- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-29
- Bylos Nr.
- AN2-45-581/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00211-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.)
- Institucija
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Utenos apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimu R. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį 400 Eur bauda už tai, kad atlikdamas bankroto administratoriaus pareigas ir administruodamas bankrutuojančios UAB „Ū.“ (toliau – BUAB „Ū.“) turtą, esantį sandėliavimo paskirties pastatuose (duomenys neskelbtini), kuriuose sandėliuojamos pavojingos atliekos, 2019 m. lapkričio 15 d., apie 10.00 val. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau ir PAGD prie VRM Panevėžio PGV Utenos PGT) pareigūnams inspektoriui D. S. ir vyriausiajam specialistui M. D., atliekant neplaninį priešgaisrinį patikrinimą minėtuose sandėliuose, trukdė atlikti pareigas ir nesudarė sąlygų patekti į sandėlių pastatų vidų, neatrakindamas sandėlių durų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktus, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2020-01-01, 11 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktus.
2. Panevėžio apygardos teisme gautas R. J. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimą.
2.1. Skunde jis dėsto faktines bylos aplinkybes, akcentuodamas tai, kad jis telefonu kalbėjo su pareigūnu D. S. ir jį perspėjo, jog neturi informacijos apie pastatuose galimai esantį BUAB „Ū.“ turtą, neturi pastatų raktų ir jokių teisių į pastatą, kadangi po bankroto bylos iškėlimo visos sutartys, taip pat ir pastatų nuomos, buvo nutrauktos, o atliekų tvarkymas, sandėlio eksploatavimas dar iki bankroto bylos iškėlimo 2016 metais pagal sutartį buvo perduotas tvarkytojui UAB „N.“, kuris yra perėmęs objektą; jam, kaip bankroto administratoriui, nėra perduota jokio turto minimame sandėlyje ir kiek atliekų buvo sutvarkyta bei išvežta iš sandėlio iki šios dienos, ir ar yra tame sandėlyje kokio nors turto, jis neturi informacijos. Pokalbio metu D. S. jam nurodė, kad sandėlio atrakinimas gal ir nėra problema, kadangi jeigu reikės, spynas galės nupjauti PAGD darbuotojai. Jam pasiteiravus, kodėl patalpų neatrakina apžiūroje dalyvausiantis patalpų savininkas G. U., D. S. nurodė, kad patalpų savininkas neturi raktų. Jam pasiteiravus, ar patalpų savininkas neprieštaraus dėl spynų nupjovimo ar išgręžimo, D. S. nurodė, kad patalpų savininkas dėl patalpų atidarymo neprieštarauja. Tokiu būdu buvo sutarta elektroniniu paštu suderinti apžiūros datą ir sutartu laiku atvykti į apžiūrą. 2019-11-11 D. S. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad 2019-11-15 10.00 val. bus atliekamas patikrinimas ir kad bankroto administratorius turi sudaryti sąlygas patekti į pastatų vidų. Jam susidarė įspūdis, kad D. S. tyčia ar netyčia pamiršo, kas buvo išsakyta telefoninio pokalbio metu – kad jis neturi informacijos apie patalpose esantį turtą, neturi patalpų raktų ir jokio teisinio pagrindo įeiti į trečiųjų asmenų patalpas ar, tuo labiau, jas gadinti. Todėl 2019-11-11 elektroniniu laišku jam parašė, kad dėl dalyvavimo apžiūroje prieštaravimų nėra, tačiau dėl patalpų atrakinimo inspektoriui reikėtų veiksmus derinti su patalpų savininku. Po šio įvyko dar keletas pokalbių su D. S. ir buvo sutarta, kad jis (R. J.) užtikrins, jog apžiūroje dalyvautų BUAB „Ū.“ atstovas, o esant poreikiui patalpas atrakins PAGD specialistai, kurių dalyvavimą užtikrins D. S.. Šios aplinkybės nebuvo paneigtos ir teismo posėdyje dalyvavęs PAGD atstovas su jomis sutiko. 2019-11-15 apžiūroje dalyvavo jo (bankroto administratoriaus) atstovas T. B., kuris apžiūros metu paskambino jam telefonu ir pasakė, kad PAGD darbuotojai jo reikalauja atidaryti pastato duris arba iškviesti įmonę, kuri išlaužtų duris, nes kitu atveju bus surašytas protokolas už neįleidimą į patalpas. Jis (R. J.) telefonu perspėjo T. B. dalyvauti iki apžiūros pabaigos, nieko nelaužyti, veikti griežtai tik savo įgaliojimų ribose ir nepasiduoti provokacijoms.
2.2. Pažymi, kad jis veikė teisėtai, griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pažeisti kitų asmenų teisėti interesai. Jis iš anksto susiderino su PAGD savo galimybes nurodydamas, kad esant poreikiui bus pasiruošęs dalyvauti apžiūroje bei susitarė su PAGD inspektoriumi, kad esant poreikiui, patalpas atidarys PAGD darbuotojai. Taip pat jis iš anksto aiškiai nurodė, kad nedisponuoja pastatu, neturi jo raktų, todėl atrakinti pastato neturės galimybės. Todėl jo atstovas vyko į teritorijos apžiūrą kaip apžiūroje dalyvauti kviečiamas asmuo. Tačiau apžiūros metu atstovas buvo „pastatytas“ į nepatogią padėtį, kai pareigūnas ėmė reikalauti atidaryti arba išlaužti svetimo pastato duris. Jis niekada neatsisakė bendradarbiauti su PAGD darbuotojais ir neprieštaravo, kad būtų atidaromos pastato durys, ką padaryti buvo pažadėję patys PAGD darbuotojai. Tačiau tokioje situacijoje, kai iš atvykusio administratoriaus netikėtai buvo imta reikalauti išlaužti duris, jis neturėjo galimybės elgtis kitaip, kaip tik likti stebėtojo vaidmenyje – taip, kaip iš anksto buvo susitarta su G. V. atvejais, prieš vykdant konkrečius veiksmus (šiuo atveju durų išpjovimą ar išlaužimą) būtinas išankstinis pasiruošimas – suplanuoti darbai, kaštai ir kt. Šiuo atveju nieko nebuvo padaryta, tik jis pakviestas stebėti apžiūros, kurios metu imta reikalauti laužti duris.
2.3. Akcentuoja, kad PAGD darbuotojai šiai dienai pastato duris yra atidarę patys, nors iki pat šios dienos jis jokia forma neprašė to daryti. Todėl akivaizdu, kad PAGD galėjo ir turėjo galimybę veikti ir patekti į patalpas patys tiesiog vykdydami savo funkcijas be jo pritarimo.
2.4. Pažymi, kad jis veikė laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir neturėjo teisės gadinti svetimo pastato ar vykdyti neteisėtus nurodymus. Bet kokiu atveju, vykusios apžiūros metu nebuvo jokių techninių ir finansinių galimybių organizuoti durų laužimo, naujų durų įrengimo, pastato apsaugos organizavimo ir kitus darbus.
Atsiliepimas
3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas G. S. (toliau – Institucijos atstovas) pateikė atsiliepimą, kuriame prašo R. J. apeliacinį skundą atmesti, o teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:
3.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J., būdamas BUAB „Ū.“ bankroto administratoriumi, nevykdė teisėtų valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų reikalavimų leisti jiems patekti ir apžiūrėti BUAB „Ū.“ sandėliavimo patalpas, keliančias grėsmę visuomenei ir aplinkai dėl patalpose esančių pavojingų atliekų, taip kliudydamas minėtiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises. Nors R. J. savo kaltę neigė, nurodydamas, kad sandėliavimo patalpos nėra jo, kaip bankroto administratoriaus dispozicijoje, nežino, ar jose yra BUAB „Ū.“ priklausantis turtas, patalpų raktų neturi, jam sandėliavimo patalpose esantis turtas nėra perduotas, todėl jis negalėjo pareigūnams trukdyti atlikti patikrinimą, tačiau su tokiais argumentais nesutiktina. Sandėliavimo patalpų savininkas teisme parodė, kad su BUAB „Ū.“ buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, kurios terminas yra pasibaigęs, tačiau nuomininkų jis negali iškeldinti, nes sandėliavimo patalpose saugomos pavojingos atliekos, nurodė, kad patalpų raktų neturi, nes BUAB „Ū.“ jas užrakino savo spyna. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendime, kuris paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi, konstatuota, kad atliekų turėtoja yra BUAB „Ū.“.
3.2. Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus, įstatymų nustatytais atvejais leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jų vadovaujamos įmonės, įstaigos, organizacijos gamybines, ūkines, kitas patalpas, statinius bei teritoriją. BUAB „Ū.“ iškėlus bankroto bylą tolimesnę bankrutuojančios įmonės veiklą reglamentuoja įmonių bankroto įstatymas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), kurios 11 straipsnio 5 dalies nuostatos bankrutuojančios įmonės administratoriui suteikia teises ir pareigas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka veikti bankrutuojančios įmonės vardu, valdyti, naudoti jos turtą, disponuoti šiuo turtu ir bankuose esančiomis šios įmonės piniginėmis lėšomis. Įmonei iškėlus bankroto bylą, visas įmonės vadovo pareigas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perimti bankroto administratorius, kuris, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsniu, tampa vieninteliu subjektu turinčiu teisę veikti ir veikiančiu bankrutuojančios įmonės vardu. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad R. J. neturi teisinio pagrindo įeiti į patalpas, kuriose laikomos BUAB „Ū.“ priklausančios pavojingos atliekos. Atsižvelgus į tai matyti, kad R. J., būdamas „Ū.“ bankroto administratoriumi ir valdydamas, naudodamas šios įmonės turtą ir juo disponuodamas, nepagrįstai atsisakė vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymus neleisdamas minėtiems pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti BUAB „Ū.“ sandėliavimo patalpų, kuriose laikomos pavojingos atliekos, o skundžiamame nutarime teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. J. netinkamai vykdė įstatyme įgaliotų pareigūnų nurodymus atliekant neplaninį priešgaisrinį patikrinimą įleisti juos į tikrinamas patalpas, taip trukdydamas pareigūnams atlikti pareigas.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde R. J. ginčija savo kaltę dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nurodydamas, kad sandėliavimo patalpos ((duomenys neskelbtini) priklauso ne BUAB „Ū.“, o G. U., todėl jis neturėjo teisės įeiti (leisti kitiems asmenims įeiti) į šias patalpas, nežinojo, ar šiose patalpose yra BUAB „Ū.“ priklausantis turtas, kuris nebuvo perduotas ir juo pastarasis nedisponavo, jis neturi patalpų raktų ir kt. Akcentuoja ir tai, kad su pareigūnais buvo aiškiai susitarę, jog 2019-11-15 patikrinimo metu, esant poreikiui, patalpas atidarys PAGD specialistai, o ne jis, nesutinka, jog jis turėjo sudaryti sąlygas pareigūnams patekti į sandėliavimo patalpų vidų.
6. ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
7. Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus, įstatymų nustatytais atvejais leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jų vadovaujamos įmonės, įstaigos, organizacijos gamybines, ūkines, kitas patalpas, statinius bei teritoriją.
8. Iš bylos matyti, kad PAGD prie VRM Panevėžio PGV Utenos PGT viršininko R. V. 2019 m. lapkričio 12 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) šios tarnybos pareigūnams D. S. ir M. D. buvo pavesta atlikti pavojingų atliekų sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini), neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą (37 b. l.).
9. Byloje ištirtais įrodymais (liudytojo G. U. paaiškinimais, iš dalies R. J. paaiškinimais, išrašais iš viešųjų registrų, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi ir kt.) nustatyta, kad minėtomis patalpomis naudojosi UAB „Ū.“ (2019-11-15 apžiūros atlikimo metu BUAB „Ū.“, įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirtas R. J.), ši įmonė apžiūros atlikimo metu buvo minėtose patalpose esančių pavojingų atliekų turėtoja. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nutarime bei Institucijos atstovas atsiliepime visiškai pagrįstai remiasi Įmonių bankroto įstatymu (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), kurio 11 straipsnio 5 dalies nuostatos bankrutuojančios įmonės administratoriui suteikia teises ir pareigas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka veikti bankrutuojančios įmonės vardu, valdyti, naudoti jos turtą, disponuoti šiuo turtu bei bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis; užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą ir kt. (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktai). Taigi, įmonei iškėlus bankroto bylą, kaip yra nagrinėjamu atveju, būtent įmonės bankroto administratorius tampa subjektu, kuris veikia bankrutuojančios įmonės vardu, be kita ko, valdo, naudoja ir disponuoja jos turtu. Dėl to atmestini R. J. skundo argumentai, jog jis neturėjo jokio teisinio pagrindo įeiti (leisti kitiems asmenims įeiti) į patalpas, kuriose laikomos BUAB „Ū.“ priklausančios pavojingos atliekos, nes remiantis minėto įstatymo nuostatomis, tokią teisę jis turėjo.
10. Nors R. J. akcentuoja, kad patalpų savininkas yra G. U., tačiau iš byloje esančių duomenų bei G. U. parodymų matyti, kad nuo 2009 m. patalpos išnuomotos UAB „Ū.“; G. U. parodė, jog nors nuomos sutarties terminas jau yra pasibaigęs, tačiau nuomininkų jis negali iškeldinti, nes patalpose saugomos pavojingos atliekos; patalpų raktų jis neturi, nes UAB „Ū.“ jas užrakino savo spyna. Taigi, tvarkytis savo nuožiūra, t. y. pilnai disponuoti patalpomis, G. U. negalėjo.
11. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą bei šios bylos aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju R. J. buvo tas subjektas, kuris ir privalėjo vykdyti įstatyme įgaliotų pareigūnų teisėtai jam duotus nurodymus atliekant neplaninį priešgaisrinį patikrinimą – sudaryti sąlygas apžiūrėti, patikrinti patalpas, kuriose laikomos jo administruojamai įmonei priklausančios pavojingos atliekos. Šios pareigos vykdymo nepašalina R. J. dėstomi argumentai, jog BUAB „Ū.“ turtas jam nebuvo perduotas, jis nežinojo, ar tikrinamose patalpose yra turto, priklausančio jo administruojamai įmonei, jis neturėjo raktų nuo patalų ir pan., kadangi apeliantas, būdamas specialiu subjektu – BUAB „Ū.“ bankroto administratoriumi, galėjo naudotis visomis įstatymuose jam suteiktomis teisėmis bei atitinkamai privalėjo vykdyti jam nustatytas pareigas. Apelianto dėstoma susiklosčiusi situacija yra jo paties atitinkamo veikimo/neveikimo pasekmė bei atitinkamai jo akcentuojamos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis bei sudarančiomis pagrindą nevykdyti jam duotų pareigūnų nurodymų. Kaip matyti, R. J. nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, jog jis neturi teisės įleisti pareigūnų į sandėliavimo patalpas; neturi galimybių to padaryti, nes neturi rakto nuo patalpų ir kt. Tačiau kaip jau aptarta pirmiau, tokią teisę jis turėjo, be to, šioje vietoje akcentuotina ir tai, kad R. J. apskritai neatliko jokių veiksmų, nedėjo jokių pastangų, kurios leistų pripažinti, jog pareigūnų nurodymų jis neįvykdė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Įvertinus bylos duomenimis nustatytą R. J. elgesį, darytina išvada, kad pareigūnų nurodymų apeliantas nevykdė tyčia.
12. Atmestini kaip nepagrįsti R. J. skundo argumentai dėl to, kad apžiūros dieną (2019-11-15) jam ir apžiūroje tiesiogiai dalyvavusiam jo atstovui T. B. neva buvo visiškai netikėtas pareigūnų nurodymas būtent jiems atrakinti ar išlaužti sandėliavimo patalpų duris. Iš byloje esančio pareigūno D. S. 2019-11-11 elektroninio laiško, išsiųsto R. J., matyti, kad jame aiškiai nurodoma R. J. sudaryti visas sąlygas, kad būtų galima patekti į pastatų vidų ir atlikti priešgaisrinį patikrinimą (32 b. l.). Kaip matyti, šį elektroninį laišką R. J. gavo ir atrašė, kad <...„dėl galimybės patekti į patalpas, prašome derinti veiksmus su patalpų savininku“...> (33 b. l.). Šios aplinkybės bei kiti bylos duomenys (R. S. parodymai, paties R. J. pozicija viso proceso metu) leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog R. J. žinojo ir suprato, jog jam buvo duotas nurodymas patikrinimo metu sudaryti sąlygas patekti į patalpų vidų. Nors R. J. nurodo, jog jis manė, kad patikrinimo metu patalpų duris atidarys PAGD pareigūnai, apie tai jis telefonu kalbėjosi ir tarėsi su pareigūnų D. S., tačiau tai paneigia tiek pirmiau aptarti duomenys (D. S. elektroninio laiško turinys), tiek ir pareigūnų atlikti veiksmai – į patalpų apžiūrą buvo sukviesti ir atvyko pareigūnai, atitinkamų institucijų atstovai (pareigūnai D. S., M. D., vyr. specialistė M. Š., pastatų savininkas G. U., Ekstremalių situacijų komisijos nariai Z. J., I. V., E. P., V. S.). Taigi, buvo organizuotas priešgaisrinis patikrinimas ir, kaip matyti, buvo tikimasi, kad R. J. vykdys jam duotą nurodymą – sudarys sąlygas patekti į pastatų vidų. Nors į patikrinimą atvyko ir R. J. atstovas, kuris dargi telefonu pakalbėjo ir su R. J., bet imtis priemonių tam, kad būtų patekta į nurodomas patalpas, apeliantas atsisakė.
13. Apygardos teismas, atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad R. J., būdamas BUAB „Ū.“ bankroto administratoriumi, nevykdė įstatyme įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų nesudarydamas sąlygų jiems atliekant neplaninį priešgaisrinį patikrinimą apžiūrėti ir patikrinti BUAB „Ū.“ sandėliavimo patalpų, įleisti juos į tikrinamas patalpas, taip trukdė pareigūnams atlikti pareigas. Dėl to pripažįstama, jog apylinkės teismas, nubausdamas R. J. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.