Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės J. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.

Ieškovas A. M., prašydamas sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį, savo reikalavimą dėl pablogėjusios turtinės padėties grindė tuo, kad jo mėnesio pajamos sudaro 678,50 Lt, pasibaigė santaupos iš kurių iki šiol buvo mokamas išlaikymas, tuo tarpu atsakovės pajamos yra didesnės nei ieškovo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, padarė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių išlaidas nepilnamečio vaiko specialiesiems poreikiams, o atsakovės nurodytas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis neatitinka protingumo kriterijų ir iš dalies yra nepagrįstas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pateikė išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, paskaičiavimus pagal kuriuos nepilnamečiui vaikui išlaikyti per mėnesį reikalinga 1876,29 Lt ir šios laikytinos pagrįstomis ir protingomis, tuo tarpu teismas nenurodė, kokios išlaidos yra nepagrįstos ar neatitinka protingumo kriterijų. Atsakovė teigia, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima keisti tėvų skiriamo vaikui išlaikyti lėšų proporciją, mažinant iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį, kadangi ieškovas daugiau išlaikytinų nepilnamečių vaikų neturi, jo materialinė padėtis yra gera, tuo tarpu nepilnametis vaikas gyvena su atsakove, kuri užtikrina jam gyvenamąją vietą, jai tenka pareiga kasdien prižiūrėti vaiką, slaugyti ligos atveju. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1.2 punktas numatė, jog ieškovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus mokėti 1500 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (b.l.3-5). Kaip nurodė ieškovas, tuo metu ieškovo pajamos per mėnesį sudarė apie 3000 Lt, ir buvo susitarta, kad jis galės teikti tuo metu priteistą išlaikymą. Nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2010 liepos mėnesio ieškovo darbo pajamos sumažėjo iki 678,50 Lt per mėnesį (b.l. 19). Nors ieškinio pirmosios instancijos pateikimo metu, ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad turi nekilnojamojo turto, tačiau iš teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1-2.3 punktų matyti, jog sutartyje nurodytas turtas atiteko atsakovei nuosavybės teise, ieškovo vardu kelių transporto priemonių VĮ Regitra įregistruota nėra (b.l. 3-11). Tuo tarpu atsakovės gaunamos mėnesio pajamos tik didėjo ir šiuo metu darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 4000 Lt per mėnesį (b.l. 54-60). Taigi, kaip minėta po santuokos nutraukimo, atsakovei atiteko didelės vertės nekilnojamasis turtas, o ieškovas po santuokos nutraukimo įsipareigojo mokėti kreditą AB DnB NORD bankui už atsakovei po santuokos nutraukimo atitekusį turtą. Duomenų apie tai, kad ieškovas turėtų papildomų pajamų, byloje nėra. Tokiu būdu teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad esminiai pasikeitė ieškovo turtinė padėtis dėl darbo pajamų esminio sumažėjimo ir teismas sutinkamai su Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatomis pagrįstai sumažino išlaikymo dydį ieškovo nepilnamečiui vaikui.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė per mėnesį skirtino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį detalų apskaičiavimą, tačiau daugelį dėl šių aplinkybių įrodymų neteikė, teismas neturėjo galimybės nustatyti jos reikalingų specialių išlaidų ir nuolatinių išlaidų poreikio. Atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškovo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis mokamas kas mėnesį yra skirtas vaiko būtiniausioms kasdieniniams poreikiams tenkinti, papildomos lėšos reikalingos ne nuolatiniam išlaikymui – dovanos, kompiuteriniai žaidimai ir kt. yra laikomos papildomos nenumatytos nuolatiniam išlaikyme išlaidos ir tokias išlaidas abu tėvai turi dengti papildomai. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovo turtinė padėtis yra pablogėjusi ne nuolatinai, nes darbo netekimas ir darbo užmokesčio nepagrįstai ilgą laiko tarpą sumažėjimas gali tęstis tam tikrą periodą, tačiau ši aplinkybė ateityje gali būti laikoma neesminė, kaip vengimas mokėti vaikui išlaikymą, dėl ko iš naujo gali būti sprendžiamas vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas atsižvelgiant ne tik į jų būtiniausių poreikių, bet ir į individualių poreikių patenkinimą. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo parinktas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesų patenkinimą iš vieno iš tėvų pusės. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo turtine padėtimi, atsakovės teikiamas vaikui išlaikymo dydis, leidžia kolegijai daryti išvadą, kad 650 Lt išlaikymo dydis iš ieškovo pusės kaip tik yra ta suma, kuri leis patenkinti vaiko būtiniausius poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikui vystytis.

Pažymėtina, kad CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė netgi didesnį išlaikymą (po 650 Lt), nei nurodytas orientacinis kriterijus minimaliam išlaikymo dydžiui, todėl nuo minėtų nuostatų taikymo pirmosios instancijos teismas nenukrypo.

Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat ginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodydama, jog teismas ieškovo reikalavimą tenkino 48 procentais, todėl atsakovė turėjo ieškovui atlyginti 953,28 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atlikus įskaitymą iš ieškovo atsakovės naudai turėjo būti priteistas 346,72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Bylos duomenys tvirtina, kad sprendimu iš ieškovo atsakovei priteisė 167 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas 2011-03-22 nutartimi ištaisė aritmetinę klaidą 2011-02-08 sprendime, nurodydamas, jog buvo patenkinta 63 procentai reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 326 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi teismui nustačius 650 Lt dydžio išlaikymą, išlaikymas sumažintas 850 Lt suma, t.y. ieškinys patenkintas 63 procentais. Teismas įvertinęs tiek ieškovo , tiek atsakovės į bylą pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, atlikęs įskaitymą, pagrįstai iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 326 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistina 15,15 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,15 Lt pašto išlaidų.