- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-558-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- UAB „Visagino energetikos remontas“
- Kategorijos
- 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. ir atsakovo UAB „Visagino energetikos remontas“ apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. P. ieškinį atsakovui UAB „Visagino energetikos remontas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. P. 2009-02-05 kreipėsi į Visagino apylinkės teismą su ieškiniu UAB „Visagino energetikos remontas“ ir jį patikslinusi (b.l. 1, 94) prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, skubos tvarka grąžinti ją į darbą bendrovėje ir priteisti iš atsakovo 1 (vieno) vidutinio darbo užmokesčio išmoką (DK 299 str. 1 d.), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y. nuo 2009-01-22 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojant už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną po 40 Lt, bei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2005-01-01 dirbo VĮ „Visagino energetikos remontas“ (dabar – UAB „Visagino energetikos remontas“) sargės pareigose. 2008-12-24 ji buvo įspėta dėl darbo sutarties nutraukimo, o 2009-01-22 atleista iš darbo DK 129 str. 1 d. pagrindu. Tvirtina, jog darbo sutartis nutraukta pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, nes iki įspėjimo termino pabaigos jokio raštiško prašymo ar sutikimo atleisti iš darbo ji nedavė, jokių svarbių priežasčių atleidimui iš darbo darbdavys neturėjo, po įspėjimo gavimo joks kitas darbas jai nebuvo pasiūlytas. Taip pat nurodo, kad visi kiti sargai įmonėje dirba iki šiol, o reorganizacijos metu buvo pažeisti DK 130 str. 4 p. reikalavimai dėl konsultavimosi su įmonės profsąjunga.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Visagino energetikos remontas“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 6-10,102-103) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad visos realios galimybės pasiūlyti ieškovei kitą darbą buvo išnaudotos: 2008-12-17 ieškovei pasirašytinai buvo įteiktas pasiūlymas užimti laisvas pagalbinio darbininko pareigas, į kurį ieškovė neatsakė, todėl 2008-12-22 jai pasirašytinai buvo įteiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2009-01-05, išmokant trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Tačiau ir į šį siūlymą ieškovė neatsakė. 2008-12-24 ieškovė buvo pasirašytinai įspėta apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2009-02-24 pagal DK 129 str. Vadovaujantis DK 130 str. 3 d. ieškovei įspėjimo laikotarpiu buvo suteiktas apmokamas laikas naujo darbo paieškoms. 2009-01-22 ieškovė, nepasibaigus įspėjimo terminui, Personalo skyriaus viršininkei D. Š. pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį žodžiu (DK 130 str. 5 d.). Papildomo rašytinio ieškovės prašymo nebuvo reikalauta, nes to nenustato įstatymai. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2009-01-22, išmokant jai iki 2009-02-24 priklausantį darbo užmokestį, trijų jos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei pavėluotus su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Su darbo sutarties nutraukimu ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai. Nesutiko su ieškovės teiginiu, jog įmonės reorganizavimo metu buvo pažeisti DK 130 str. 4 p. reikalavimai dėl konsultacijos, kadangi tokių reikalavimų įstatymas nereglamentuoja, bei paaiškino, kad, priešingai nei tvirtina ieškovė, kiti sargai įmonėje taip pat nebedirba. Taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimais priteisti jos naudai neturtinę žalą ir atlyginimą už priverstinį pravaikštos laiką. Ieškovės tvirtinimai, kad ji nuolat jautė moralinį spaudimą iš darbdavio, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2009-10-29 sprendimu ieškovės A. P. ieškinį tenkino iš dalies: pripažino jos atleidimą iš darbo UAB „Visagino energetikos remontas“ neteisėtu; priteisė ieškovei vidutinį darbo užmokestį po 38,32 Lt už kiekvieną darbo dieną, už laikotarpį nuo jos atleidimo iš darbo (2009-01-22) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, pripažindamas, kad darbo sutartis su ja nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė iš atsakovo 66 Lt žyminio mokesčio ir 27 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad buvo vykdomi realūs valstybinės įmonės „Visagino energetikos remontas“ pertvarkymai į uždarąją akcinę bendrovę „Visagino energetikos remontas“ ir svarbios priežastys nutraukti darbo sutartį su ieškove egzistavo, nes reorganizacijos vykdymo laikotarpiu neliko pareigybės, atitinkančios jos turimą kvalifikaciją. Tačiau teismas pripažino, jog bendrovės administracija, teikdama ieškovei pasiūlymą užimti kitas pareigas, nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos, tai buvo padaryta dar iki pateikiant įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, kas rodo, jog darbdavys, prieš teikdamas siūlymą darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu, jau turėjo ketinimą atsisakyti šios darbuotojos. Šį įstatymo pažeidimą pripažinęs esminiu darbo sutarties su ieškove nutraukimo procedūroje, taip pat konstatavęs, kad atsakovas neįrodė ieškovės sutikimo nutraukti darbo sutartį anksčiau, nei baigsis įspėjimo terminas, teismas ieškovės atleidimą iš darbo DK 129 str. pagrindu pripažino neteisėtu. Tačiau teismas, nebelikus sargų pareigybės, netenkino ieškovės prašymo grąžinti ją į darbą bendrovėje, ir, esant išmokėtai DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išmokai, taikė alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą – priteisė ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, kad ieškovės atleidimas DK 129 str. pagrindu savaime negali sukelti jai dvasinių išgyvenimų, streso ar pažeminimo, nes tokį atleidimo būdą numato įstatymas (b.l.165-167).
Šalies argumentai
Ieškovė A. P. apeliaciniu skundu (b.l. 170) prašo iš dalies panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimą: priteisti iš atsakovo jos naudai vidutinį darbo užmokestį po 38,80 Lt už kiekvieną darbo dieną už laikotarpį nuo jos atleidimo iš darbo (2009-01-22) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Tvirtina, kad jos vidutinis darbo užmokestis turi būti ne mažesnis, nei 38,80 Lt (4,85 Lt minimalus valandinis darbo užmokesti x 8 val. per dieną). Mano, kad pats teismas konstatavo jos teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti jos reikalavimą priteisti po 1000 Lt už kiekvieną atsakovo padarytą įstatymo pažeidimą.
Atsakovas UAB „Visagino energetikos remontas“ apeliaciniu skundu (b.l.171-176) prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimo dalį, kuria ieškovės A. P. ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Tvirtina, jog ieškovės įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovei kito darbo, kurį ji galėtų dirbti atsižvelgiant į jos kvalifikaciją, sugebėjimus ir sveikatos būklę. Ieškovei sugrįžus į darbą po ilgai trukusio nedarbingumo laikotarpio (nuo 2008-05-21 iki 2008-11-19) bei kasmetinių atostogų (nuo 2008-11-24 iki 2008-12-16), bendrovėje jau neliko sargo pareigybės ir tokių funkcijų, kitos sargo pareigas ėjusios darbuotojos buvo atleistos iš darbo 2008 m. gegužės - birželio mėnesiais. Dėl to jai buvo pasiūlytos pagalbinio darbininko pareigos. Ieškovei nepateikus atsakymo, darbdavys sprendė, kad ji tokio darbo dirbti nepageidauja. Pažymi ir tai, kad šią darbo vietą atsakovas ketino įkurti specialiai ieškovei, jai nesutikus, kitas darbuotojas į šias pareigas priimtas nebuvo. Pasak atsakovo, teismas, nustatęs, kad atsakovas 2009-01-22 atleisdamas ieškovę iš darbo pažeidė įspėjimo/atleidimo iš darbo terminus, turėjo ieškovės atleidimo iš darbo datą perkelti iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, t.y. 2009-02-24. Tačiau pačiam atleidimo iš darbo teisėtumo įvertinimo faktui įspėjimo termino nesilaikymas neturi jokios teisinės reikšmės.
Atsiliepimas
Ieškovė A. P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b.l. 192) su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas UAB „Visagino energetikos remontas“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (b.l. 194-196) prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai buvo atmesti, palikti nepakeistą ir priteisti atsakovui apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas teisingai paskaičiavo ieškovės vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį. Vadovaujantis Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr., 52-2326) nuostatomis, dienos VDU yra lygus 38,32. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys ieškovės darbo užmokesčio vidurkio apskaičiavimą – 2009-02-17 darbo užmokesčio vidurkio pažymą bei 2009-03-27 aiškinamąjį raštą dėl apskaičiuoto darbo užmokesčio vidurkio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir papildomų išmokų darbuotojui. Pačios ieškovės nurodomas vidutinis darbo užmokesčio dydis nepagrįstas jokiais apskaičiavimais. Taip pat tvirtina, jog ieškovė nenurodo, kuo pasireiškia jai tariamai padaryta neturtinė žala. Iš apeliacinio skundo turinio atsakovas sprendžia, kad neturtinę žalą ieškovė sieja su trim papeikimais ir dviem atleidimais iš darbo. Tačiau šiuo atveju yra nagrinėjamas ieškovės 2009-01-22 atleidimas iš darbo bei su tuo susiję klausimai. Ieškovei skirtų drausminių nuobaudų ar ankstesnio atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2009-01-22, ši data yra klaidingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje, nors apmokėjimą už laikotarpį nuo 2009-01-22 iki 2009-02-24 (imtinai) ieškovė jau gavo. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinimo atveju šis netikslumas turi būti ištaisytas, kadangi priešinga situacija reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose įvardijamus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pagrindų, kaip ir pagrindo peržengti apeliaciniais skundais apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundų bei atsiliepimų į juos argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybes, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su teisinių prielaidų nutraukti atsakovo sudarytą su ieškove neterminuotą darbo sutartį, egzistavimu, konstatuodamas svarbios priežasties darbo santykiams pasibaigti darbdavio iniciatyva buvimą (DK 129 str. 1 d. ir 2 d.), taip pat pagrįstai pripažino nesant sąlygų visumos, t.y. neteisėtų darbdavio veiksmų, jo kaltės, žalos ir priežastinio ryšio darbdavio atsakomybei pagal DK 250 str. taikyti, tinkamai traktavo ir datą, nuo kurios ieškovė turėjo būti atleista iš darbo, atsižvelgiant į termino, nurodyto įspėjime apie būsimą atleidimą, pasibaigimo laiką. Tačiau teismas netinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, tiesiogiai nusakančias atleidimo, nepasibaigus įspėjimo terminui, teisines pasekmes ir teismų praktiką, susiformavusią dėl DK 130 str. įtvirtinto įspėjimo aiškinimo bei jo teisinės reikšmės, taip pat pernelyg formaliai vertino darbdavio pareigos pasiūlyti atleidžiamam iš darbo darbuotojui kitą darbą vykdymą (DK 129 str. 1 d.), neteisingai įvertinęs su atitinkamais darbdavio pasiūlymais susijusius įrodymus bei nepagrįstai suabsoliutindamas tokio pasiūlymo pateikimo momentą, todėl neteisingai sprendė apie ieškovės atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimą. Šioje ginčo dalyje byla išspręsta neteisingai, todėl ši sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė pas atsakovą dirbo sargės pareigose. Sugrįžusi po ligos į darbą (b.l. 34-42), 2008-12-17 darbdavio pranešimu (b.l.43) ji buvo pasirašytinai informuota apie struktūrinius pertvarkymus darbovietėje ir sargo pareigybių neišlikimą, įvykusius jos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (b.l. 11-12, 26-33). Tuo pačiu pranešimu ieškovei per tris dienas buvo siūloma apsispręsti dėl naujų – pagalbinio darbininko – pareigų. 2008-12-22 pranešimu ieškovei, nepriėmusiai naujo darbo siūlymo, buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2009-01-05 (b.l.44), o nesutikus ir su šiuo darbdavio pasiūlymu, 2008-12-24 ji buvo įspėta apie darbo sutarties būsimą nutraukimą pagal DK 129 str. 2 d. nuo 2009-02-24 (b.l. 45). Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2009-01-22 įsakymu Nr. 4ĮP-5(2.1), išmokant priklausantį iki 2009-02-24 darbo užmokestį, taip pat trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Byloje nesama šalių ginčo, kad ieškovei, nepaisant realios atleidimo datos, nesutampančios su įspėjime nurodyta atleidimo data, darbo užmokestis buvo išmokėtas už visą laikotarpį iki numatyto jos atleidimo iš darbo, t.y. iki 2009-02-24. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys įrodymai (b.l. 57-58, 84-85, 105-1080. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas net ir ieškovės reikalavimo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimo atveju teisinių prielaidų priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos – 2009-01-22- neturėjo.
Kitas apelianto UAB „Visagino energetikos remontas“ skundo argumentas, jog net nustačius įspėjimo termino pažeidimą ir ieškovę atleidus anksčiau numatyto įspėjime termino, jos atleidimo iš darbo pagrindas, įvardintas DK 129 str. 1 d (svarbios priežastys) iš esmės išlieka, todėl toks faktas pats savaime nesuponuoja atleidimo iš darbo vertinimo kaip neteisėto veiksmo, taip pat pripažintinas teisingu. Kolegija pažymi, kad, viena vertus, šis procedūrinis pažeidimas negali būti pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti darbuotoją į darbą ir priteisti iš darbdavio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką (DK 297 str. 3 d.), arba ginti jo teises alternatyviu, DK 297 str. 4 d. numatytu būdu, nes tai būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neprotinga (DK 35 str.1 d.). Kita vertus, pats įstatymų leidėjas nustatė tokio procedūrinio pažeidimo teisines pasekmes (DK 130 str. 5 d.), nurodydamas apie darbo ginčą nagrinėjančios institucijos (darbdavio ar teismo) pareigą tokioje situacijoje perkelti atleidimo datą iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Akivaizdu, kad kartu priteistinas ir darbo užmokestis iki atleidimo iš darbo dienos, jeigu jis, kaip nagrinėjamos bylos atveju, nėra išmokas paties darbdavio iniciatyva. Kolegija pažymi kad nors įstatymas nedraudžia atleisti darbuotojo jo paties prašymu ir anksčiau, nesuėjus įspėjimo terminui, taip pat nereglamentuoja tokio darbuotojo prašymo formos, tačiau įrodyti tokio prašymo pateikimą, kilus ginčui, pareiga tenka darbdaviui (CPK 12 str., 177 str. 2 d. ir 3 d., 178 str.). Šiuo atveju atsakovas minėtos pareigos neįgyvendino ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo teiginių, kad pati ieškovė išreiškė valią būti atleista anksčiau numatyto jos atleidimo termino.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apelianto UAB „Visagino energetikos remontas“ skunde suformuota pozicija, paremta ir atitinkama kasacinio teismo praktika, kad kito darbo ieškovei, išskyrus anksčiau siūlytą pagalbinio darbininko darbą (b.l.44), kurio darbo vietą, pasak atsakovo, ketinta įsteigti specialiai ieškovei, o šiai atsisakius - nepriimtas joks kitas darbuotojas, darbdavys pasiūlyti objektyvios galimybės neturėjo. Tiek jau esantys byloje įrodymai – atsakovo organizacinė bei valdymo struktūros su pareigybių aprašais (b.l. 27-28,30-33), atsakovo buvusių tos pačios pareigybės darbuotojų (sargų) darbo sutarčių nutraukimą patvirtinantys įrodymai (b.l. 64-81), tiek su apeliaciniu skundu pateiktas 2008-11-24 – 2009-03-24 laikotarpiu priimtų ir atleistų darbuotojų sąrašas ir darbo sutarčių registravimo žurnalo išrašas (b.l. 178, 186) neabejotinai patvirtina, kad sargo funkcijų atlikimas darbdaviui tapo nereikalingas, nusprendus šią paslaugą pirkti, ir tokios funkcijos, kurioms atlikti ieškovė buvo priimta į darbą, pas atsakovą jau neatliekamos; po įspėjimo jai įteikimo buvo priimti į darbą tik du nauji darbuotojai - suvirintojai (b.l. 182-185), kuriems nustatyti specialūs reikalavimai kvalifikacijai ( b.l. 179-181), ko ieškovė neturi (b.l. 187-188). Todėl šį darbdavio pasiūlymą ieškovei įsidarbinti toje pačioje darbovietėje kitose pareigose, ketinimus ją įdarbinti išreiškiant rašytinio siūlymo forma, vertinti kaip netinkamą DK 129 str. 1 d. nuostatų įgyvendinimą teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, juo labiau, kad įstatymu imperatyviai nėra reglamentuota kada ir kokiu būdu toks perkėlimas turėtų būti atliekamas, įstatymu net nenumatytas rašytinės formos reikalavimas tokiam pasiūlymui. Aiškinant aptariamos teisės normos formuluotę „atleisti.... leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą“ svarbu pats faktas, kad tokia galimybė – perkelti numatomą atleisti darbuotoją į kitą darbą objektyviai egzistuoja, tačiau darbdavys, nors darbuotojas pagal savo specialybę, kvalifikaciją, žinias ir/ar patirtį galėtų tokį darbą dirbti, dėl subjektyvių priežasčių šio darbo nepasiūlo. Tokie faktai nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatyti, priešingai, darbdavys, kaip minėta, kito darbo, atitinkančio ieškovės kvalifikaciją, savo organizacinėje struktūroje jai pasiūlyti negalėjo. Kolegija akcentuoja, kad pripažinimą, jog darbdavys pažeidė DK 129 str. 1 d. nuostatą, lemia ne pats faktas, kad darbdavys nepasiūlė atleidžiamam darbuotojui kito darbo ir ką šiuo atveju visiškai nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, o faktas, kad darbdavys neperkėlė darbuotojo šio darbuotojo sutikimu į kitą atitinkamą darbą, nors tokia galimybė buvo. Tokią šios teisės normos aiškinimo taisyklę savo praktikoje yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005-04-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-238/2005).
Nustačius byloje teisiškai reikšmingus faktus, kad egzistavo pagrindas ieškovės atleidimui iš darbo, esant svarbioms priežastims, inicijuoti, kad jos nebuvo galima perkelti į kitą darbą, kad esminės atleidimo procedūros nebuvo pažeistos – ieškovė buvo įspėta apie atleidimą, jai buvo suteiktas darbdavio apmokamas laisvas laikas naujo darbo paieškoms, kad jai buvo išmokėtos visos su darbu susijusios išmokos, tame tarpe ir darbo užmokestis iki pat numatomo jos atleidimo dienos - 2009-02-24, ieškovės reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu negali būti tenkinami. Tačiau jos atleidimo iš darbo data DK 130 str. 5 d. pagrindu perkeltina iš 2009-01-22 dienos į 2009-02-24 dieną, pripažįstant, kad tai vienintelis neesminis atleidimo iš darbo procedūros pažeidimas, nesukeliantis tokių teisinių padarinių, kurių konstatavimo ieškovė šiuo ieškiniu siekė (CPK 417 str.).
Dėl nurodytų motyvų teisiškai neaktualūs tampa abu ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nustatytu jos vidutinio darbo dienos užmokesčio dydžiu, ir su neturtinės žalos atlyginimu, kadangi nėra konstatuojamas joks darbdavio veiksmų neteisėtumas, kaip vien iš būtinų sąlygų žalos atlyginimo instituto taikymui. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl ieškovės skundo argumentų nepasisako.
Pakeičiant iš dalies teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bei proporcijos nekeistini. Nors teismas motyvų neišdėstė, matyti, kad iš atsakovo (darbdavio) buvo priteista 66 Lt, arba pusė šioje situacijoje mokėtino žyminio mokesčio valstybei (už vieną iš dviejų patenkintų ieškovės reikalavimų). Kadangi apeliacinės instancijos teisme vienas iš reikalavimų iš esmės patenkinamas, tik kitu būdu, nei to prašė ieškovė, žyminio mokesčio bei pašto išlaidos, priteistos valstybės naudai iš atsakovo, nemažintinos.
Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, jis įgyja teisę į jo turėtų šios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal CPK 93 str. 1 d. ir 3 d., 98 str. nuostatas. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 131 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą (b.l. 177), ir dalis – 520 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus apie 3327,50 Lt turėtas išlaidas už advokato paslaugas, tačiau ši suma neatitinka nei ginčo pobūdžio (CK 1.5 str.), nei maksimaliai leistinų dydžių, nei šių paslaugų vertės apskaičiavimo kriterijų, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, atsižvelgiant į teisinės problemos apeliacinės instancijos teisme menkavertiškumą, į jau susiformavusią šiais klausimais teismų praktiką. Todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovui priteistina 400 Lt už procesinių dokumentų parengimą bei 120 Lt už atstovavimą teismo posėdyje.
Iš viso atsakovo naudai priteistina 651 Lt bylinėjimosi išlaidų (131 Lt + 520 Lt).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti.
A. P. ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovės reikalavimą pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB „Visagino energetikos remontas“ neteisėtu atmesti, tačiau perkelti A. P. atleidimo iš darbo datą iš 2009-01-22 į 2009-02-24.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. P. 651 (šešis šimtus penkiasdešimt vieną) litą bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Visagino energetikos remontas“ naudai.