Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1011-282-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-18
Bylos Nr.
1A-1011-282-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Irena Ivanovienė
Nuteistasis
R. V.
Advokatai
Vanda Laukevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-1011-282/2013Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00029-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1.; 1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.11.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7..; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie neatliktos 11 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjus nauju – Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu J. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad jis ir J. V. 2013 m. sausio 15 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, R. V. parvertus V. K. ant tvoros, taip padarant nukentėjusiajam V. K. poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, dešinio klubikaulio sparno srityje ir kairėje pėdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, toje pačioje vietoje, J. V. pargriovus V. K. ir jam gulinčiam sudavus ne mažiau du kartus kumščiu į veidą, taip padarant V. K. muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su aplinkine poodine kraujosruva, pereinančia į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimą kaktoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nuosprendį ir iš kaltinimo pašalinti nusikalstamos veikos požymius – „po to, toje pačioje vietoje, J. V. pargriovus V. K. ir jam gulinčiam sudavus ne mažiau 2 kartus kumščiu į veidą, taip padarant V. K. muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su aplinkine poodine kraujosruva pereinančia į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimą kaktoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą“, bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, dėl to mano, kad nuosprendis turi būti pakeistas, iš kaltinimo pašalinant bendrininkavimą. Nurodo, kad neneigia savo kaltės ir pripažįsta, kad su V. K. susistumdė, jam paprašius V. K. duoti cigaretę, o pastarajam negražiai „atšovus“, tuo metu jis nematė, ką darė jo brolis J. V. ir V. K.. Teigia, kad su broliu nebuvo susitarę priekabiauti prie K., J. V. nuo jo buvo atitolęs ir brolis nepadėjo jam pargriauti susistumdžius su V. K., brolio neprašė pagalbos, tik J. V. einant link jo (apelianto) ir V. K., V. K. neprileido J. V., todėl ir pastarieji susikibo. Tvirtina, kad tai visiškai atskiri, tarpusavyje nesusiję jų veiksmai, todėl tai negali būti pripažinta bendrininkavimu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį. Mano, kad dėl to turi būti sumažinta jam kaltinimo apimtis, panaikinant iš kaltinimo J. V. padarytus veiksmus V. K. atžvilgiu. Taip pat mano, kad nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teigia, kad sumažinus jam kaltinimo apimtį ir panaikinus vieną sunkinančias aplinkybę, turi būti sušvelnintina jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, nepakankamai objektyviai įvertino jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kad yra teistas, nedirba, yra neįgalus, tai, kad su nukentėjusiaisiais susitaikė, pastarieji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, ir dėl to jam paskyrė per griežtą bausmę. Mano, kad jam galėjo būti paskirta minimali 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė R. V. apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl R. V. kaltės bendrininkų grupėje su J. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neneigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teigia, kad nusikalstamą veiką jis padarė ne bendrininkaudamas su broliu J. V., todėl nepagrįstai jam suformuluotame kaltinime nurodyti jo brolio atlikti veiksmai, pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan. bei gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Byloje išvada apie apelianto bendrininkavimą su J. V., kurio atžvilgiu byla nutraukta pastarajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, padaryta atsižvelgiant į toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu atliktus R. ir J. V. smurtinius veiksmus, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Byloje nustatyta, kad dėl menkavertės priežasties – nedavimo cigaretės – tarp R. V. ir nukentėjusiojo V. K. kilo konfliktas, kurio metu R. V. ir nukentėjusysis V. K. apsižodžiavo, susistumdė ir grumdamiesi užvirtę ant tvoros, taip ją sulaužė. Tai pamatęs J. V. puolė prie besiritinančio brolio R. V., tačiau nukentėjusiajam V. K. neprileidus prie R. V. ir V. K., J. V. pargriovė ant žemės V. K. ir jam sudavė porą kartą kumščiu į veidą. Dėl tokių V. ir J. V. smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų Viktoro ir V. K. atžvilgiu, kilo triukšmas viešoje vietoje, buvo atkreiptas aplinkinių namų gyventojų bei praeivių dėmesys, nutrauktas poilsis, sugadintas turtas, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nors tarp V. ir J. V. nebuvo išankstinio susitarimo sužaloti nukentėjusiuosius, tačiau J. V., matydamas, kad R. V. pažeidžia viešą tvarką (stumdosi su nukentėjusiuoju V. K.), konkliudentiniais veiksmais prisijungė prie R. V. daromo viešosios tvarkos pažeidimo, t. y. pargriovė ant žemės nukentėjusįjį V. K. ir pastarajam sudavė kelis kartus kumščiu į veidą. Taigi, tiek R. V., tiek ir J. V. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl konstatuojama, jog visuomenės rimtis ir tvarka buvo pažeista bendrais R. ir J. V. veiksmais. Dėl to pagrįstai R. V. suformuluotame kaltinime nurodyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su J. V.. Taigi, aplinkybę, jog nusikalstamą veiką R. V. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, pagrįstai pripažinta ir apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nuteistasis taip pat prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam R. V. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nustatė atsakomybę sunkinančias aplinkybes tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

R. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Nuteistasis yra nevedęs, neįgalus, nedirba, baustas administracine tvarka, teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Kadangi R. V., neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, jis laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnis), todėl, vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. V. paskyrė BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai ir dviem sunkinančioms aplinkybėms, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei į tai, kad apeliantas nukentėjusiųjų atsiprašė, pastarieji jam atleido, pretenzijų nereiškė, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta bausmė, artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo R. V. paskirtos bausmės mažinti iki minimumo.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas R. V. paskirtą bausmę su neatliktos pagal ankstesnį nuosprendį bausme, BK 64 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taigi, apeliantui paskirta subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.

Kaip iš skundžiamo nuosprendžio matyti, apylinkės teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias apeliantas nurodo savo apeliaciniame skunde, todėl pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pagrindu mažinti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nuosprendžio.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Irena IvanovienėNijolė Matuzevičienė