Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1010-719/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-03
Bylos Nr.
1S-1010-719/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kaltinamasis
A. Z.
Kategorijos

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudžiamoji byla Nr. 1S-1010-719/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. gruodžio 3 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. Z. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (6 nusikalstamos veikos), 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., kaltinamas tuo, kad:

1) 2013 m. gegužės 4 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, P. B. U. turtą – 6000 Lt;

2) 2013 m. gegužės 8 d., apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, R. S. turtą – 1000 Lt;

3) 2013 m. gegužės 8 d., apie 15.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, A. S. G. turtą – 1400 Lt;

4) 2013 m. gegužės 14 d., apie 12 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – paėmė iš D. V. jai išduotą mokėjimo kortelę ir sužinojo šiai elektroninei mokėjimo priemonei suteiktą PIN kodą, vėliau neteisėtai pasinaudojo šia svetima elektronine mokėjimo priemone bei jai suteiktu PIN kodu, neteisėtai atliko finansines operacijas ir per 2 kartus išgryninęs pinigus apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, D. V. turtą – 7000 Lt;

5) 2013 m. gegužės 19 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, M. S. turtą – 1220 Lt;

6) 2013 m. gegužės 21 d., apie 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, P. Z. turtą – 4200 Lt.

2013 m. gegužės 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam A. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. To paties apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, 2013 m. spalio 14 d. nutartimi – 1 mėnesiui.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-21 nutartimi A. Z. suėmimo taikymo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, iki 2014 m. vasario 21 d. įskaitytinai.

Šalies argumentai

Skundu suimtas kaltinamasis A. Z. prašo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Nurodo, jog jis pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, dėl šių nusikaltimų labai gailisi. Teigia, kad jis serga kasos uždegimu, dėl ko jam reikia laikytis dietos, o būdamas tardymo izoliatoriuje to daryti jis neturi galimybės. Taip pat jo pagalba reikalinga vaiką auginančiai sugyventinei, būdamas laisvėje jis įsidarbintų, nes nori kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Ikiteisminio tyrimo metu būdamas laisvėje jis tyrimui netrukdė ir nesislėpė. Šios aplinkybės, suimtojo manymu, nesuteikia pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas. Taip pat kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiama nutartimi suėmimo terminą apylinkės teismas pratęsė jam nedalyvaujant ir mano, kad tokiu būdu teismas pažeidė jo teises.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kaltinamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo parodymai, o taip pat kiti byloje esantys duomenys: nukentėjusiųjų parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai, asmens kratos protokolas ir kiti byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad A. Z. galėjo dalyvauti padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam įtarimą, o vėliau ir kaltinimą.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytus suėmimo A. Z. taikymo pagrindus, kitas, tuo pačiu ir nagrinėjamame skunde nurodytas aplinkybes (apie jo prisipažinimą dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, gailestį, pagalbos sugyventinei poreikį ir kt.), o taip pat galimybę pasiekti BPK 119 str. įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis aukštesnės instancijos teismas jau aptarė ankstesnėje, 2013 m. spalio 25 d. nutartyje. Šiuo metu minėtos aplinkybės nėra pasikeitę ar išnykę, o byloje esantys dokumentai bei kiti duomenys jas patvirtina. Suimtasis skunde kartoja iš esmės tuos pačius, aukštesnės instancijos teismo ankstesnėje nutartyje jau aptartus motyvus, todėl dar kartą išsamiau juos analizuoti nėra būtinumo. Priešingai, nei teigiama skunde, byloje ir skundžiamoje nutartyje yra pakankamai argumentų ir duomenų, kurie suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad suimtasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamasis ginčija apylinkės teismo nutartį nurodydamas savo sveikatos būklę. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pastarasis sirgtų liga, dėl kurios, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašą, jis negalėtų būti suimtu. Be to, suėmimą vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems suimtųjų sveikatos sutrikimams, jie nukreipiami gydyti į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose. Todėl šiuo metu teigti, kad A. Z. negali būti suimtu dėl sveikatos būklės, pagrindo nėra.

Taip pat kaltinamasis mano, kad pratęsdamas suėmimo taikymo terminą jam nedalyvaujant, apylinkės teismas pažeidė jo teises. Šiuo metu galiojantis BPK įpareigoja teismą spręsti suėmimo termino pratęsimo klausimą posėdyje, į kurį teismas privalo šaukti gynėją ir prokurorą ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad net ir tokiu atveju suimtojo dalyvavimas nėra privalomas, jeigu posėdyje sprendžiamas ne ilgiau kaip 6 mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Bylą perdavus teismui (nagrinėjamu atveju būtent taip ir yra) suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas sprendžia, nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Pagal BPK 233 straipsnio 5 dalį bylos parengimo nagrinėti teisme metu klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje, vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimo dėl suimto kaltinamojo dalyvavimo teismo posėdyje, sprendžiant suėmimo klausimą, nesilaikė. 2013 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje buvo išnagrinėtas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo kaltinamajam A. Z., tačiau pats suimtasis nebuvo pristatytas į teismo posėdį. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kad byla Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gauta 2013-11-13, o teisėjui perduota tik kitą dieną. Rengiant posėdį dėl kardomosios priemonės – suėmimo, teismas išsiaiškino, kad nėra galimybių kaltinamąjį pristatyti į teismą ir, esant ypatingai situacijai, šio reikalavimo nevykdymas nepaneigia BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių paskirčių bei 122 straipsnyje numatytų suėmimo pagrindų ir sąlygų.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, BPK 233 straipsnio 5 dalies nuostata dėl kaltinamojo pristatymo į teismo posėdį, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo klausimą yra imperatyvi ir jokių išimčių nenustato. Kita vertus, teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas suėmimo pratęsimo klausimas, dalyvavo kaltinamojo gynėjas, nutartis tą pačią dieną buvo išsiųsta įteikti kaltinamajam ir kaltinamasis dėl šio procesinio pažeidimo padavė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, kas rodo, jog teisė apskųsti ginčijamą sprendimą ir atstatyti galimai pažeistas žmogaus teises suvaržyta nebuvo.

Pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 233 straipsnio 5 dalį, aukštesnis teismas daro išvadą, jog, šiuo konkrečiu atveju, tai nėra pagrindas naikinti apylinkės teismo nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. Z., pobūdį, nukentėjusių asmenų skaičių, padarytos žalos dydį, kaltinamojo asmenybę – anksčiau du kartus buvo teistas, kaltinamas padaręs šešis nusikaltimus, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai padarytas nusikalstamas veikas ir apginti nukentėjusiųjų teises, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam A. Z. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Be to, A. Z. skunde prašo vietoje suėmimo paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Tačiau šiuo metu klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1 d., 2 d. ir 9 d. nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 3 mėnesių terminas neviršija BPK 127 str. 1 d. nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti kaltinamajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į kaltinamojo skunde nurodytą aplinkybę – jo norą įsidarbinti ir kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, šiuo metu jokio pagrindo nėra.

Kitos skunde nurodytos aplinkybės (tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis tyrimui netrukdė, nesislėpė ir kt.) yra neesminės ir jos suėmimo kaltinamajam taikymo pagrindų neeliminuoja.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą skirtingai, nei mano suimtasis, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, šios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam pratęstas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie patvirtinti byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str.,

nutaria:

Suimto kaltinamojo A. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas