Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovui V. J., jo atstovei advokatei Astai Skujytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Ingrida Varanavičė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog gaisras kilo 22 bute. Ieškovas buvo apdraudęs 24 butą ir išmokėjo draudiminę išmoką. Pastato administratorius nustatė sienos drėkimą dėl vamzdžių. Pratekėjimas iki gaisro nebuvo fiksuotas. Butas buvo draudžiamas ilgus metus ir nebuvo prašoma draudiminės išmokos išmokėjimo. Siekiant nustatyti sienos drėkimo priežastį, reikėjo ardyti sieną. Turto sugadinimo aktas nebuvo surašytas. Vamzdžiai buvo plastikiniai, todėl neturėtų būti seni.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. J. paaiškino, jog namas yra senos statybos. Jame seni vamzdžiai, kuriuos reikėjo keisti. Jo bute iki gaisro buvo drėgnos lubos. Kaimynė iš viršutinio buto minėjo, jog buvo išvykusi vandentiekio avarija. Jo buto virtuvėje, kur buvo gaisras, nesudegė jokie vamzdžiai. Virtuvėje po gaisro išliko spintelės. Namo sienos ir lubos storos, todėl viršutiniame aukšte betone esantys vamzdžiai negalėjo būti apgadinti gaisro metu. Kaimynė norėjo daryti remontą, todėl pasinaudojo gaisru. Nežino kaip pas kaimyną viršuje atsirado PVC vamzdžiai, nors namas yra senas. Viršutinio buto savininkai nuolat keitėsi ir dažnai ten buvo daromi remontai. Jo buto siena drėko 3 metus iki gaisro.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. O. Č. paaiškino, jog atsakovas yra buvęs jos kaimynas. Gaisras įvyko prieš Velykas, o ji tuo metu buvo išvykusi. Po gaisro jos bute, esančiame viršuje, buvo daug suodžių, todėl kvietėsi į įmonę valymui. Viena siena buvo papilkėjusi, todėl kvietėsi iš butų ūkio nustatyti priežastį. Buvo nustatyta, jog išsilydė vamzdžiai, todėl bėga vanduo. Iki gaisro nebuvo jokio sienos drėkimo. Liepos mėnesį kaimynas parodė lauke namo drėkstančią sieną. Komisija vaikščiojo ir nustatinėjo priežastį. Drėko už virtuvės spintelių siena ir iki gaisro drėkimo tai nebūtų pamačiusi.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. A. paaiškino, jog atvyko tirti įvykusį gaisrą. Gaisras įvyko „24-5“ patalpoje, kairėje pusėje apie vidurį. Labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo nuo skalbimo mašinos. Virš skalbimo mašinos esančios spintelės iš medžio plokščių nebuvo apdegusios. Gaisras iš virtuvės buvo patekęs į kitas patalpas. Buvo matomos kriauklės žarnelės, kurios nesudegė, todėl vamzdžių stovai neturėjo būti nepažeisti. Nustatyti ar kilęs gaisras galėjo pažeisti viršutiniame bute esančius vamzdžius, reikia ekspertizės, bet per savo patirtį nežino tokio atvejo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovas pagal Būsto draudimo liudijimą Nr. LD Nr. 111045942 (toliau – Draudimo liudijimas) nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2019 m. birželio 8 d. buvo apdraudęs butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 1). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Butas Nr. 2), nuosavybės teise priklausė F. J..

Šalių teismo posėdžio metu pripažintos ir neginčijamos aplinkybės pagrindžia, jog Butas Nr. 2 yra pirmame aukšte, o virš jo yra Butas Nr. 1.

2019 m. balandžio 19 d. 20:53 val. Bute Nr. 2 kilo gaisras. 2019 m. gegužės 28 d. F. J. mirė ir ieškovas pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo F. J. turtą. 2019 m. gegužės 2 d. ieškovas išmokėjo 262,50 Eur draudiminę išmoką. 2019 m. gegužės 13 d. ieškovas parengė pretenziją F. J. dėl 262,50 Eur žalos atlyginimo. 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas išmokėjo 919,62 Eur draudiminę išmoką. 2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas atsakovui parengė pretenziją dėl 1 185,12 Eur žalos atlyginimo.

2021 m. vasario 18 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir teismas ieškovo ieškinį priėmė 2021 m. vasario 19 d.

Dėl termino atnaujinimo.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog gaisras Bute Nr. 2 kilo 2019 m. balandžio 19 d. kai jo savininkė buvo F. J., kuri 2019 m. gegužės 28 d. mirė, o jos teises 2019 m. rugpjūčio 30 d. perėmė atsakovas.

CK 5.63 straipsnio 1 dalis nustato trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos kreditoriams pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Ieškovas praleido šį terminą ir pats ieškinyje pripažino šią aplinkybę.

CK 5.63 straipsnio 4 dalis numato teismo teisę atnaujinti šį terminą, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai.

Teismas įvertinęs, jog ieškinį reiškia draudikas, kuris subrogacijos teise perėmė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, o ne tiesiogiai žalą patyręs asmuo, pateikti įrodymai pagrindžia, jog žala buvo atlyginama dalimis paaiškėjus naujoms aplinkybes, kas sąlygojo būtinybę vertinti žalos atsiradimo priežastis ir pasirinkti tinkamą atsakovą, tai, jog ieškovas po išmokėtų draudiminių išmokų kreipėsi raštu į F. J. ir atsakovą, nėra suėjęs trijų metų terminas, daro išvadą, jog ieškovas terminą pateikti reikalavimus atsakovui, kaip F. J. teisių perėmėjui praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujina šį terminą.

Dėl žalos atlyginimo už Buto Nr. 1 valymą.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog iš Draudimo liudijimo tarp draudėjo ir ieškovo susiklostė sutartiniai turto draudimo teisiniai santykiai (CK 6.987 straipsnio 1 dalis) iš kurių ieškovui kilo prievolė, įvykus draudiminiam įvykiui, išmokėti draudiminę išmoką. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymai) pagrindžia, jog Bute Nr. 2, įvykus gaisrui, ieškovas dėl Buto Nr. 1 išmokėjo 262,50 Eur ir 919,62 Eur, t. y. viso 1 182,12 Eur draudiminę išmoką, todėl remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi ieškovas perėmė teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Draudikas (ieškovas) reikšdamas subrogacinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui nėra atleidžiamas nuo bendrų įrodinėjimo pareigų ir reikšdamas ieškinį privalo įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Vien tik draudiminio įvykio ir žalos padarymo faktas nėra pagrindu tenkinti ieškinį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą. Jeigu žala atsirado dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimu, atsakovui nekyla civilinė atsakomybė.

Susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais matyti, jog ieškovas žalą grindžia iš esmės dviem aplinkybėmis: 1) išlaidomis, patirtomis už Buto Nr. 1 valymą 2) remonto darbais, ardant Bute Nr. 1 sieną ir keičiant vamzdžius.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino ir neginčijo ieškovo pareikšto reikalavimo dėl 262,50 Eur išlaidų atlyginimo dėl Buto Nr. 1 valymo darbų atlikimo. Teismas susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, anksčiau nustatytomis aplinkybėmis apie kilusį gaisrą Bute Nr. 2 ir virš jo esantį Butą Nr. 1, visuotiniai žinoma aplinkybe, jog gaisro metu dūmai kyla į viršų, daro išvadą, jog byloje laikoma įrodyta, jog dėl atsakovo Bute Nr. 2 kilusio gaisro aprūko Butas Nr. 1 ir dėl to reikėjo atlikti jo valymo darbus, kurių kaina 262,50 Eur, todėl šioje dalyje teismas tenkina ieškovo ieškinį ir priteisia iš atsakovo 262,50 Eur žalą.

Dėl žalos atlyginimo dėl Bute Nr. 1 atliktų remonto darbų.

Kitą žalos dalį ieškovas grindė aplinkybėmis, jog dėl Bute Nr. 2 kilusio gaisro, Buto Nr. 1 sienoje buvo apgadinti vamzdžiai dėl ko būtina buvo atlikti remonto darbus ardant sieną ir keičiant vamzdžius.

Teismo vertinimu, apačioje esančiame bute kilęs gaisras, pats savaime nelaikytinas akivaizdžia aplinkybe, jog jis apgadins virš jo esančio buto sienoje esančius vamzdžius. Susipažinus su ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais matyti, jog ieškovas pateikė vamzdžių nuotraukas, bet iš jų teismas negali daryti išvados jog jie yra apgadinti ir nustatyti jų apgadinimo priežastis. 2019 m. birželio 18 d. Statinio apžiūros akte yra nurodoma, jog labiausiai tikėtina pratekėjimų priežastis – nesandarus vamzdynas 24 bute, dėl po juo esančiame bute kilusio gaisro, tikėtina, kad gaisro metu buvo pažeisti 24 buto PVC vamzdžiai. Šiame akte nėra nurodyti jokie motyvai ir paaiškinimai kokiu būdu buvo padarytos tokios išvados dėl vamzdžių apgadinimo priežasčių, neaišku ar aktą pasirašęs techninės priežiūros inžinierius turi pakankamai žinių nustatyti vamzdžių apgadinimo priežastis. Pažymėtina ir tai, jog akte nurodoma, jog išvados yra tikėtinos. Byloje pateiktoje 2021 m. birželio 26 d. teismo eksperto konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog ant vamzdžių, kurie yra užfiksuoti pateiktuose nuotraukose gaisrui būdintų požymių nenustatyta. Nuotraukos, padarytos bute Nr. 2 po gaisro pagrindžia, jog gaisras nebuvo labai išsiplėtęs, nes liko nesudegusios virtuvės viršuje pakabintos spintelės. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. A. paaiškino, jog Bute Nr. 2 lankėsi po gaisro užgesinimo ir matė nenudegusias kriauklės žarneles. Atsakovas teismui pateikė namo fasado nuotrauką padarytą po gaisro iš kurios matyti, jog yra drėgna namo siena. Liudytoja N. O. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, jog siena jos Bute Nr. 1 drėko už spintelių, todėl ji būtų nepastebėjusi drėgmės, jeigu ji būtų atsiradusi iki gaisro.

Šių visų byloje esančių įrodymų sisteminis vertinimas teismui leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo Bute Nr. 2 kilusio gaisro buvo apgadinti Bute Nr. 1 sienoje esantys vamzdžiai, todėl ieškovui neįrodžius priežastinio ryšio, jo pareikštas reikalavimas likusioje dalyje dėl 922,62 Eur žalos atlyginimo laikomas nepagrįstu, todėl teismo netenkinamas.

Dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Tenkinus ieškovo reikalavimą dėl 262,50 Eur nuostolių atlyginimo, remiantis 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo reikalavimas dėl 10,71 Eur palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovui priteisiamos 2,37 Eur palūkanos (262,50 Eur x 5 proc. x 66 d / 365 d.), o likusioje dalyje šis reikalavimas netenkinamas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo priteisiamos ieškovui 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 27,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie patirtas 70,08 Eur išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 1 440,00 Eur (320,00 Eur + 220,00 Eur +300,00 Eur +300,00 Eur + 300,00 Eur) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir 250,00 Eur išlaidas už konsultacinę išvadą.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, šalių advokatės ir advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog šalių išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

CPK 93 straipsnyje yra įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Nagrinėjamoje byloje ieškinys yra tenkintas iš dalies, todėl šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos tokiu būdu: nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 4 dalis numato atvejus, kai teismas gali nukrypti nuo anksčiau nurodytos taisyklės įvertindamas šalių procesinį elgesį bei priežastis dėl kurių šios išlaidos susidarė. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė šalių netinkamo elgesio ar kito elgesio, kuris padidino bylinėjimosi išlaidas ir kas būtų pagrindu nukrypti nuo anksčiau paminėtos proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, todėl teismas paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas laikysis CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų.

Kadangi ieškovas pareiškė turtinius reikalavimus dėl 1 195,83 Eur, o teismas tenkino dalyje dėl 264,87 Eur, tai ieškovui iš atsakovo priteisiamos 97,08 Eur (27,00 Eur + 70,08 Eur) išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 21,50 Eur (97,08 Eur / 1 195,83 Eur x 264,87 Eur), o iš ieškovo atsakovui priteisiamos 1 690,00 Eur bylinėjimosi išlaidos proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai – 1 315,67 Eur (1 690,00 Eur / 1 195,83 Eur x 930,96 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pašto išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovui terminą pareikšti atsakovui kreditorinį reikalavimą dėl palikėjos F. J..

Priteisti iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 262,50 Eur žalą, 2,37 Eur palūkanas 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 21,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, naudai.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, 1 315,67 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.