- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- II-764-716/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01979-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu V. O. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta galutinė 1 100 eurų bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. spalio 13 d. gautas V. O. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas su priimtu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Institucija) nutarimu nesutinka, nes byloje nebuvo išnagrinėtos svarbios eismo įvykio aplinkybės ir faktai. Pareiškėjas nurodo, kad pasitaiko atvejų, kuomet asmuo nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo netyčia. Jis tik iš pareigūnų sužinojo, kad dalyvavo eismo įvykyje, tačiau pareigūnams nebuvo įdomu, ar vairuotojas pajuto ar nepajuto, kad apgadino svetimą turtą. Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos galima bausti tik tuomet, kai asmuo suvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Nusižengimas – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos padaromas tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia reiškia, kad žmogaus tikslas ir yra nusižengimo padarymas, bet jeigu žmogus nepajuto, kad padarė eismo įvykį ir nesuvokė, kad padarė nusižengimą, tai būtent tokios kaltės formos nėra, todėl nėra ir nusižengimo. Savo pasiaiškinime tyrimo metu, pareiškėjas nurodė, kad galimai padarė eismo įvykį, bet nieko nepajuto ir negirdėjo, todėl ir važiavo toliau nieko neįtardamas. Eismo įvykio kaltės forma turi būti vertinama pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir atsižvelgiant į visas eismo aplinkybes ir faktus. Be kita ko, nukentėjęs asmuo paliko savo automobilį draudžiamojoje zonoje – ženklas 332 „Sustoti ir stovėti draudžiama“. Ženklas stovi (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir pagal KET galioja iki kitos sankryžos (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis pažeidė KET ir ANK 417 straipsnio 2 dalį. Nuo nukentėjusiojo automobilio iki brūkšninės juostos buvo 1,5-1,6 m atstumas. Pareiškėjas važiavo pažeisdamas brūkšninę juostą, bet viešojo transporto stotelėje sustojo autobusas ir tuo metu autobusą lenkė kitas automobilis, ir jis, kad išvengtų eismo įvykio su priešais atvažiuojančiu automobiliu, prisispaudė arčiau dešinės. Galimai tuo momentu ir kliudė nukentėjusiojo automobilį. Bet jis pastatė draudžiamojoje vietoje, kelias ten labai siauras, tokiu būdu nukentėjusysis sukėlė avarinę situaciją, nepalikdamas vietos pareiškėjui padaryti saugų manevrą. Atsižvelgiant į ANK nuostatas dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y., kad jis yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) darbingumą, įtrauktos ir (duomenys neskelbtini) problemos, galima teigti, kad nukentėjęs asmuo, pastatęs automobilį draudžiamojoje zonoje ir sukėlęs avarinę situaciją, privertė pareiškėją nervuotis, susijaudinti, kad išvengtų eismo įvykio su priešinga eismo kryptimi atvažiuojančia transporto priemone. Atsižvelgiant į visas aplinkybes ir faktus prašo teismo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam baudos už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kadangi su jo gaunamomis pajamomis, jam paskirta bauda finansiškai yra nepakeliama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės atstovas nurodo, kad V. O. veikla, kuomet jis 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 15.05 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo“, nepaliko tarpo tarp šono, atsitrenkė į kelkraštyje stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus, įrodyta. Priimant nutarimą buvo išnagrinėti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai. Nutarime yra išdėstytos nutarimo priėmimo aplinkybės. Institucija su V. O. skundu nesutinka, kadangi atsakomybėn asmuo patrauktas teisėtai ir teisingai, todėl prašo jo skundo netenkinti o priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
V. O. teisme parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir jam (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Kuomet jis važiuoja automobiliu, įvairūs šalutiniai garsiai, tokie kaip kelio garsas, stabdžių cypimas, sukelia jam veido traukulius ir galvos skausmus, dėl to jis važinėja tą (duomenys neskelbtini) išjungęs. Būdamas (duomenys neskelbtini) jis gal ir padarė šį eismo įvykį, bet nieko negirdėjo ir nepajuto. O iš kitos pusės, jeigu žmogus pastatė mašiną ten kur negalima, gaunasi taip, kad abu kalti yra. Prašo teismo panaikinti nutartį, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, jis nieko negirdėjo ir nesuvokė, ką padarė. Jis turi sveikatos pažymą, kad jam leidžiama vairuoti. Kas du metus tikrinasi sveikatą. Paskutinį kartą sveikatą dėl vairavimo tikrinosi 2014-2015 m., o paskui jam sakė nereikia, davė komisija išvadą. Vairuotojo pažymėjimą turi. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 2014 m. Policija iškvietė ir pasakė jam apie įvykį. Prieš tai, jis su buvusia žmona važiavo tą pačią dieną, pribėgo kažkoks vyriškis prie jo automobilio, kažką rėkt pradėjo, jis paklausė buvusios žmonos ko jis nori, pasakė, kad avariją padarė, jis net nesiaiškino, tiesiog nuvažiavo. Šiemet, vasario mėnesį, toje pačioje aikštelėje, jį sumušę buvo, dėl to, jis pamatęs, kad atbėga kažkoks asmuo, rėkauja, mašiną spardo, išsigando. Nežino, kodėl nesikreipė į policiją, nes jis neužpuolė jo, jis rėkė tik atbėgęs, o jis tiesiog nuvažiavo. Jis kažkaip apie policiją nepagalvojo, kad gali iškviesti.
Nukentėjusysis R. Š. teisme parodė, kad nuo tos sankryžos negalioja tas ženklas, ten stovėti galima. Jis nusileido iš namų, mašina stovėjo net ant bordiūro. Bordiūro aukštis kažkur 20 cm. Mato raštelį, kuriame parašyta, kad jam įvažiavo į mašiną, nurodė automobilio valst. Nr., spalvą. Paskambino policijai, pranešė apie įvykį. Stovi, laukia patrulių, žiūri privažiuoja ta pati mašina. Jis susistabdė, sakė tam žmogui, kad įvažiavo į mašiną jo, pasišalino iš įvykio vietos. Moteris, sėdėjusi šalia pasakė vairuotojui, kad „tu įvažiavai į mašiną“. Jis pasakė rusiškai „uždaryk langą“ ir nuvažiavo. Mašina užvažiavus ant bordiūro per gerą pusmetrį, sudaužyta vairo kolonėlė, amortizatorius, stabilizacijos traukės, kelmas. Jis neįsivaizduoja, kaip galima nepajausti tokio smūgio. Kaimynai leisdamiesi žemyn iš buto, sakė girdėjo, kad smūgis buvo didelis. Garsą girdėjo asmuo, gyvenantis kitame name, V. Z., adreso tikslaus nežino. Jis nurodė, kad girdėjo garsą už kokių 300 m., o jis pats mašiną vizualiai mato iš buto, kažkur apie 400 m. Jis negirdėjo smūgio, nes galbūt kitame kambaryje buvo. Atvykę pareigūnai fotografavo jo automobilį. Dar ne visiškai susitvarkė automobilį, su draudimais kovoja, laukia, kad sutiktų, jog tai yra draudiminis įvykis. Draudimas sako, kad tai nusidėvėjimas. Žalą vertino „(duomenys neskelbtini)“ servisas. Čia po rugsėjo mėnesio iškilo vairo kolonėlė ir amortizatorius. Kai vertino pirmą kartą, pirminė žala buvo 900 eurų, o jis dabar kovoja dėl didesnės sumos. Su V. Z. bendravo po valandos laiko kai įvyko įvykis. Tą pačią dieną, kažkur tai apie 15.30 val., po to eina kaimynas už pusvalandžio, jis paklausė, ar nematė kas jam įvažiavo, sako, čia buvo kažkur prieš valandą laiko didelis smūgis, kažkokia mėlyna mašina nuvažiavo. Kas parašė raštelį jis nematė, tik matė vizualiai tą žmogų, o koks jo vardas ir pavardė nežino. Raštelį gavo, kai atėjo prie mašinos ir paskambino policijai. Raštelis buvo, kad jam įvažiavo į mašiną, tada turbūt žmogus pamatė, kad jis ieško kažko, nes ten buvo nurodytas neteisingas numeris, atėjo tas žmogus ir įteikė raštelį jau su visomis detalėmis. Sakė jam, kad vaikai parašė raštelį, o antrą raštelį gavo iš jo kur buvo viskas nurodyta. Jam policija liepė nuvažiuoti nuo bordiūro. Policija matė, kad jis nuvažiavo nuo bordiūro, ir tada nufotografavo automobilį. Jam iš pradžių nebuvo aišku, kas mašinai atsitiko, kai pradėjo važiuoti tada suprato, kad yra vidiniai sužalojimai. Pradėjo mėtyti mašiną, vidiniai sužalojimai – vairo kolonėlė, traukės, amortizatorius, išoriniai sužalojimai – nubrauktas sparnas, priekinės galinės durys ir kitos pusės slenkstis. Kadangi mašina buvo šonu, tai jis šoną lietė kažkaip keistai, nes atsitrenkė į bordiūrą. Priekinių ratų ratlankiai pažeisti buvo. Matė tas žmogus, kuris davė raštelį, to žmogaus jokių duomenų neturi.
Liudytojas V. Z. apklaustas teisme parodė, kad vasarą rugpjūčio ar liepos pabaigoje, buvo savaitgalis, jis eidamas į piceriją išgirdo stiprų smūgį. Po to pamatė, kad mašina apsisuko ir nuvažiavo į kitą pusę. Matė tamsios spalvos automobilį, kuris vos neatsitrenkė į stotelę ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Kaimynas R. ieškojo liudytojų, kas matė. Jie susitiko picerijoje Jis kaimynui sakė, kad trenkėsi, kad tai girdėjo. Kitas automobilis trenkėsi į R. „Golf“ automobilį, kuris gatvėje stovėjo. Šią mašiną jis matė po įvykio. Mašinos vienas ratas susuktas buvo ant bordiūro, buvo įbrėžimas šone ant mašinos. Išgirsdamas stiprų smūgį jis buvo apie 50 metrų atstumu nuo automobilio.
Liudytojas S. S. apklaustas teisme parodė, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), Atvykus kreipėsi automobilio vairuotojas, kuris paaiškino, kad į jo stovintį automobilį atsitrenkė kita transporto priemonė ir pasišalino. Jiems perdavė pasišalinusios mašinos valstybinius numerius. Jie įformino įvykį. Nukentėjusiojo transporto priemonė stovėjo gatvėje prie šaligatvio. Jis nepamena, ar automobilio dalis, nepamena automobilio apgadinimų. Nuotraukas darė įvykio vietoje atvykus, pradėjus forminti eismo įvykį. Prieš tai automobilio jie neliepė patraukti. Kol eismo įvykio schemos nėra, automobilis negali būti patrauktas.
Liudytojas N. A. apklaustas teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio. Atvykus buvo bandyta susiskambinti su pasišalinusiu asmeniu, bet galimai asmuo buvo neblaivus, kviečiamas atvažiuoti į įvykio vietą atsisakė. Jie per duomenų bazę nustatė pasišalinusį asmenį. Schemoje buvo užfiksuota tik viena transporto priemonė. Automobilio padėtis, kurią jie užfiksavo, buvo nustatyta jiems atvažiavus. Schemoje pavaizdavo taip, kaip mašina stovėjo. Jam nežinoma, ar mašina buvo patraukta, ar automobilio padėtis skyrėsi, nes schemoje nubraižė taip, kokioje padėtį rado mašiną. Automobilio patraukti neužpildžius schemos negalima. Buvo vertinama, ar toje vietoje galima statyti automobilį. Jeigu būtų draudžiami ženklai, be abejonės, juos būtų užfiksavę schemoje.
Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kitus Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose, šiuo atveju KET, nustatytos tvarkos pažeidimą. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. ANK 426 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų).
Lietuvos Aukščiausias Teismo suformuotoje ir aprobuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 2 dalies administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, tai yra nori taip elgtis. Laikoma, kad toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ją sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Žemesnės instancijos teismas
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu V. O. neigė savo tyčią pasišalinti iš įvykio vietos tvirtindamas, jog nesuvokė padaręs eismo įvykį, jo nejautė ir negirdėjo, nes yra (duomenys neskelbtini) ir vairavo išjungęs (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad galėjo padaryti eismo įvykį, tačiau dėl šio kaltas ir draudžiamoje vietoje automobilį pastatęs nukentėjusysis, o jis iš eismo įvykio vietos pasišalino nepajutęs kontakto to ir negirdėjęs.
Tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus teismas vertina kritiškai, nes juos paneigia tiek kitų byloje esančių duomenų visuma, tiek paties kaltininko parodymų dviprasmiškumas, nukentėjusiojo apkaltinimas ir nelogiškos išvados apie tai, kad buvo užpultas įvykio vietoje. Apklaustas teisme nukentėjusysis R. Š. parodė, kad atėjęs prie automobilio rado mašiną net ant bordiūro. Laukdamas policijos jis pamatė jam nurodytą kaip eismo įvykį sukėlusią mašiną, kurią susistabdė, tačiau vairuotojas nenorėjo aiškinti ir nuvažiavo. Liudytojas N. A. apklaustas teisme parodė, kad atvykus pagal pranešimą dėl automobilio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos buvo bandyta susiskambinti su pasišalinusiu asmeniu, bet galimai asmuo buvo neblaivus, kviečiamas atvažiuoti į įvykio vietą atsisakė. Liudytojas V. Z. teisme parodė, kad eidamas gatve ir būdamas apie 50 metrų atstumu nuo automobilio išgirdo stiprų smūgį, po ko pamatė apsisukančią mašiną, kuri iš įvykio vietos nuvažiavo. Po įvykio matė, kad užkliudytos mašinos vienas ratas buvo ant bordiūro. Tik po įvykio kviečiamas duoti paaiškinimus pareigūnams 2021 m. rugpjūčio 9 d. V. O. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) galimai kliudė automobilį „Volkswagen“ (b. l. 30).
Tokie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog pareiškėjas V. O., kuris vengė aiškintis įvykio aplinkybes, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos net ir po to, kai apie tai buvo įspėtas nukentėjusiojo, atsisakė pareigūnų reikalavimu atvykti į įvykio vietą, teisme kaltino nukentėjusįjį tuo siekdamas sušvelninti savo kaltę – akivaizdžiai suprato eismo įvykio faktą, galimą kito automobilio apgadinimą, tačiau siekė išvengti atsakomybės tikėdamasis, kad jo kaltė gali būti neįrodytą. Automobilių stiprus kontaktas ir pasikeitusi stovėjusio automobilio padėtis, didelis garsas, nustatyti stovėjusio automobilio „Volkswagen“ sužalojimai ant kairės pusės priekinio sparno, priekinių durų ir užpakalinių durų patvirtina aiškų ir abejonių nekeliantį eismo įvykio faktą, apie kurį nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam V. O. neturėjo teisės pasišalinti iš įvykio vietos. Teismas nenustatė liudytojo V. Z. suinteresuotumo duoti melagingus parodymus byloje, dėl ko nėra pagrindo netikėti, kad eismo įvykio faktas buvo akivaizdus net ir dideliu atstumu esantiems kitiems asmenims. Paties V. O. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis kliudė stovintį automobilį prasilenkdamas su priešinga krypti atvažiuojančiu automobiliu, kuris apvažinėjantį autobusą, tik patvirtina faktą, kad vairuotojas V. O. turėjo ne tik pareigą, bet ir galimybę suprasti, kad kliudė dešinėje stovintį kitą automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Apžiūrėjus byloje esančias automobilių „Volvo V70“ ir „VW Golf“ nuotraukas akivaizdžiai matosi automobilio „VW Golf“ išoriniai apgadinimai, t. y. nubrauktos priekinės ir užpakalinės kairės pusės durys, priekinės kairės pusės sparnas (b. l. 42-48). Tą patvirtino ir byloje esanti pažyma dėl papildomų duomenų apie eismo įvykį, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu automobiliui „VW Golf“ buvo apgadintos priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 25). Be kita ko, automobilio „VW Golf“ apgadinimus atitiko automobilio „Volvo V70‘dešinės pusės esantys apgadinimai (b. l. 52-58).
Teismas įvertinęs abiejų automobilių savininkų paaiškinimus, V. O. skundo argumentus, teismo posėdžio metu išsakytas aplinkybes, susipažinęs su byloje esančiomis fotonuotraukomis, policijos pareigūnu tarnybiniu pranešimu, papildoma informacija apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schema, konstatuoja, kad institucija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl V. O. padarytų administracinių nusižengimų. Važiuodamas V. O. kliudė stovintį automobilį „VW Golf“ ir jį apgadino.
Po kilusio eismo įvykio V. O. iš įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET reikalavimus, t. y. apie eismo įvykį nepranešdamas nei nukentėjusiajam, nei policijos pareigūnams. KET įpareigoja vairuotojus po įvykusio eismo įvykio fakto likti eismo įvykio vietoje, iš įvykio vietos pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją arba apie įvykį informavus policijos pareigūnus. V. O. to nepadaręs pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Tokie jo veiksmai prieštarauja KET 222 punkto reikalavimams, todėl pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį skundžiamame nutarime kvalifikuoti teisingai. Teismas dėl jau minėtų priežasčių ir motyvų kritiškai vertina V. O. paaiškinimą apie tai, kad jis nepajuto automobilių kontakto. Automobilių kontaktas ir įvykis buvo akivaizdžiai suprantamas, ką patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime V. Z. nurodytos aplinkybės, jo parodymai teisme apie tai, kad jis girdėjo automobilių smūgio garsą būdamas net per didelį atstumą. Be to, akivaizdų automobilių kontaktą ir pakankamai aiškų smūgio pobūdį patvirtina abiem automobiliams padaryti aiškūs apgadinimai. Dėl teismas pripažįsta, kad apelianto veiksmai dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kvalifikuoti teisingai.
Iš skundo turinio matyti, kad V. O. taip pat nesutinka ir su jam paskirta administracine nuobauda, prašo teismo netaikyti nuobaudos už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nurodo, kad institucijos paskirta administracinė nuobauda jam yra finansiškai nepakeliam. Spręsdama klausimą dėl nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
Pareiškėjas prašo jam dėl pripažinto pažeidimo pagal 426 straipsnio 2 dalį taikuti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kurios leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Įvertinęs visus byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti V. O. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakomybėn traukiamas asmuo V. O. per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo nubaustas 11 kartų, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 13-22). Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinis baustumas paprastai užkerta kelią ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui (ir švelnesnės už įstatyme numatytą nuobaudos paskyrimui arba jos neskyrimui), o vien tik tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad institucijos paskirta administracinė nuobauda yra jam finansiškai nepakeliama, nesudaro pagrindo manyti kitaip. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad institucija 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu V. O. paskyrė ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas V. O. padarė KET pažeidimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijęs, jo padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tiek tyrimo metu, tiek teisme nuoširdaus gailėjimosi neišreiškė, sistemingai tvirtino, kad galėjo sukelti eismo įvykį, tačiau melagingai nurodė, kad smūgio nesuprato, negirdėjo. Nei tyrimo metu, nei išnagrinėjus bylą teisme nebuvo nustatyta jo atsakomybe lengvinančių aplinkybių. Kaltininkas net ir būdamas nubaustas, kai galėjo padaryti tinkamas išvadas, dėl įvykio gailesčio neišreiškė, kaltino ne save, bet nukentėjusįjį, nors šis automobilį pastatė leistinoje vietoje, ką patvirtino teisme apklausti liudytojai įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai. Tokiu būdu V. O. elgėsi nenuoširdžiai, nesiekė sušvelninti neteisėtais savo veiksmais sukeltas pasekmes, neatsiprašė nukentėjusiojo, dėl ko jam taikyti išimtis ir švelninti įstatymo numatytą privalomą atsakomybę nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad kaltininkui už padarytą pažeidimą dėl pasišalinimo paskirta tik minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.
Tokiu būdu išnagrinėjęs skundą teismas pripažįsta, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. O. pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeidžiant KET ir padarė svetimam turtui žalą, kuri viršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Visos byloje esančios aplinkybės leidžia atsakomybėn traukiamo asmens V. O. atsakomybę individualizuoti tik sankcijos ribose, todėl šiuo konkrečiu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti (ar skirti švelnesnę) atsakomybėn traukiamam asmeniui V. O. administracinės nuobaudos nėra jokio pagrindo. Dėl to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės skundžiamas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, V. O. skundas šioje dalyje atmetamas.
Kita vertus, priimtame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatuojama, kad nebuvo nustatyta nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas patikrinęs patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog byloje yra pažeidėjo V. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visgi, V. O. savo skundu ir teisme nurodė, kad yra iš dalies darbingas. Teismas nustatė, kad V. O., turi (duomenys neskelbtini) darbingumą, ką patvirtina ir byloje esanti darbingumo lygio pažyma (b. l. 7). Remiantis įstatymu (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu) teismas pripažįsta šį faktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl ko yra pagrindas priimtą nutarimą pakeisti.
Jau minėtas ANK 34 straipsnis numato, kad skiriamas baudos dydis nusižengimą padariusiam asmeniui nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Teismas įvertinęs nustatytą V. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę konstatuoja, kad pažeidėjui tiek pagal 426 straipsnio 2 dalį, tiek pagal 417 straipsnio 7 dalį paskirtos baudos atitinka minėtas įstatymo nuostatas, dėl ko dar kartą įvertinus visus nuobaudos skyrimo pagrindus ir atsižvelgiant į teismo pripažįstamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažeidimo turinį ir pasekmes – nėra pagrindo keisti priimtu nutarimu paskirtų baudų dydžio. Jau aukščiau pasisakyta, dėl ko nėra galimybės už pažeidimą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir vietoj minimalios baudos pažeidėjui skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta administracinę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu
nutarė:
V. O. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir pripažinti V. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad pažeidimą padarė dalinį darbingumo lygį turintis asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.