Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1-957/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
II-1-957/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02790-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
E. G.
Nukentėjusysis
S. Č.
Pareiškėjas
E. G.
Advokatai
Vidmantas Martyšius
Kategorijos
Skundas Nr. II-1-957/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02790-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. G., jo atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui,

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovams R. I., A. T.,nukentėjusiajai S. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 10ANN-118499069-17 administracinio nusižengimo byloje dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 10ANN-118499069-17 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) E. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur dydžio bauda, bei administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 23.42 val., Vilniuje, Švitrigailos-Naugarduko g., chuliganiškai vairuodamas automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 ir 101 punktų reikalavimus, t. y. tris kartus tyčia sukėlė avarines situacijas automobilio „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojai S. Č., staigiai tyčia persirikiuodamas prieš jos vairuojamą automobilį ir staigiai stabdydamas, dėl to S. Č. nespėjo savo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į jo automobilį.

Be to, E. G. skundžiamu nutarimu nubaustas ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį įspėjimu už tai, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 23.42 val., pažeisdamas KET reikalavimus policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Šalies argumentai

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną šioje bylos dalyje nutraukti.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog su jam paskirta nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį jis sutinka, kadangi vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnams jis nepateikė (buvo pamiršęs pasiimti). Pareiškėjo teigimu, jo daugkartinius prašymus – kruopščiai bei visapusiškai patikrinti ir ištirti visas esmines 2017 m. rugsėjo 13 d., 23.42 val. įvykio aplinkybes, ypač dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies pažeidimo – įvertinti iš esmės melagingus nukentėjusiosios S. Č. ir su ja važiavusio D. P. paaiškinimus, juos palyginti su Bendrojo pagalbos centro linijos registruojamų įvykių duomenimis, neskubant surinkti kitus (papildomus) duomenis dėl tariamai jo padaryto KET pažeidimo, kviesti jo nurodytus liudytojus į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą – vyresnysis specialistas A. T. ignoravo, taip grubiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso principų įgyvendinimą šioje administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką nurodo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Jo teigimu, aiškus ir tikslus administracinio nusižengimo protokolo surašymas buvo labai svarbus teisės pažeidimo kvalifikacijai, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti bei kitoms jo administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms išaiškinti. Pareiškėjo teigimu, Institucijos pareigūnas administracinio nusižengimo protokole nurodė tik jį kaltinančias formuluotes, paimtas iš melagingo tariamos nukentėjusiosios S. Č. paaiškinimo, o surašyti detalų paaiškinimą dėl paminėto eismo įvykio jam nesuteikė galimybės, o tai sutrukdė pakankamai objektyviai (tinkamai) ir tikroviškai atkurti analizuojamo įvykio aplinkybes. Pareiškėjas nurodo, jog apie tariamą persekiojimą nukentėjusioji S. Č. informavo Bendrąjį pagalbos centrą 2017 m. rugsėjo 13 d., 23.42 val., būdama prie Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato ir kalbėdama lauke su rūkančiais policijos pareigūnais, o apie tariamą užpuolimą – 2017 m. rugsėjo 13 d., 23.59 val., jau būdama Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato budėtojų dalyje. Pareiškėjo manymu, akivaizdu, kad tokiais savo nesąžiningais veiksmais nukentėjusioji S. Č. bandė išvengti atsakomybės už KET 231.1 punkto tyčinį nevykdymą (ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus nusižengimus) ir tą sumanymą sėkmingai įgyvendino. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad be S. Č. ir jos draugo D. P. suklaidintų ar suklydusių policijos vyriausiųjų patrulių A. S. ir M. M. rašytinių duomenų, kitų jo kaltės įrodymų pareigūnai nesurinko ir neįvertino, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta dar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje. Pareiškėjo teigimu, palikus galioti jam paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę (kurie neproporcingai ir pilnai adekvatūs kriminalinei bausmei) – jo šeima nukentės materialiai, o jis papildomai ir nepelnytai – dar ir moraliai (b. l. 2-5).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. atsiliepimu į E. G. skundą prašoma E. G. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymima, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-47293-17 atliekamas tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, t. y. dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 23.40 val. Naugarduko/Vilkpėdės gatvių sankirtoje S. Č. važiuojant automobiliu „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) blokavo automobilis „BMW“, juodos spalvos, o iš jo išlipęs asmuo be jokios priežasties su beisbolo lazda trenkė į automobilio keleivio pusės durelių stiklą, nuvažiavus asmenys vėl blokavo automobilį. Švitrigailos g. S. Č. po dar vieno automobilio blokavimo nespėjus sustabdyti automobiliu „Peugeot“ ji atsitrenkė į blokavusį kelią „BMW“ ir iš įvykio vietos atvažiavo į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Padaryta moralinė, turtinė žala ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatinėjama. Taip pat nurodoma, kad E. G. ir R. J. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, todėl asmenų parodymai gali būti neobjektyvūs. Institucijos atstovo nuomone, byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, bei buvo paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė sankcijos ribose (b. l. 1).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., po 23 val., jis buvo su draugais prie ligoninės esančioje aikštelėje, gėrė kavą. Su juo buvo R. J., A. A. ir E. S., jie visi buvo automobilyje. Vairavo jis (t. y. E. G.), šalia jo sėdėjo A. A., o R. J. ir E. S. sėdėjo gale. Atvažiavo „Peugeot“ automobilis, kuris aikštelėje apsisukinėdamas atsirėmė į juos. Jis išgirdo bumbtelėjimą į jo automobilio priekį, paspaudė garso signalą, o minėtas automobilis pradėjo staigiai važiuoti. Jis su draugais iš mašinos neišlipo, pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį, nes pastarasis pradėjo staigiai važiuoti. Jis važiavo ta pačia kryptimi, ties posūkiu minėtą automobilį aplenkė, buvo fotoaparatas, jis pristabdė automobilį ir į jo vairuojamą automobilį įvažiavo. Minėtą automobilį „Peugeot“ jis aplenkė gal porą kartų. Tokio elgesio tikslas – kad automobilis „Peugeot“ sustotų. Jis žinojo, kad jo automobilis apgadintas, tai nusprendė iš garso. Kai automobilis „Peugeot“ į jį atsitrenkė, jis matė, kas atsitrenkė, valstybinių numerių nematė, dėl to ir važiavo iš paskos. Policijai neskambino, nes nespėjo. Toks važiavimas truko gal 5 minutes. Kiek atsimena, automobilį „Peugeot“ jis aplenkė gal porą kartų, draugas per langą mojavo, kad minėtas automobilis sustotų. Nukentėjusioji jį aplenkė ir važiavo link Švitrigailos gatvės, tada jis ją vėl aplenkė ir pristabdė dėl fotoaparato, nukentėjusioji atsitrenkė ir tada nuvažiavo į antrąjį policijos komisariatą. Kai pirmą kartą aplenkė automobilį „Peugeot“, minėto automobilio valstybinių numerių jis nematė, nes viskas labai greitai vyko. Jis minėtą automobilį vijosi, kad automobilis sustotų. Viskas vyko labai greitai, valstybinių numerių nematė. Kai S. Č. į jį atsitrenkė, ji pasišalino iš įvykio vietos ir nuvažiavo į Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vietą. Jis važiavo jai iš paskos. Ten jis išlipo, S. Č. iš karto pradėjo bėgti prie pareigūnų, kažką sakė. Tuomet pareigūnai juos pasikvietė ir jie pradėjo aiškintis. Nežino, kodėl S. Č. pradėjo bėgti prie pareigūnų, norėjo kažką pasakyti. Neatsimena, ar tuomet, kai S. Č. į juos atsitrenkė, ar jie buvo išlipę. Automobilio „Peugeot“ vairuotojos jis nepažįsta, anksčiau nėra matęs to automobilio. Pareigūnai pasakė, kad moteris du kartus skambino į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Jo keleivis R. J. paėmė beisbolo lazdą ir bandė pagąsdinti vairuotoją, ta jis darė savo iniciatyva. Tuo metu, kai R. J. gąsdino nukentėjusiąją lazda, išlipęs iš automobilio, jie buvo sustoję gal 2-10 sekundžių. Tada Nukentėjusioji juos aplenkė, o jie pradėjo važiuoti toliau. Bylos nagrinėjimo metu jis chuliganiško vairavimo nepripažino, bet pripažino, kad buvo eismo įvykis, kuris įvyko dėl S. Č., kuri tyčia tai padarė. S. Č. galėjo važiuoti pirma eismo juosta, bet ji važiavo antra eismo juosta. Jis pristabdė prieš fotoaparatą ir įvyko susidūrimas. Jis nestabdė staigiai. Negali pasakyti, kokiu atstumu tuo metu buvo S. Č. nuo jų. Greitis buvo gal 50 km/val. Nežino, ar su juo kartu važiavę keleiviai pažįsta S. Č. Gal jam buvo pavykę persirikiuoti prieš S. Č. automobilį, tai buvo seniai, neprisimena.

Po nukentėjusiosios S. Č. ir visų liudytojų apklausų E. G. parodė, jog mergina neteisingai pasakoja. Jie juk nepradėtų šiaip jos vytis, aikštelėje buvo kitaip, ji įvažiavo į jų automobilį. Draugas E. S. neatsimena, nes tai buvo prieš tris mėnesius ir jis miegojo.

Liudytojas policijos pareigūnas A. S. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra matęs administracinėn atsakomybėn patrauktą E. G. Įvykio dieną jis dirbo kartu su pareigūnu M. M. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio buvo gautas pranešimas apie tai, kad Bendruoju pagalbos numeriu paskambino pranešėja, kurią persekiojo kitas automobilis. Buvo pranešti automobilio valstybiniai numeriai. Pranešta, kad automobilyje sėdi keturi vyrai ir bando priverstinai stabdyti pranešėjos automobilį. Automobilis, berods, važiavo nuo Vilkpėdės Naugarduko gatve. Į pranešimą buvo sureaguota, nuvažiuota. Tuomet buvo gautas papildymas, kad abu automobiliai yra Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato kieme. Atvykus į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, budėtoja papasakojo, kad pareigūnams išėjus į kiemą parūkyti, atvažiavo pranešėjos automobilis, iš paskos atvažiavo kitas automobilis, kuriame sėdėjo keturi vyrai. Pranešėja iššoko iš pirmo automobilio, pranešė, kad ją persekioja, grasina, yra pavojus gyvybei. Budėtojai sulaikė visus vyrus ir pranešėją, kuri atvažiavo su vyru. Visa tai pasakojo budėtoja ir keturi policijos pareigūnai. Jam ir M. M. atvykus, vyrai iš antrojo automobilio jau buvo sulaikyti, o pranešėją su keleiviu jau apklausinėjo tyrėjas. Jam ir M. M. pranešėja paaiškino, kad ji su draugu važiavo namo, berods Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini), nuo Savanorių žiedo. Šalia Savanorių žiedo pastebėjo, kad stovi automobilis, kuriame sėdi keturi vyrai. Minėtas automobilis nuo to žiedo pradėjo ją persekioti. Ji atvairavo automobilį į savo kiemą. Automobilis „BMW“ irgi įvažiavo į kiemą. Moteris paaiškino, kad išsigando, nusprendė kieme nesustoti, apsisuko ir iš karto surinko 112, norėjo pranešti, kad persekioja jos automobilį. Kitas automobilis nuvažiavo iš paskos. Ji važiavo Vilkpėdės gatve, visą laiką bendravo su policija. Persekiojantis automobilis bandė užkirsti kelią ir priverstinai sustabdė Vilkpėdės g., kur prekiaujama anglimis. Iš persekiojančio automobilio iššoko vyras ar keli vyrai su „bita“, pribėgo prie pranešėjos automobilio, prie keleivio pusės durų, bandė su „bita“ lyg ir stiklą išdaužti, dabar tiksliai neprisimena. Moteris greitai sureagavo, pavažiavo atgal, apvažiavo stovintį automobilį ir pradėjo važiuoti. Vyriškiai vėl sėdo į automobilį ir pradėjo vytis. Ji viską pranešinėjo policijai. Tada moteris įvažiavo į Naugarduko gatvę, ten pasuko kažkur į „Lukoil“ degalinę (tikslios trajektorijos jis nepamena), išvažiavo atgal į Naugarduko g., sankryžoje su Švitrigailos g. suko į dešinę. Kitas automobilis bandė ją aplenkti ir stabdyti. Švitrigailos gatvėje pranešėja pasuko į dešinę, ten yra lėtėjimo juosta. Vyrai ją aplenkė ir suko iš antros eismo juostos, užkirto jai kelią sustodami skersai. Ji bandė stabdyti, bet jai nepavyko ir ji savo vairuojamo automobilio priekinio bamperio viduriu atsitrenkė į to automobilio galinį dešinį kampą. Iš to automobilio vėl iššoko vyrai. Ji bėgdama vėl pavažiavo atgal, apsisuko Švitrigailos gatvėje per dvigubą ištisinę liniją ir nuvažiavo Naugarduko gatve link Algirdo, įvažiavo į Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato kiemą. Vyrai įsuko į minėtą kiemą iš paskos ir buvo sulaikyti. Visa tai jam pasakojo pranešėja, kurios žodžius patvirtino keleivis, važiavęs kartu su ja. E. G. jam aiškino, kad jis su savo draugais miegojo mašinoje Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini). Kodėl jie ten miegojo, atsakyti negalėjo. Miegodami pajuto, kad mašina sujudėjo. E. G. ir dar vienas draugas pabudo ir pamatė, kad į jo automobilį priekinio bamperio dešiniu kampu atsitrenkė pranešėjos automobilis, važiuodamas atbuline eiga. Moteris nesustodama išvažiavo iš kiemo, todėl jie nusprendė ją pasivyti ir sustabdyti, dėl tos priežasties ją persekiojo, bet policijai apie tai nepranešė. Automobiliai buvo apžiūrėti. Jokių sugadinimų, apie kuriuos pasakojo E. G. (kad jam į bamperio dešinį priekinį kampą atsitrenkė galu pranešėja) nebuvo. E. G. nustebo, kai pareigūnai pasakė, jog apžiūrėjo jo automobilį. Daugiau E. G. nieko nesakė. E. G. automobilio dešinys galinis bamperio kampas buvo apgadintas. Nepamena, ar apgadinimai buvo fotografuojami. Jei nuotraukų nėra byloje, galimai nebuvo fotografuojama. Jo akivaizdoje „BMW“ ir „Peugeot“ vairuotojai nekalbėjo. Įvykis buvo įformintas Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate. Neatsimena, kiek laiko užtruko įvykio įforminimas komisariate, atrodo apie dvi valandas, mažiausiai valandą. Jis asmeniškai bendravo su abiem vairuotojais. Jo porininkas buvo nepatyręs, dirbo tik vieną mėnesį. Jis buvo paskirtas porininko kuratoriumi. Jam atrodo, kad jis (t. y. A. S.) braižė eismo įvykio schemą, bendravo su vairuotojais. Jeigu jo porininkas rašė tarnybinį pranešimą, jis jam padėjo, kadangi porininkas buvo nelabai patyręs. Eismo įvykio valanda nustatinėjama pagal pranešimo laiką. Kai gaunamas pranešimas, fiksuojamas laikas, tai atsispindi ir pačiame pranešime, kuris registruojamas. Viskas yra registruojama skaitmeniniu būdu. Buvo gauti du pranešimai. Pirmas – dėl vykimo pagal pranešimą, kuriame nurodoma, kad persekiojama. Antras – dėl vykimo į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Kai pavyko pabendrauti su abiem vairuotojais ir buvo apžiūrėtos transporto priemonės, buvo nuspręsta surašyti protokolą Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate. Tai galėjo būti po dviejų valandų po paskutinio pranešimo. Kiek pamena, tai buvo naktį, apie 12 val. Tiksliai nepamena, kiek laiko jis buvo komisariate. Sistemoje nurodoma, kada buvo gautas pranešimas.

Liudytojas policijos pareigūnas M. M. apklausiamas teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktą E. G. jis yra matęs. Datos neprisimena, prieš vidurnaktį buvo gautas pranešimas, kad reikia atvykti į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Ten nuvykus į juos (t. y. policijos pareigūnus) kreipėsi „Peugeot“ vairuotoja S. Č., kuri paaiškino, kad „BMW“ automobilio vairuotojas prie Vilkpėdės pradėjo ją persekioti, tris kartus iš antros eismo juostos „užkišinėjo“ į pirmą eismo juostą. Jis pats bendravo su S. Č., atrodo kartu su kolega. Nepamena, kiek buvo pranešimų iš Operatyvaus valdymo poskyrio. Neprisimena, ką aiškino E. G., su juo nekalbėjo. Nematė, ar automobilių vairuotojai kalbėjosi tarpusavyje. Jis su kolega atvažiavo, kai tyrėjas jau apklausinėjo S. Č. Buvo kalba, kad keleiviai buvo išlipę su beisbolo lazda. Policijos komisariate buvo įregistruotas visas eismo įvykis, surašytas protokolas. Tai truko gal 2-2,5 val. Protokolą surašė jis (t. y. M. M.). Paaiškinime protokole prie jo ir kolegos rašė E. G. Nepamena, ką sakė E. G., kai jam buvo surašytas protokolas. Apžiūrėjus automobilius buvo nustatyta, kad automobiliui „Peugeot“ apgadintas priekinis bamperis, o automobiliui „BMW“ – bamperio dešinys galinis kampas. Apžiūrint automobilius, vairuotojai apžiūroje nedalyvavo. Automobiliai buvo apžiūrėti Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato kieme. Nepamena, ar buvo apgadinimų ant automobilio „BMW“ priekio. Kadangi jis buvo pradėjęs neseniai dirbti, vyresnysis pareigūnas ir jo kuratorius buvo A. S. Pastarasis jam paaiškino, kaip viską reikią daryti. Buvo susidūrę du automobiliai. A. S. pasiūlė S. Č. parašyti paaiškinimą. Nepamena, kas pasiūlė D. P. parašyti paaiškinimą. E. G. nebuvo pasiūlyta parašyti paaiškinimo, nes jis buvo surašytas protokole. Jis nesiūlė kartu su E. G. važiavusiems keleiviams rašyti paaiškinimų, jie tuo metu buvo laikino sulaikymo kameroje, jis jų neapklausė. Nepamena, kas nusprendė surašyti protokolą E. G. Berods tai buvo A. S. mintis. Jis (t. y. M. M.) nežinojo, ką reikia daryti tokiose situacijose. Nepamena, kur buvo E. G., kai išvažiavo iš Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato. E. G. buvo atsakingų asmenų žinioje, kurie prieš tai jį sulaikė. Jis nežino, kas sulaikė E. G. ir jo keleivius. Nežino, dėl ko jie buvo sulaikyti. Jį sulaikiusieji leido jiems (t. y. pareigūnams) su jais kalbėti.

Liudytojas D. P. apklausiamas teisme parodė, kad E. G. jis yra matęs per įvykį prie policijos. Nežino, dėl ko viskas buvo, važiavo mašina ir sudarinėjo avarines situacijas. Galimai rugsėjo 13 d. vakare jis važiavo su S. Č. namo pas S. Č. Pradėjo važiuoti mašina ir sudarinėti avarinę situaciją, jis su S. Č. į minėtą automobilį atsitrenkė. Važiuodami nuo Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini)pastebėjo, kad iš paskos važiuoja automobilis, pradėjo juos lenkti, užkirsti kelią. Ten yra žiedas, prie kurio stovėjo minėtas automobilis. Į kiemą reikia įvažiuoti iš žiedo. Nuo ten viskas ir prasidėjo. Jis su nukentėjusiąja važiavo į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Minėtas automobilis juos aplenkė 2-3 kartus. Vieną kartą aplenkę vyrai sustojo, išlipo, norėjo išdaužti langą, nes buvo smūgis į keleivio pusės langą, kur jis sėdėjo. Vairuotoja bandė išvažiuoti, pabėgti. Jiems važiuojant toliau, prie parduotuvės vyriškiai vėl bandė stabdyti, tačiau jis su nukentėjusiąja užsuko ir sankryžoje netoli Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato nepavyko išvengti susidūrimo, atsitrenkė minėtam automobiliui į galą. Tada iš minėto automobilio vėl kažkas išlipo, bet po susidūrimo nukentėjusioji pradėjo važiuoti ir nuvažiavo į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. S. Č., važiuodama atbula, nekliudė jokio automobilio. Jis nepažįsta nieko, kas buvo kitame automobilyje. Nuvažiavus į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, minėto automobilio ekipažas pradėjo sakyti, kad nukentėjusioji į juos įvažiavo. Jis su nukentėjusiąja buvo šoke. Jam su nukentėjusiąja važiuojant, jis į policiją skambino du kartus. Neatsimena, ką jis sakė policijai, daug negalėjo papasakoti, nes reikėjo žiūrėti, kaip išvažiuoti, manevruoti. Policijos komisariato kieme jis ir S. Č. išlipo iš automobilio, pradėjo pareigūnams pasakoti, kad juos persekioja. Tuo metu įvažiavo į kiemą minėtas automobilis, kurio ekipažas pradėjo juos kaltinti, neva jie į juos rėžėsi ir pabėgo. Kieme buvo gal septyni pareigūnai. Iš jo pareigūnai paėmė paaiškinimą. Komisariate jis buvo ilgai, gal 1,5-2 val. Įvažiuojant į kiemą, apsisukant, išvažiuojant ir važiuojant į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, S. Č. visą laiką reikėjo manevruoti, nes asmenys mojuodavo lazdomis, staigiai stabdydavo. S. Č. jis pažįsta daug laiko, su ja draugauja. Iš jos žodžių žino, kad ji tų asmenų nepažįsta. Neatsimena, ar automobilis „BMW“ rodė posūkių signalus. Jam atrodo, kad visas važiavimas iki Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato truko 20-30 min. Nežino, dėl ko tai įvyko. Suprato, kad įvyko eismo įvykis, nes S. Č. atsitrenkė į „BMW“ automobilį. Minėtas automobilis juos staigiai aplenkė ir S. Č. automobiliu priekiu atsitrenkė į jų automobilio galą. Jis matė, kad atsitrenkė ir girdėjo garsą. Atsitrenkė vieną kartą. Atsitrenkus iš kito automobilio jau išlipinėjo vyriškiai, todėl jie išvažiavo iš įvykio vietos ir nuvažiavo į policiją. Važiuodami link policijos komisariato matė, kad paskui juos važiuoja tas pats automobilis. Nebuvo kilusi mintis pasilikti eismo įvykio vietoje, nes automobilis važiavo paskui, užkirtinėjo kelią, mojavo su lazdomis. Jie su S. Č. išsigando. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Su jokiais asmenimis prieš tai nebuvo jokio konflikto.

Liudytojas R. J. apklausiamas teisme parodė, kad E. G. yra jo draugas. D. P. jis nepažįsta. Tikslios įvykio datos neprisimena, apie 12 val. nakties jis su E. G. ir dar vienu ar dviem draugais važiavo į miestą pavalgyti. Automobilį vairavo E. G. Važiavo į „Jammi“ maisto, o vėliau nuvažiavo į aikštelę, esančia Vilkpėdės g., pavalgyti, sėdėjo mašinoje. Jis su E. S. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, o A. A. su E. G. sėdėjo priekyje. Jiems besėdint staiga buvo toks kaip minimalus trakštelėjimas. Aikštelėje buvo sidabrinės spalvos „Peugeot „Peugeot 307“ automobilis, kuris važiavo, greičiausiai priekiu atsitrenkė į juos ir nesustojo. Matė, kad minėtas automobilis pradėjo važiuoti iš aikštelės, todėl jie važiavo iš paskos. Numerius jie įsidėmėjo, bet policijai neskambino, norėjo geruoju pasikalbėti, bet automobilis nestojo. Jie bandė stabdyti, signalizavo, mirksėjo. Buvo momentas, kai galėjo sustoti, jis išbėgo iš automobilio. Minėtas automobilis nestojo, gal išsigando. Draugas minėtą automobilį aplenkė, sustojo gal už 100 metrų šalikelėje, jis (t. y. R. J.) išlipo iš automobilio pro kairį šoną iš vairuotojo pusės galinės sėdynės. Rankose jis turėjo beisbolo lazdą, norėjo pagąsdinti, su ja pamojavo. Nežino, ar pataikė su beisbolo lazda į langą, kažkur kliudė. Minėtas automobilis nuvažiavo. Tuomet jie nuvažiavo minėtam automobiliui iš paskos, daugiau nebeaplenkė jo, gal ir buvo momentas koks. Jie minėtą automobilį visą laiką vijosi per miestą. Neatsimena, kiek kartų buvo aplenkę minėtą automobilį, gal du kartus. Aplenkę antrą kartą, jie šiek tiek lėtino greitį ir jiems įvažiavo į galą. E. G. stabdė, nes buvo greičio matuoklis. Minėtas automobilis atsitrenkė, apsisuko ir nuvažiavo iki Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato. Jie važiavo minėtam automobiliui iš paskos. Žinojo, kad ten yra Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas. Išlipę pradėjo aiškintis su pareigūnais. Su minėto automobilio vairuotoja ir keleiviu jie nesikalbėjo. Kai juos kliudė pirmą kartą, jis nebuvo išlipęs apžiūrėti automobilio. Gal buvo išlipęs automobilio apžiūrėti A. A., nes tai buvo jo automobilis. Tų detalių jis nepamena. Policijos komisariate jie iš karto išlipo ir automobilio „BMW“. Kito automobilio vairuotoja ir keleivis irgi išlipo, pradėjo sakyti, kad registratorius viską nufilmavo. Registratoriaus nebuvo. Anksčiau S. Č. ir D. P. jie nepažinojo. Juos komisariate sulaikė, jis parašė pasiaiškinimą. Vilkpėdės g. jie stovėjo gal 15 min., nusprendė ten sustoti pavalgyti, tiesiog ieškojo vietos, kur sustoti. Automobilis „Peugeot“ atvažiavo iš gyvenamųjų butų pusės, greičiausiai dešiniu priekiniu šonu kliudė jų automobilį, greičiausiai keleivio puse. D. P. jis nepažįsta. Gatvėje, kai į juos įvažiavo automobilis „Peugeot“, jis pajuto trenksmą, buvo normalus garsas. Tuo metu suprato, kas į juos įvažiavo, pamatė iš karto. S. Č. tuo metu iš karto apsisuko ir važiavo į komisariatą. Visi turbūt nutarė važiuoti iš paskos. Jei kaltininkas būtų pasilikęs eismo įvykio vietoje, turbūt būtų kvietę policiją. Areštinėje, kambaryje prie budėtojų jie sėdėjo turbūt 2 valandas. Pareigūnai jų klausinėjo apie eismo įvykį. Jis ir visi kiti raštu parašė paaiškinimą. Po to jį ir E. G. nuvežė į areštinę, o kitus draugus paleido.

Liudytojas A. A. apklausiamas teisme parodė, kad E. G. yra jo draugas, o D. P. jis nepažįsta. Rugsėjo mėnesį, apie 23-23.30 val. jie automobiliu sustojo ir jame žiūrėjo „Youtube“. Jis sėdėjo priekyje prie vairuotojo. Jiems besėdint automobilyje, į jų automobilį atsitrenkė automobilis „Peugeot“. Minėtas automobilis atsirėmė. Jis tiksliai to nematė, nes tuo metu jis žiūrėjo „Youtube“. Jie pradėjo mirksėti, tačiau minėtas automobilis išvažiavo. Jis neapžiūrinėjo automobilio pajutęs atsirėmimą. Jie aiškiai matė automobilį, jo valstybinius numerius. Iki sustojus policijos komisariate, automobilio jie neapžiūrėjo. Kai pamirksėjo minėtam automobiliui kieme, pradėjo jį vytis. Policijos nekvietė, tuo metu nebuvo tokios minties. Jie pajuto, kad į juos atsirėmė. Minėtas automobilis galėjo sustoti, bet iš karto išvažiavo. Jie minėtą automobilį pradėjo vytis, bandė jį sustabdyti, rodė jam ženklus, kad sustotų, bandė šiek tiek užblokuoti kelią, pristabdyti. Jie aplenkė minėtą automobilį, tačiau pastarasis vėliau juos aplenkė. Viskas vyko labai greitai. E. G. vairuojamas automobilis nebuvo sustojęs, išskyrus tuomet, kai į juos atsitrenkė. Prieš tai buvo įvykis su lazda. Kai automobilis „Peugeot“ šiek tiek sustojo, lėtai važiavo, draugas iššoko. Minėtas automobilis nuvažiavo, draugas sėdo į vidų ir jie vėl nuvažiavo, bandė juos pasivyti, rodė, kad sustotų. Kai draugas išlipo su lazda, jis ta lazda mojavo. Po to dar vieną kartą aplenkė „Peugeot“ automobilį, E. G. pristabdė automobilį, išsukinėjo iš taksi juostos. Tuo metu į juos atsitrenkė ir iš karto nuvažiavo į Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato kiemą. Jie nuvažiavo iš paskos. Nukentėjusioji su keleiviu išlipo iš automobilio ir nuėjo prie pareigūnų. Jie taip pat atvažiavo ir išlipo. D. P. sakė, kad paskambins draugams ir atvažiuos draugai. E. G., jį bei draugus nuvedė į areštinę. Tuomet jie su pareigūnais apžiūrėjo automobilio priekį, kaip ir nieko nebuvo. Bet automobilis „Peugeot“ galėjo sustoti ir pašnekėti. Susitikęs su draugais jie važiuoja bet kur, todėl ir buvo Vilkpėdės gatvėje. S. Č. veido jis nematė. Pasivijus automobilį, jis matė D. P. Nukentėjusiosios jis iki šiol nėra matęs. Jis žiūrėjo „Youtube“, todėl nematė, iš kurios pusės atvažiavo automobilis „Peugeot“. Vairuotoja nuvažiavo link „Spartos“. Iš akiračio automobilis „Peugeot“ buvo dingęs, bes beveik visą laiką jis buvo matomas. Minėtas automobilis anksčiau jam nematytas, vairuotojos jis nepažįsta. Iš keleivių turbūt niekas nepažįsta vairuotojos ir keleivio, jis tuo nesidomėjo. Būna, kad atsirėmus automobiliui, nelieka apgadinimų. Turbūt dėl to ant automobilio „BMW“ priekio nebuvo apgadinimų. Kai jie atvažiavo į policijos komisariatą, juos nuvežė į areštinę, o D. P. su S. Č. sėdėjo kitur. Persekiojimas vyko gal 10 min., gal šiek tiek daugiau. Nepagalvojo skambinti policijai. Dėl įvykio jis rašė paaiškinimą ranka, jį paėmė pareigūnai, bet ne tie, kurie buvo apklausiami teisme (t. y. ne A. S. ir ne M. M.). Automobilis „BMW“ yra jo. Jo niekas neapklausė dėl automobilių susidūrimo. Iš policijos komisariato jis išvyko gal 4-5 val. ryto, nuo atvažiavimo buvo praėję 3-4 val. Automobilį „BMW“ jis paėmė kitą dieną su vairuotoju.

Nukentėjusioji S. Č. apklausiama teisme parodė, kad galimai 2017 m. rugsėjo 13 d., likus kelioms minutėms iki 24 val., ji su D. P. važiavo iš draugo tėvų. Prie Vilkpėdės žiedo, prie ligoninės, už vartų stovėjo „BMW“ automobilis. Buvo keista, kad jis stovėjo taip sustojęs. Pravažiuojant minėtą automobilį, iš karto užsidegė minėto automobilio žibintai. Ji neskubėjo važiuoti, įvažiavo į žiedą. Įvažiavus į žiedą, užsidegė automobilio „BMW“ žibintai. Jai važiuojant toliau, draugas pasakė, kad minėtas automobilis važiuoja iš paskos. Ji draugui pasakė „tegu važiuoja, gal čia gyvena“. Jai važiuojant toliau, draugas sakė sukti, nevažiuoti į kiemą. Ji pasijuokė iš savo draugo, įvažiavo į kiemą, iš karto pasuko į dešinę. Ten galima apvažiuoti salele. „BMW“ automobilis nuvažiavo tiesiai ir pradėjo lipti iš automobilio. Ji pati to nematė, taip jai sakė D. P. Ji pradėjo apsisukinėti, D. P. jai sakė iš ten važiuoti. Jos kiemas yra Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis atsekė ją iki kiemo. Reikia nemažai pravažiuoti, kad patekti būtent į tą kiemą. Kai ji buvo kieme, draugas pasakė dėl visa ko išvažiuoti, todėl ji apsisuko ir pradėjo išvažinėti. Minėtas automobilis pradėjo greitai judėti link jų. Tuomet pasidarė dar labiau keista. Apsisukinėdama kieme ji nelietė „BMW“ automobilio, jie buvo skirtingose pusėse, juos skyrė kokie keturi automobiliai, be to, ten yra salelė. Jos namas yra ligoninės teritorijoje, ten yra filmuojama. Apsisukinėdama ji nekliudė jokio automobilio. Ji apsisuko ir pirma išvažiavo iš kiemo. Ji išvažiavo iš žiedo, pasuko į kairę, į Naugarduko g., pasakė draugui, kad paskambintų policijai. Draugas važiuojant paskambino policijai. Į policiją buvo skambinama prieš rašant pareiškimą, dar važiuojant. Ji pasakė, kad važiuoja į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, nes jis buvo arčiausiai. Kai atvažiavo į komisariatą, daugiau policijai neskambino. Jai išvažiavus į Naugarduko g., toje vietoje, kur parduodama anglis, minėtas automobilis šonu per kairę pusę ją aplenkė, sustojo skersai, užkirto kelią. Ji pradėjo stabdyti ir sustojo. Tuo metu ji į automobilį „BMW“ neatsitrenkė. Tuo metu atsidarė „BMW“ durys ir iš galo su beisbolo lazda išbėgo vienas asmuo, trenkė per keleivio langą. Langas neišdužo. Tuomet ji nuvažiavo tiesiai. Po to toje vietoje, kur kertasi Algirdo g., minėtas automobilis dar kartą užkirto kelią, bet labai neilgam. Ji automobilį greitai apvažiavo. Į minėtą automobilį ji atsitrenkė Švitrigailos g., kai trečią kartą užkirto jai kelią. Nenorėdama Švitrigailos g. važiuoti per raudoną šviesoforo signalą, ji pamatė, kad yra rodyklė į dešinę, pradėjo ten sukti. Tačiau minėtas automobilis pradėjo sukti per šoną ir pastatė automobilį taip, kad ji galėjo atsitrenkti arba į stovėjusį fotoaparatą, arba į juos. Tuomet ji kliudė minėto automobilio kampą, apsisuko ir nuvažiavo į policiją. Minėtas automobilis labai toli prieš ją sustojo, tačiau ji vis tiek atsitrenkė. Jai sukant į policijos kiemą, minėtas automobilis pro ją pravažiavo, nesitikėjo, kad ji ten pasuks. Ji klausė D. P., ar jis įsidėmėjo numerius. Pastarasis atsakė, kad jam ne numeriai rūpėjo. Jai įvažiavus į kiemą, lauke stovėjo policijos pareigūnai. Ji girdėjo, kaip cypė minėto automobilio padangos. Minėtas automobilis įvažiavo į komisariato teritoriją. Ji iš karto pareigūnams pasakė, kad ją vijosi su beisbolo lazdomis. Vienas asmuo bėgo, bet jį pagavo. Pareigūnai sakė, kad pas minėtus asmenis buvo rastas didelis peilis. Nei vieno iš tų asmenų ji nepažįsta. Jos draugas D. P. irgi sakė, kad tų asmenų nepažįsta. Tačiau ji su D. P. nebėra draugai, todėl ji už jį negarantuoja. Draugas nesakė, kad turėjo konfliktų. Ji taip pat neturėjo jokių konfliktų. Jeigu pas jos draugą būtų įmanomos tokios situacijos, ji mano, kad jis būtų skundęsis draugams, o dabar nieko. Ji nelabai tikėjo, todėl draugo klausė ne kartą, bet jis sakė, kad ne. Policijos kieme su keleiviais iš kito automobilio ji bendravo. Minėti asmenys išbėgo ir kaltino ją tuo, kad ji kieme į juos įvažiavo. Ji tuo metu pamelavo, kad turi vaizdo registratorių. Jie išbėgo iš automobilio, kai įvažiavo į teritoriją, iš karto pradėjo ją kaltinti tuo, kad ji į juos įvažiavo, sakė, kad dėl to ją gaudė. Ji į juos atsitrenkė gatvėje, nes nebeturėjo kur dėtis. Tikrai bandė išvengti susidūrimo, tačiau ji važiavo iš pirmos juostos ir nebeturėjo kur trauktis: arba į fotoaparatą, arba į medinį namą. Minėto automobilio važiavimas buvo chuliganiškas, važiavo vidury nakties, kitų mašinų nebuvo, ją lenkė per dvigubą ištisinę liniją, per kairę pusę, priešais skersai statė automobilį, jokių posūkio signalų nerodė. Jos automobiliui apgadino abu bamperius, sulankstė numerius, sparną, žibintą, kažkoks daiktas buvo sugadintas viduje. Ji kreipėsi į draudimą „Gjensidige“, jau gavo išmoką – 360 ar 460 Eur. Po incidento su minėtais asmenimis ji daugiau nebuvo susitikusi. Po to ji savaitę negrįžo namo, buvo pas draugo tėvus, nes bijojo, turi mažą vaiką. Po to įvykio ji buvo susitikusi su D. P., klausė jo. Pastarasis sakė, kad tų asmenų tikrai nepažįsta. Išlipusi prie komisariato ji D. P. paklausė, ar jis užsirašė automobilio numerius, šis atsakė, kad ne. Per visą įvykį nuo namų iki atvažiavimo į policijos komisariatą ji nei karto neskambino į policiją, kadangi skambino draugas D. P. Ji nežino, kiek kartų policijai skambino draugas, vieną tai tikrai, dar iki tol, kol asmuo išbėgo su beisbolo lazda. Ji gatvėje pajuto kontaktą su kitu automobiliu, nepranešė apie tai policijai, greičiau važiavo į komisariatą. Atvažiavusi į komisariatą ji ir draugas pranešė, kad asmenys su beisbolo lazdomis. Privažiavus prie Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato, ten stovėjo 5-6 pareigūnai. Daugiau policijai neskambino, nes buvo kieme. Į komisariatą atvažiavo, nes išsigando. Jai būnant namo kieme, jai atrodė, arba kad ji prisigalvoja, arba yra kažkokia savisauga. Draugas pirmas pasakė, jog labai keista, kad tie žibintai užsidegė, jis pirmas pasakė apsisukti ir važiuoti iš kiemo. Ji nežino, kodėl automobilis „BMW“ važiavo iš paskos. Prieš tai su šiais asmenimis konfliktų ji neturėjo. Jokie draugo konfliktai jai nėra žinomi. Po to, kai asmuo trenkė beisbolo lazda, jie neskambino policijai, skambino prieš tai. Ji pasakė draugui, jog šis perspėtų pareigūnus, kad juos „pakirtinėja“, kelia avarines situacijas ir kad jie atvažiuoja į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Ji nežino, ką D. P. sakė policijai. Po to, kai ji atsitrenkė gatvėje į automobilį, ji važiavo toliau į policiją, nes įvertinus situaciją jai neatrodė saugu ten likti. Po smūgio automobilis „BMW“ nepajudėjo į priekį, ji į jį įsirėmė, nuslydo ir nuvažiavo. Toje vietoje po smūgio ji stovėjo kokias tris sekundes ir nuvažiavo toliau. Automobilis „BMW“ į policijos kiemą atvažiavo kažkur po 20-30 sek. Policijoje apie įvykį ji iš pradžių nieko nepasakojo, pasakė, kad turi vaizdo registratorių ir viską pamatys. Jai iš pradžių drebėjo rankos, ji net negalėjo nieko parašyti. Išlipusi ji pasakė, kad ją vejasi ir kad automobilyje turi beisbolo lazdas. Tai ji pasakojo visiems pareigūnams, kurie buvo lauke, taip pat budėtojui, paskui kelių patruliams, paskui tyrėjams, parašė ir raštu. Tuo metu, kai ji priėjo prie pareigūnų, automobilis „BMW“ atvažiavo į kiemą, asmenys išlipo, pradėjo rėkti, reiškė jai pretenzijas, kad ji jiems įvažiavo į galą. Suklydo sakydama, kad skambutis buvo prieš mojuojant beisbolo lazda.

Liudytojas E. S. apklausiamas teisme parodė, kad E. G. yra jo draugas. Tikslios dienos neprisimena, apie 20 val., tikslesnio laiko neprisimena, jis buvo su E. G., R. J. ir A. A. Aikštelėje, esančioje kažkur Vilkpėdėje, jie pagėrė kavos, sėdėjo, jis užsnūdo. Jis sėdėjo gale, per vidurį. Jis prisnūdo, pabudo po smūgio į automobilį, automobilis sujudėjo. Moteriškė pradėjo važiuoti, kai jis pabudo. Moteris atsitrenkė į jų automobilio galą, turbūt galu, aikštelėje prie Vilkpėdės. Vairuotoją jis pamatė, kai ji pradėjo važiuoti. Jie pradėjo vairuotoją vytis, vairuotojas signalizavo, mirksėjo. Valstybinių numerių jis nematė, buvo gal 20-30 metrų atstumu nuo minėto automobilio. Automobilio jie nebuvo nei karto aplenkę. Jis tuo metu buvo blaivus. Paskui jie įvažiavo į komisariato kiemą. Neatsimena, ar buvo koks nors įvykis, kol vijosi automobilį. Jis buvo tame automobilyje. Automobilio, kuriame jis buvo, vairuotojas nebuvo atsitrenkęs į jokį kitą automobilį. Nežino, kaip paaiškinti tai, jog visi draugai sakė, kad buvo eismo įvykis, nes buvo minėtą automobilį aplenkę. Beisbolo lazda lyg ir buvo automobilyje. Lyg ir niekas nebuvo išlipęs iš automobilio su beisbolo lazda. Gal jis kažko neatsimena. Kai nuvažiavo į policijos komisariatą, išlipo. Moteris priėjo prie pareigūnų ir pasakė kažką. Jie pareigūnams pasakė, kad buvo eismo įvykis, kad aikštelėje į juos atsitrenkė. Apie jokį kitą eismo įvykį jie nekalbėjo. Kai jis atsibudo, matė, kad aikštelėje buvo eismo įvykis. Pamatė, kad moteris važiuoja gal 20-30 km/val. greičiu. Kai moteris kieme apsisukinėjo, pamatė, kad vairuoja moteris. Lauke buvo tamsu, nežino, ar kieme buvo apšvietimas. Jis asmeniškai nepažįsta nei S. Č., nei jos keleivio. Iš automobilio „BMW“ keleivių policijos komisariato kieme niekas nebandė pabėgti. Nežino, kaip paaiškinti tai, jog vairuotojas sakė, jog buvo atsitrenkta į automobilio „BMW“ priekį. Policijos komisariate jų niekas neklausinėjo. Ten sakė, kad iš pradžių visus išveš į areštinę, paskui nevežė. Jis mano, kad kalba apie eismo įvykį, kuris buvo aikštelėje.

Šalies argumentai

E. G. savo paaiškinime, užfiksuotame administracinio nusižengimo protokole, nurodė, jog važiuojant normaliu leistinu greičiu, pristabdant prie greičio matuoklio, į jį trenkėsi mašina, kuri nesilaikė saugaus atstumo. Vairuotojo pažymėjimo su savimi jis nepasiėmė, nes paliko namuose. Važiavo iš paskos, nes Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini), kieme pagalvojo, kad „Peugeot“ vairuotoja atsitrenkė į jį (1 t., b. l. 6).

Skundžiamame nutarime administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, nurodoma, kad į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą atvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G., kuris paaiškino, kad su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi, tikrų savo poelgio priežasčių atskleisti nepanorėjo, pasakė, kad konfliktas kilo anksčiau, bet prašo oficialiai laikyti, kad persekiojo automobilį dėl eismo įvykio Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7-8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2017 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. M. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad apie 23.40 val. pranešėją S. Č., kuri vairavo „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) persekioja nepažįstami vyrai su „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bando ją priverstinai stabdyti, sukeldami jai avarines situacijas. S. Č. nuvažiavo į Antrojo policijos komisariato kiemą, „BMW“ vairuotojas ir keleiviai buvo kieme sulaikyti. Jiems (t. y. pareigūnams) atvykus į Antrąjį policijos komisariatą, S. Č. paaiškino, kad vairuodama automobilį (kartu su ja važiavo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)) važiavo iš Savanorių pr. į Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini) (ten, kur ji gyvena), ir pastebėjo, kad nuo Savanorių transporto žiedo ją pradėjo persekioti automobilis „BMW 530“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame sėdėjo keturi nepažįstami vyrai. S. Č. teigė, kad šie vyrai laukė jų prie Savanorių žiedo esančiame įvažiavime. Privažiavus adresu Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini) ir pastebėjus, kad „BMW“ automobilis vis dar persekioja, S. Č. apsisuko ir nusprendė važiuoti į Antrąjį policijos komisariatą. Jai važiuojant Naugarduko gatve „BMW“ automobilis ją aplenkė ir staigiai persirikiavo, staigiai tyčia stabdė. S. Č. vos išvengė susidūrimo. Tada iš „BMW“ automobilio išlipo vienas vyras su beisbolo lazda ir trenkė į keleivio langą. S. Č. pradėjo važiuoti link Antrojo policijos komisariato bėgdama nuo jų. Važiuojant Naugarduko gatve, „BMW“ automobilis dar kelis kartus staigiai persirikiuodavo ir staigiai stabdė, taip sukeldamas jai avarines situacijas. Pasukus iš Naugarduko g. į Švitrigailos g. šį dešinę (link Kauno g.), „BMW“ automobilis vėl aplenkė ir staigiai persirikiavo prieš ją, staigiai sustojo jos važiuojamojoje juostoje. Šį kartą S. Č. nepavyko išvengti susidūrimo ir savo automobilio priekiniu bamperiu atsitrenkė į „BMW“ galinio bamperio dešinės pusės kampą. Kadangi iš „BMW“ automobilio išlipo agresyviai nusiteikę vyrai, S. Č. nusprendė nepasilikti eismo įvykio vietoje ir apsisukdama nuvažiavo į Antrąjį policijos komisariatą, vidinį kiemą (adresu Algirdo g. 20). „BMW“ automobilis visą laiką važiavo iš paskos ir jam atvažiavus į policijos komisariato kiemą, šio automobilio vairuotojas E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir trys keleiviai buvo sulaikyti policijos pareigūnų. E. G. paaiškino, kad jis kartu su savo draugais sėdėjo „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) namo kieme, adresu Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini), kur į vairuojamo automobilio priekį – bamperį atsitrenkė „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris važiavo atbuline eiga. Kadangi „Peugeot“ vairuotoja nesustojo, jis su draugais nusprendė ją pasivyti ir priverstinai sustabdyti, blokuodami tyčia jai kelią, o Švitrigailos g. „Peugeot“ vairuotoja atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį. Nuvažiavus paskui ją, buvo sulaikytas su draugais Antrojo policijos komisariato vidiniame kieme. Apžiūrėjus „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobilį, pastebėta, kad buvo apgadintas tik galinio bamperio dešinės pusės kampas, priekinis bamperis apgadintas nebuvo. Apžiūrėjus „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo šviežiai apgadinta priekinio bamperio vidurinė dalis, radiatoriaus grotelės ir valstybinio numerio ženklas. Po transporto priemonių apžiūros daromas pastebėjimas, kad E. G. meluoja, kad S. Č. atsitrenkė į jo automobilį, nes pagal abiejų automobilių sugadinimo pobūdį eismo įvykio metu, kuris įvyko Švitrigailos/Naugarduko g., „BMW“ automobilis buvo sustojęs. O eismo įvykio Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini) nebuvo. E. G. surašytas protokolas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį (už automobilio chuliganišką vairavimą, tyčinių avarinių situacijų sudarymą, tokiais veiksmais E. G. sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui). Už viešosios tvarkos pažeidimus E. G. ir jo draugams Antrajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47293-17 (1 t., b. l. 11).

2017 m. rugsėjo 13 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Švitrigailos – Naugarduko g. (prie sankryžos), nurodoma, kad automobiliai iš įvykio vietos pasitraukė (1 t., b. l. 12).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, jog automobiliui „BMW 530“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas užpakalinis bamperis; automobiliui „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekinis valstybinis numeris (1 t., b. l. 13).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 23.59 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas sudarė avarinę situaciją, po ko iš jo išlipo keturi jaunuoliai, apdaužė automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį toliau persekiojo (1 t., b. l. 15).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 23.42 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėją kažkas vejasi, minėjo, kad yra prie Antrojo policijos komisariato, jungiant su Vyriausiuoju policijos komisariatu nutrūko ryšys (1 t., b. l. 14).

D. P. savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 23.40 val. jis važiavo su savo drauge S. Č., pastebėjo įtartiną mašiną, važiuojančią iš paskos. Pradėjo važiuoti link Antrojo policijos komisariato, apie šią situaciją pranešė 112. Naugarduko gatvėje „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) prieš aplenkiant sudarė avarinę situaciją, jis su drauge vos spėjo sustoti. Tada vyras trenkė su lazda į langą. Jis su drauge vėl pradėjo judėti link Antrojo policijos komisariato, suko į Švitrigailos g., iš pirmos juostos. „BMW“ per raudoną iš antros juostos į dešinę, staigiai sustojo prieš juos, skersai pastatė savo automobilį. Draugė bandė išvengti avarijos, bet nepavyko. Įvykio vietoje neliko, nebuvo saugu (1 t., b. l. 16).

S. Č. savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji 2017 m. rugsėjo 13 d., važiavo automobiliu „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie 23.40 val. prie namų esančiame žiede ją pradėjo sekti „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ji apsisuko kieme ir išsigandusi skubėjo į Antrąjį policijos komisariatą. Draugas paskambino į Antrąjį policijos komisariatą pranešti apie situaciją, kad atvažiuoja, o juos vejasi. Naugarduko g. prie anglies parduotuvės išlėkęs „BMW“ į priešpriešą į kairę pusę ją aplenkė, staigiai persirikiavo ir stojo. Ji išvengė eismo įvykio, tuo tarpu staigiai vienas vyras išlipęs trenkė per keleivio langą su beisbolo lazda. Ji vėl pradėjo skubėti link Antrojo policijos komisariato. „BMW“ dar kelis kartus staigiai persirikiavo, keldamas avaringas situacijas. Naugarduko gatvėje ji iš pirmos juostos suko į Švitrigailos gatvę (į dešinę), o „BMW“ per raudoną signalą iš antros juostos į dešinę ir staigiai ją aplenkęs stabdė. Ji sustabdė, bet išvengti eismo įvykio nepavyko. Kadangi išlipti ar likti eismo įvykio vietoje nebuvo saugu, ji skubėjo į Antrąjį policijos komisariatą, nepasiliko registruoti eismo įvykio. Asmenų nepažįsta. Atsitrenkė į „BMW“ automobilio galo kampą (1 t., b. l. 17).

Pagal 2017 m. gruodžio 7 d. teismo paklausimą Bendrasis pagalbos centras 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui pranešimą Nr. 41D(V)-2199, kuriame nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., 23.42 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas su paklausimu galimai susijęs pranešimas, kuris nedelsiant buvo perduotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriui. Pridedama minėto pranešimo bei susijusių pokalbių skaitmeninės garso įrašų kopijos ir Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos automatiškai suformuota pranešimo apie įvykį ataskaita (1 t, b. l. 68, 74-79).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė Vieningosios pajėgų valymo sistemos duomenis bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pateiktus liudytojų apklausos protokolus, paaiškinimus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-47293-17 (1 t., b. l. 82-107).

Pagal 2018 m. sausio 11 d. teismo paklausimą Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 11 d. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad kiemas, esantis Vilniuje, Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini), nėra filmuojamas vaizdo kameromis (1 t., b. l. 121-124).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nagrinėdamas šią bylą skundo ribose pasisako tik dėl E. G. kaltės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi nutarimo dalies, kuria šis asmuo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, jis neginčija.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. G., nesutikdamas su nutarimu savo skunde nurodo, kad jo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neįrodyta, kadangi ji grindžiama tik melagingais nukentėjusiosios S. Č. ir liudytojo D. P. parodymais bei šių asmenų suklaidintų policijos pareigūnų A. S. ir M. M. rašytiniais duomenimis, tuo tarpu kitų jo kaltės įrodymų pareigūnai nesurinko ir neįvertino. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir mano, kad byla dėl šios veikos jam nutrauktina.

Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo E. G. skundo argumentais, todėl juos atmeta.

Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu E. G. pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 23.42 val., Vilniuje, Švitrigailos-Naugarduko g., chuliganiškai vairuodamas automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė KET 8 ir 101 punktų reikalavimus, t. y. tris kartus tyčia sukėlė avarines situacijas automobilio „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojai S. Č., staigiai tyčia persirikiuodamas prieš jos vairuojamą automobilį ir staigiai stabdydamas, dėl to S. Č. nespėjo savo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į jo automobilį.

Iš nutarimo turinio matyti, kad tokias faktines aplinkybes nutarimą surašęs pareigūnas nustatė įvertinęs paties E. G. prisipažinimą žodinio bylos nagrinėjimo metu, taip pat administracinio nusižengimo protokolą, policijos pareigūno A. S. paaiškinimą, tarnybinį pranešimą, duomenis apie transporto priemonės apgadinimą, nukentėjusiosios S. Č. ir liudytojo D. P. paaiškinimus, policijos įvykių registre užregistruotus pranešimus. Nors skundžiamame nutarime padarytas apsirikimas nurodant KET 8 punkto pažeidimą (apie tai bus pasisakyta vėlia) bei pateikti tik lakoniški įrodymų vertinimo motyvai tiesiog pasisakant, jog minėti įrodymai patvirtina E. G. kaltę, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau apklausus teismo posėdyje nukentėjusiąją S. Č., liudytoją D. P., E. G. bei jo iniciatyva iškviestus liudytojus, taip pat šių asmenų parodymus sugretinus tarpusavyje, juos palyginus su kitais bylos įrodymais konstatuotina, kad Institucijos nutarimas priimtas laikantis ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nepažeidžiant ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos suprantamos kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika tyčia daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Šios bylos kontekste aktualiame KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tuo tarpu KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Pirmiausia pastebėtina, kad apklausiamas teisme pats E. G. iš esmės neneigė faktinių įvykio aplinkybių, t. y. kad išties, jis jo vairuojamu automobiliu „BMW“ su draugais važiavo paskui S. Č. automobilį, jį buvo aplenkęs gal porą kartų. Aplenkęs šį automobilį persirikiuodavo prieš jį ir pristabdydavo, kol galiausiai po to, kai jis aplenkė minėtą automobilį ir pristabdė prieš greičio matuoklį (fotoaparatą), nukentėjusioji S. Č. kliudė jo vairuotą automobilį ir pati pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasak E. G., jis persekiojo S. Č. automobilį ir jį aplenkęs pristabdydavo dėl to, kad norėjo, jog šis automobilis sustotų, kadangi jiems su draugais stovint aikštelėje Vilkpėdės gatvėje ir sėdint automobilyje S. Č. savo automobiliu kliudė jo automobilį.

Taigi, tokie E. G. parodymai leidžia spręsti, kad jis iš esmės neneigia, jog vairavo aktualiu laiku automobilį „BMW“ blokuodamas, t. y. persirikiuodamas prieš automobilį „Peugeot“ bei stabdydamas, bandė sustabdyti S. Č. vairuotą automobilį, tačiau nesutinka, kad vairavo chuliganiškai bei tvirtina, jog jo elgesį persekiojant ir bandant sustabdyti S. Č. automobilį persirikiavus prieš jį bei taip jį stabdant nulėmė tai, kad S. Č. bandė pasišalinti iš eismo įvykio, kurį ji pati ir sukėlė, vietos. Pažymėtina, kad panašias įvykio aplinkybes bei S. Č. persekiojimo priežastį bendrais bruožais nurodė ir teisme apklausti liudytojai R. J., A. A. bei E. S. Iš esmės visi šie liudytojai patvirtino, kad jie persekiojo S. Č. vairuotą automobilį norėdami jį sustabdyti, visi, išskyrus liudytoją E. S. patvirtino, kad buvo aplenkę ir blokavo mažiausiai du kartus automobilį „Peugeot“ norėdami jį sustabdyti. Vis tik teismas konstatuoja, kad dėl esminių aplinkybių, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant, jog E. G. KET pažeidimą darė ne dėl chuliganiškų paskatų, o turėdamas asmeninę priežastį, šių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, jie neatitinka kitų įrodymų turinio, prieštarauja tarpusavyje, todėl teismas juos atmeta kaip nepatikimus ir jais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka nukentėjusiosios S. Č. ir liudytojo D. P. parodymus, bei kitus objektyvius šios bylos įrodymus.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji S. Č. proceso eigoje iš esmės nuosekliai parodė, kad prie Vilkpėdės žiedo, prie ligoninės, už vartų stovėjo „BMW“ automobilis. Pravažiuojant minėtą automobilį, iš karto užsidegė minėto automobilio žibintai. Jai važiuojant toliau, draugas pasakė, kad minėtas automobilis važiuoja iš paskos. Ji įvažiavo į savo kiemą, iš karto pasuko į dešinę. „BMW“ automobilis nuvažiavo tiesiai ir pradėjo lipti iš automobilio. Ji pati to nematė, taip jai sakė D. P. Kai ji buvo kieme, draugas pasakė dėl visa ko išvažiuoti, todėl ji apsisuko ir pradėjo išvažinėti. Minėtas automobilis pradėjo greitai judėti link jų. Apsisukinėdama kieme ji nelietė „BMW“ automobilio, jie buvo skirtingose kiemo pusėse, juos skyrė kokie keturi automobiliai, be to, ten yra salelė. Ji išvažiavo iš žiedo, pasuko į kairę, į Naugarduko g., pasakė draugui, kad paskambintų policijai. Draugas važiuojant paskambino policijai. Jai išvažiavus į Naugarduko g., toje vietoje, kur parduodama anglis, minėtas automobilis šonu per kairę pusę ją aplenkė, sustojo skersai, užkirto kelią. Ji pradėjo stabdyti ir sustojo. Tuo metu ji į automobilį „BMW“ neatsitrenkė. Tuo metu atsidarė „BMW“ durys ir iš galo su beisbolo lazda išbėgo vienas asmuo, trenkė per keleivio langą. Langas neišdužo. Tuomet ji nuvažiavo tiesiai. Po to toje vietoje, kur kertasi Algirdo g., minėtas automobilis dar kartą užkirto kelią, bet labai neilgam. Ji automobilį greitai apvažiavo. Į minėtą automobilį ji atsitrenkė Švitrigailos g., kai trečią kartą užkirto jai kelią. Nenorėdama Švitrigailos g. važiuoti per raudoną šviesoforo signalą, ji pamatė, kad yra rodyklė į dešinę, pradėjo ten sukti. Tačiau minėtas automobilis pradėjo sukti per šoną ir pastatė automobilį taip, kad ji galėjo atsitrenkti arba į stovėjusį greičio matuoklį (fotoaparatą), arba į juos. Tuomet ji kliudė minėto automobilio kampą, apsisuko ir nuvažiavo į policiją. Esminėse detalėse tokius pačius parodymus, tik ne taip plačiai, S. Č. išdėstė ir savo 2017 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimą (b. l. 17). Taigi S. Č. kategoriškai paneigė eismo įvykio Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini) kilimo galimybę, o kartu ir E. G. nurodomą jo veiksmų, persekiojant ir blokuojant nukentėjusiosios automobilį, priežastį.

Tokius jos parodymus tam tikra apimtimi detalizuoja ir policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 23.59 val. BPC buvo gautas pranešimas apie tai, kad automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas sudarė avarinę situaciją, po ko iš jo išlipo keturi jaunuoliai, apdaužė automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį toliau persekiojo. Įvykio data ir laikas nuo 23.20 iki 23.40 (1 t., b. l. 15). Be to, iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 23.42 val. BPC buvo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėją kažkas vejasi, minėjo, kad yra prie Antrojo policijos komisariato, jungiant su Vyriausiuoju policijos komisariatu nutrūko ryšys (1 t., b. l. 14). Priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, pastarieji įrodymais nekelia abejonių ir nesudaro pagrindo manyti, kad S. Č. apie įvykį melagingai informavo BPC 2017 m. rugsėjo 13 d., 23.42 val. būdama prie Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato ir kalbėdama lauke su rūkančiais policijos pareigūnais ir tai padarė tik pati siekdama išvengti atsakomybės dėl padaryto eismo įvykio ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Išties, šis pranešimas BPC pateiktas jau persekiojimo pabaigoje ir esant prie minimo policijos komisariato (1 t., b. l. 79), tačiau toks pranešėjos elgesys logiškas ir suprantamas atsižvelgiant į tai, kad automobilis „BMW“ persekiojo jos automobilį, blokavo kelią, vienas asmuo buvo išlipęs ir bandė suduoti lazda į jos automobilį. Pažymėtina, kad pastarųjų aplinkybių neneigė ir E. G., kiti su juo buvę bei teisme apklausti liudytojai.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad pirmiau išdėstytus S. Č. parodymus apklausiamas teisme patvirtino ir liudytojas D. P. Šis liudytojas parodė, kad įvykio vakarą važiuodami nuo Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad iš paskos važiuoja automobilis, pradėjo juos lenkti, užkirsti kelią. Ten yra žiedas, prie kurio stovėjo minėtas automobilis. Į kiemą reikia įvažiuoti iš žiedo. Nuo ten viskas ir prasidėjo. Jis su nukentėjusiąja važiavo į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Minėtas automobilis juos aplenkė 2-3 kartus. Vieną kartą aplenkę vyrai sustojo, išlipo, norėjo išdaužti langą, nes buvo smūgis į keleivio pusės langą, kur jis sėdėjo. Vairuotoja bandė išvažiuoti, pabėgti. Jiems važiuojant toliau, prie parduotuvės vyriškiai vėl bandė stabdyti, tačiau jis su nukentėjusiąja užsuko ir sankryžoje netoli Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato nepavyko išvengti susidūrimo, atsitrenkė minėtam automobiliui į galą. Tada iš minėto automobilio vėl kažkas išlipo, bet po susidūrimo nukentėjusioji pradėjo važiuoti ir nuvažiavo į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. S. Č., važiuodama atbula, nekliudė jokio automobilio. Iš esmės tokius pačius parodymus D. P. išdėstė ir savo 2017 m. rugsėjo 14 d. paaiškinime, kuriame taip pat nurodė esminius E. G. veiksmus, taip pat tai, kad vieną kartą jiems užkirtus kelią iš „BMW“ automobilio išlipo asmuo su lazda ir trenkė į jų automobilio langą (b. l. 16).

Sugretinus S. Č. ir D. P. parodymus su E. G., A. A., R. J. parodymais matyti, kad pastarieji asmenys taip pat nurodė iš dalies teisingas S. Č. vairuojamo automobilio persekiojimo ir jo blokavimo faktines aplinkybes (bandymo pavyti, blokavimo, išlipimo su lazda), išskyrus parodymų dalį dėl persekiojimo priežasties (Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini) neva kilusio eismo įvykio).

Teismo vertinimu, išanalizavus ir tarpusavyje palyginus E. G., A. A., R. J. ir E. S. parodymus matyti, kad jie nurodė iš esmės niekuo nepagrįstą nukentėjusiosios automobilio persekiojimo ir blokavimo priežastį, t. y. neva kilusį eismo įvykį Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini), siekdami pateisinti kiekvienas savo veiksmus, kurių turinys buvo chuliganiškas. Tokia išvada darytina įvertinus pastarųjų asmenų proceso eigoje duotų parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą.

Antai E. G. apklausiamas teisme teigė, kad stovint aikštelėje jie gėrė kavą ir staiga jis išgirdo bumbtelėjimą į jo automobilio priekį, pamatė, kad S. Č. automobilis apsisukinėdamas atsirėmė į juos, jis paspaudė garso signalą, tačiau S. Č. automobilis pasišalino, jie išlipę apžiūrėti savo automobilio nebuvo, o ėmė persekioti S. Č., nes jie nematė valstybinio numerio, buvo gal porą kartų ją aplenkę. Pažymėtina, kad iš teismo išreikalauto E. G. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad jiems stovint minimoje aikštelėje privažiavęs automobilis „Peugeot“ kliudė jų automobilio galą, o kliudė priekiu ir staigiai išvažiavo (b. l. 104-106). Taigi, E. G. parodymai dėl automobilių kontaktų vietų jiems esant Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini) proceso eigoje nesutapo. Liudytojas R. J. šio įvykio aplinkybes nupasakojo dar kiek kitaip. Pasak šio liudytojo, jie aikštelėje sėdėjo automobilyje ir valgė, staiga išgirdo minimalų trakštelėjimą, pamatė „Peugeot“ automobilį, kuris dešiniu priekiniu šonu kliudė jų automobilį, nesustojo ir išvažiavo. Valstybinius numerius įsidėmėjo, tačiau neskambino policijai. Po šio automobilių kontakto jis pats nebuvo išlipęs apžiūrėti automobilio, gal buvo išlipęs A. A., nes tai jo automobilis. Persekiojant automobilį jie buvo jį aplenkę gal du kartus. Pažymėtina, kad iš tesimo išreikalauto R. J. 2017 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimo matyti, kad jis teigė sėdėjęs automobilyje užmerkęs akis ir tik išgirdęs triukšmą atsimerkė bei pamatė tolstantį „Peugeot“ automobilį (b. l. 98). Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju R. J. teigė, kad snūduriavo, tada išgirdo kažkokį trenksmą, lyg kita mašina atsitrenktų į jų mašiną, o atsimerkęs pamatė, kad jie pajudėjo (b. l. 101-102). Taigi šio liudytojo paaiškinime nurodytos aplinkybės nesutampa ne tik su E. G., bet ir su jo paties teisme duotais parodymais. Tuo tarpu liudytojas A. A. parodė, kad jiems sėdint automobilyje į jį atsirėmė „Peugeot“ automobilis ir išvažiavo, tačiau jis to nematė, nes tuo metu žiūrėjo „Youtube“. Kaip ir nematė iš kurios pusės atvažiavo minėtas automobilis. Savo automobilio jie neapžiūrėjo, bet ėmė vytis „Peugeot“ automobilį, bandė jį stabdyti, užblokuoti kelią. Buvo aplenkę automobilį du kartus. Savo 2017 m. rugsėjo 14 d. paaiškinime A. A. nurodė, kad jie stovėjo ir žiūrėjo klipus per automobilinį televizorių ir draugas pasakė, kad į juos kažkas atsiremia, ar tai atsitrenkia, jis nesuprato (b. l. 99). Taigi tyrimo metu jis teigė iš esmės pats jokio kontakto nepajutęs, o apie jį jam neva sakė draugas, be to, A. A. tvirtino, kad žiūrėjo visi televizorių, nors kiti liudytojai tokios aplinkybės nenurodė. Liudytojas E. S. apklausiamas teisme parodė, kad su draugais stovėjo aikštelėje, išgėrė kavos ir jis užsnūdo. Pabudo nuo smūgio į automobilį. Moteris atsitrenkė į jų automobilio galą, turbūt galu. Jis pamatė vairuotoją, kai ji pradėjo važiuoti, pradėjo ją vytis, valstybinių numerių jis nematė, o automobilio „Peugeot“ nebuvo nė karto aplenkę. Taigi, visi pirmiau paminėti asmenys nurodė skirtingas neva kilusio pirmojo eismo įvykio, adresu Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini), aplinkybes, skirtingai ką jie veikė, vienas tvirtino, kad išlipo apžiūrėti automobilio, kiti teigė, kad nebuvo išlipę ir pan. Taip pat nurodė skirtingas ir neva buvusio automobilių kontakto vietas ir detales. Šiame kontekste pažymėtina, kad visi šie asmenys iš esmės veikė kartu, jie yra E. G. draugai, todėl turi interesą duoti jam palankius parodymus. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad tiek paties E. G. parodymai dėl nukentėjusiosios persekiojimo priežasties, tiek jo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymai dėl šios priežasties yra nepatikimi. Juo labiau, kad jie paneigti kitais bylos įrodymais. Tokią išvadą ANK 569 straipsnio 4 dalies prasme stiprina ir Institucijos nutarime žodinio nagrinėjimo metu užfiksuotas E. G. paaiškinimas apie tai, kad jis nenori atskleisti tikrų savo poelgio priežasčių, teiginiai, kad konfliktas kilo anksčiau, tačiau prašė oficialiai laikyti, kad persekiojo automobilį dėl eismo įvykio Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad ne E. G. ir jo iniciatyva apklaustų liudytojų, o būtent S. Č. bei D. P. parodymus šioje dalyje patvirtina ir liudytojų policijos pareigūnų A. S. bei M. M. parodymai. Antai A. S. apklausiamas teisme išdėstė iš esmės visiškai S. Č. parodymus atitinkančias aplinkybes. Be to, šis liudytojas parodė, kad jokių sugadinimų, apie kuriuos pasakojo E. G. (kad jam į bamperio dešinį priekinį kampą atsitrenkė galu pranešėja) nebuvo. E. G. nustebo, kai pareigūnai pasakė, jog apžiūrėjo jo automobilį. Tokios aplinkybės matyti ir iš A. S. tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 11). Liudytojas M. M. taip pat patvirtino būtent S. Č. parodymus apie įvykį, kad nurodė, kad apžiūrėjus automobilius buvo nustatyta, kad automobiliui „Peugeot“ apgadintas priekinis bamperis, o automobiliui „BMW“ – bamperio dešinys galinis kampas. Taigi, šis liudytojas iš esmės parodė, kad nustatė tik tuos automobilių apgadinimus, kurie jiems kilo jau paskutiniame veikos etape, t. y. kai S. Č. atsitrenkė į jai kelią užblokavusį „BMW“ automobilį. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodytos aplinkybės, liudijančios, jog automobiliui „BMW 530“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas užpakalinis bamperis; automobiliui „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekinis valstybinis numeris (1 t., b. l. 13).

Apibendrinant pažymėtina, kad visos pirmiau aptartais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog E. G. veiksmai tris kartus tyčia sukeliant avarines situacijas automobilio „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojai S. Č., staigiai tyčia persirikiuojant prieš jos vairuojamą automobilį ir staigiai stabdant be aiškios ir objektyvios priežasties, nenustačius E. G. nurodomo neva kilusio eismo įvykio, laikytini KET 9 ir 101 punktų pažeidimu dėl chuliganiškų paskatų. Apie tai leidžia spręsti ir visas šio įvykio kontekstas, t. y. nukentėjusiosios automobilio persekiojimas, blokavimas, stabdymas, vieno iš kartu vykusių asmenų agresyvus išlipimas ir grasinimas beisbolo lazda, bandymas ja suduoti į automobilį. Kita vertus teismas pažymi, kad net jei tikėti, jog išties buvo kilęs E. G. nurodomas eismo įvykis Vilkpėdės g. (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti tik mažareikšmė dingstis persekioti ir blokuoti, stabdyti pavojingu būdu nukentėjusiosios automobilį pažeidžiant KET reikalavimus, kadangi jie iš esmės turėjo visas objektyviais galimybes (matė valstybinius numerius, sekė iš paskos, turėjo ryšio priemones) apie tai informuoti policijos pareigūnus. Vis dėlto nei E. G., nei su juo buvę asmenys taip nepasielgė, o veikė savarankiškai, priešingai elgesio ir moralės normoms, agresyviai, o E. G. dar ir sąmoningai pažeisdamas KET 101 punkto reikalavimus, keldamas pavojų kitiems asmenims.

Vis dėl to teismas pažymi, kad nutarime nurodant, jog E. G. pažeidė KET 8 punktą, padarytas aiškus rašymo apsirikimas. Iš nutarimo dalies, kurioje užfiksuota pažeidimo esmė, matyti, jog jis iš esmės atitinka KET 9 punkto nuostatas, nes jame nurodyta, jog E. G. tyčia sukėlė avarines, kitaip tariant pavojingas, situacijas. Tokia nutarimo esmė tiek E. G., tiek jo atstovui buvo žinoma viso proceso eigoje, iš esmės nuo tokio protokole ir nutarime nurodyto pažeidimo jis gynėsi, todėl teismas sprendžia, kad teisė į gynybą šiuo atveju nebus pažeista pakeičiant nuorodą į teisingą, t. y. į KET 9 punktą. Be to, KET 9 punktas, skirtingai nei nutarime nurodytas KET 101 punktas, nėra specialusis, jis yra bendro pobūdžio, numatytas tarp bendrųjų eismo dalyvių pareigų, todėl jo pakeitimas nutarime neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui.

Kartu pažymėtina, kad iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 23.59 val. BPC buvo gautas pranešimas, kad automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas sudarė avarinę situaciją, po ko iš jo išlipo keturi jaunuoliai, apdaužė automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį toliau persekiojo. Įvykio data ir laikas 2017 m. rugsėjo 13 d. nuo 23.20 iki 23.40 (1 t., b. l. 15). Remiantis šiomis aplinkybėmis ir įrodymais teismas sprendžia, kad tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime suklysta nurodant tikslų įvykio laiką, nes įvykių seka (t. y. pranešimas apie įvykį gautas jau veikos baigiamajame momente) rodo, kad šiuose dokumentuose nurodytas ne veikos, o pranešimo apie veiką laikas, todėl šioje dalyje tikslinama nustatomoji nutarimo dalis ir konstatuotina, kad:

E. G. 2017 m. rugsėjo 13 d., laikotarpiu nuo 23.20 iki 23.40 val., Vilniuje, Švitrigailos-Naugarduko g., chuliganiškai vairuodamas automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, t. y. tris kartus tyčia sukėlė avarines situacijas automobilio „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojai S. Č. staigiai tyčia persirikiuodamas prieš jos vairuojamą automobilį ir staigiai stabdydamas, dėl to S. Č. nespėjo savo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į jo automobilį. Taip E. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal E. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, konstatuoja, kad šis nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti skunde nurodomais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalimi, 617, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniais,

nutaria:

E. G. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 10ANN-118499069-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Marijus Kursevičius