes ji važiavo iš priekio. Jei ji būtų važiavusi iš galo, tai nebūtų mašinos taip susidūrusios. Tiesiog neįmanoma, nes jos automobiliui apgadintas galas, loginio paaiškinimo šioje vietoje nėra. Pagal S. K. parodymus, trūko arba informacijos, arba pagal tai, kokie S. K. parodymai, S. K. įsivaizduoja, kad jai taip atrodė. Bet tai yra neįmanoma. Ji labai norėtų, kad S. K. būtų teisme ir paaiškintų kas iš tikrųjų įvyko. Policijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje, aiškiai matė, kad S. K. mėtėsi. Ji matė kaip S. K. vairuojamas automobilis prie žiedinės sankryžos stovėjo „apsikabinęs“ ištisinę liniją tarp antros ir trečios eismo juostos, po to automobilis išvažiavo per antrą juostą, žiedinėje sankryžoje persirikiavo į pirmą juostą, kirsdamas ištisinę liniją. Ji tuo momentu ją (S. K.) aplenkė, kol ji (S. K.) lėtai persirikiavo ir jos kartu išsuko ir ji (S. K.) į ją atsitrenkė. Ji dar nebuvo spėjusi ištiesinti vairo, kai įvyko susidūrimas. Ji važiavo antra eismo juosta, o S. K. pirma. Jos keleivis sušuko „atsargiai“. Jie stebėjo S. K. automobilį, nes keistai važiavo. Kai jau važiavo žiedu, ji S. K. automobilio veidrodėlyje nematė. Ji jai liko už galo, todėl ji jos nestebėjo. Jos greitis galimai buvo kažkuriuo momentu didesnis. Ji važiavo antra juosta ir į jos juostą neįvažiavo. Jie visi nuėjo į įvykio vietą, kur įvyko eismo įvykis. S. K. parodė panašią eismo įvykio vietą. Toje vietoje nusitrynusi ištisinė linija. Po smūgio jos automobilį „užnešė“ ir ji kirto trečią eismo juostą. Įvykio vietoje nėra jokių stabdymo žymių, nes ji važiavo priekyje ir jai stabdyti nereikėjo. Ji nesiėmė jokių eismo įvykio vietos apsaugos priemonių, nes ji galvojo, jog reikia kaip greičiau pasitraukti, kad neatsitiktų dar vienas eismo įvykis. Per 14 metų vairavimo patirties ji neturėjo jokio įvykio. Dabar labai gailisi, kad pasitraukė, tačiau nors gyvybę išsaugojo. Dėl pasitraukimo iš įvykio vietos, ji atliko savo veiksmus, t. y. parodė posūkį į dešinę ir pasitraukė dešiniau į kiemelį, esantį prie „Norfos“, o S. K. atliko savo veiksmus. Automobilis dar nesutvarkytas, nes važiuoklė išsikreipė, jį mažai eksploatuoja.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas M. U. nurodė, kad abu automobiliai iš eismo įvykio vietos buvo patraukti, todėl jie negali nustatyti įvykio aplinkybių. S. K. yra garbaus amžiaus, ji savo ranka rašė paaiškinimą taip, kaip ji suprato įvykį. Iš tų žodžių jie nepadarys įrodymų. Tiek S. K., tiek A. D. sako, kad nesirikiavo ir kad į jas įpuolė. Vienintelis įrodymas yra automobilių apgadinimai, kurie tik patvirtina, kad vieno automobilio priekis kliudė kito automobilio galą. Jis ilgai analizavo šį įvykį, tačiau jis nemato, kad net atlikus ekspertizę, kas nors pasikeis. Viena ir antra rikiavosi. Yra prielaida – kai automobilis susiduria, mechanizmas - A. D. automobilis gavo į dešinį šoną su S. K. automobilio priekine kaire dalimi. Tai reiškia, kad S. K. matomumo zonoje A. D. automobilis tikrai buvo ir ji matė, kur važiuoja, o A. D. važiuojant S. K. automobilis buvo „aklojoje“ zonoje, kur nesimato veidrodyje. Kas paneigs tai, kad A. D. norėjo sukti į šalia, iš kart už sankryžos esančią aikštelę, ar norėjo persirikiuoti į pirmą juostą. Tas mechanizmas labiau panašus į tai, kad A. D. rikiavosi iš antros juostos į pirmą, bet tai yra prielaidos, kurių Institucija negali nei paneigti, nei patvirtinti. Variantų tikrai yra ne vienas, bet tai, kas surinkta šioje byloje, atlikti papildomą tyrimą jis nemato perspektyvos, jog kas nors, kaip nors galėtų pasikeisti. Jei teismas nuspręs bylą grąžinti, Institucija neprieštaraus.

Iš 2024 m. spalio 1 d. Klaipėdos AVPK vyresniosios tyrėjos R. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. policijos registruojamų įvykių registre buvo užregistruotas pranešimas ROIK 0124000499604, kuriame nurodyta, jog Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedinėje sankryžoje susidūrė automobiliai „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Seat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Įvykio vietoje nustatyta, kad „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. D., kuri paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 18.00 val., važiavo Baltijos pr. antra eismo juosta ir, sukant iš žiedinės sankryžos į Baltijos pr. link Šilutės pl., pajuto smūgį į automobilio galinę dalį ir automobilis nuo smūgio buvo užneštas. A. D. pamatė, kad pirma eismo juosta važiavo kitas automobilis „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodama iš žiedinės sankryžos, A. D. laikėsi savo eismo juostos. Po eismo įvykio sustojo kitoje vietoje, tam kad nesudarytų spūsties. Išlipusi iš automobilio, pastebėjo, kad buvo apgadintas galinis dešinės pusės bamperis, galinis dešinės pusės ratas ir sparnas. A. D. nesutinka su kalte. Nustatyta, kad „Seat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo S. K., kuri nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 11 d. važiavo Baltijos pr. žiedinėje sankryžoje, kitas automobilis važiavo jai iš paskos ir, išvažiuojant iš žiedinės sankryžos, S. K. pajuto smūgį, sustojo pavažiavusi toliau nuo eismo įvykio vietos ir, išlipusi iš automobilio, pastebėjo, kad yra apgadintas kairės pusės priekinis bamperis. Dėl eismo įvykio S. K. nesutinka su kalte. Kadangi abu vairuotojai su kalte nesutinka, vaizdo stebėjimo kamerų nėra bei nešališkų eismo liudininkų, mačiusių įvykį, nenustatyta, dėl to nėra galimybės nustatyti kaltininko, 24252145743 nutraukti, vadovaujantis ANK 565¹ 1 dalies 1 punktu (7 b. l.).

Iš 2024 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos AVPK vyriausiojo patrulio R. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. patruliuojant Klaipėdos mieste, nustatytame maršrute kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. tyrėju A. B. tarnybiniu automobiliu „L1113“, apie 18.30 val., buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos OVS budėtojo, kad žiedinėje sankryžoje, sukant iš Taikos pr. į Baltijos pr., susidūrė automobilis Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Seat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai nesutaria dėl kaltės, laukia įvykio vietoje. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko transporto priemonės „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. D. bei kitos transporto priemonės „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja S. K.. Kadangi su eismo įvykio pažeidimų kaltės nei A. D., nei S. K. nesutiko, eismo įvykio deklaracijos nepildė, iš jų buvo paimti dėl eismo įvykio paaiškinimai. Transporto priemonės buvo iš eismo įvykio vietos patrauktos, todėl eismo įvykio schemos braižyti buvo netikslinga. A. D. ir S. K. apytiksliai nurodė eismo įvykio vietą, nuėjus apžiūrėti apytiksliai nurodytos eismo įvykio vietos, nebuvo matyti nuolaužų žymės, padangų žymės ar kokios kitos žymės, leidžiančios atkurti eismo įvykio aplinkybės. Apžiūrėjus Baltijos pr. - Taikos pr. žiedą, kameros nebuvo nustatytos. Liudytojai nenustatyti. Įformintas eismo įvykio ROIK 07-24-9627737. Pradėta administracinė teisena ROIK 24252145743 ir tikslinga nustatyti eismo įvykio kaltininką ir patraukti administracinėn atsakomybėn. Filmuota vaizdo ir garso registratoriais R. D. ir A. B. (9 b. l.)

Iš 2024 m. rugpjūčio 11 d. A. D. paaiškinimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 18.00 val., vairuodama transporto priemonę „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant Taikos pr. ir Baltijos pr. žiedu antrąja eismo juosta ir sukant iš žiedinės sankryžos į Baltijos pr. link Šilutės pl., pajuto smūgį į galinę dešinę automobilio dalį ir pajautė, kaip jos automobilį užnešė, bei pamatė, kad jos automobilį kliudė ta pačia kryptimi pirmąja eismo juosta važiuojantis automobilis „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Išvažiuodama iš žiedo, ji laikėsi savo eismo juostos. Po eismo įvykio su automobiliu sustojo toliau nuo įvykio vietos tam, kad nesudaryti spūsties. Eismo įvykio metu buvo apgadintas galines dešinės pusės bamperis, galinės dešinės pusės ratas, ir dešinės pusės galinis sparnas. Dėl eismo įvykio yra nekalta, kadangi žino, kad kelių eismo taisyklių nepažeidė. Jai padaryta žala, sumos šiuo metu negali pasakyti. Automobilis KASKO nedraustas, vaizdo registratoriaus neturi, liudininkų nėra (10 b. l.).

Iš 2024 m. rugpjūčio 11 d. S. K. paaiškinimo matyti, kad ji 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 18.00 val., važiavo iš Baltijos žiedo į Baltijos prospektą, išvažiuodama, galbūt, kliudė antrą juostą. Minėtas automobilis važiavo jai iš paskos ir išvažiuojant ji pajuto smūgį. Sustojo ir pamatė, kad kliudė jos automobilio šoninio bamperio pusę (kairiojo). Ji nesijaučia kalta, nes automobilis važiavo jai iš paskos. Išvažiuojant posūkyje jis pats užkliudė jos mašiną. Kodėl vairuotoja nesustojo įvykio vietoje? (11-12 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 18.00 val., žiedinėje sankryžoje, sukant iš Taikos pr. į Baltijos pr., susidūrė automobilis Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. D., ir automobilis Seat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas S. K., t. y. įvyko eismo įvykis, iš ko seka, kad kažkuris iš šių vairuotojų arba jie abu pažeidė kelių eismo taisykles, nesilaikydami saugaus šoninio atstumo ir kliudydami greta važiuojantį automobilį. Teismo nuomone, Institucija savo sprendimu negali sudaryti tokios teisinės situacijos, kad įvykus eismo įvykiui, nenustatomas šio įvykio kaltininkas ar kaltininkai. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, kurio iš susidūrusių automobilių vairuotojo ar abiejų jų veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, o tam, teismo nuomone, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą – papildomai apklausti automobilių vairuotojus dėl eismo įvykio aplinkybių (matomumo, greičio ir kt.), nes iš A. D. parodymų matyti, jog ji, važiuodama žiedu, S. K. automobilio veidrodėlyje nematė, o S. K. paaiškinime nurodė, jog važiuodama iš Baltijos žiedo į Baltijos prospektą, išvažiuodama, galbūt, kliudė antrą juostą, taip pat, siekiant nustatyti galimą eismo įvykio mechanizmą, reikalinga iš naujo apžiūrėti automobilių apgadinimus, dalyvaujant eismo įvykio specialistams (ekspertams) bei gaunant jų preliminarius įvertinimus dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Institucijos 2024 m. spalio 2 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną naikinamas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai papildomam tyrimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 2 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui papildomam tyrimui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus