Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl 2011 m. gruodžio 1 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 253 str. 1 d. – 20 (dvidešimt) parų arešto. Bausmės atlikimas nustatytas poilsio dienomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas leidimo įsigijo ir iki 2011 metų sausio 1 d. (duomenys neskelbtini), V. R. priklausančiame name neteisėtai laikė pramoninės gamybos graižtvinį 5.6 mm (22-to) kalibro šautuvą „TOZ 8 M”, Nr. 39333, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams bei 6 vienetus pramoninės gamybos 22-to (5.6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, priskiriamus prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.

Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-12-01 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti dėl veikos mažareikšmiškumo. Teismui nusprendus, kad padaryta nusikalstama veika, pripažinti, kad 5,6 mm (22-o) kalibro šautuvas „TOZ 8 M”, Nr. 39333 nėra šaunamasis ginklas ir skiriant bausmę vadovautis LR BK 62 str. nustatytomis taisyklėmis.

Skunde nurodo, jog teismo nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas. Teismas neteisingai įvertino veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, pasekmes, todėl ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad pripažino kaltinimo nurodytas faktines aplinkybes, tiktai nesutiko su jų teisiniu vertinimu. Taip pat teigia, kad teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo netikėti jo ir jo žmonos parodymais ir juos vertinti kritiškai. Apelianto teigimu teismas, nusprendęs nepripažinti jo veikos mažareikšme, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes galėjo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Be to jis nėra teistas, dirba, išlaiko šeimą. Taip pat nurodo, kad teismas 5,6 mm (22-o) kalibro šautuvą „TOZ 8 M”, Nr. 39333, priskirdamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, faktiškai vadovavosi ne Baudžiamuoju įstatymu, o Ginklų ir šaudmenų įstatymo 2 str. 2 d. nuostatomis, todėl turėjo pripažinti, kad šis šautuvas nėra šaunamasis ginklas, kadangi jis netinkamas šaudymui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Kadangi apeliantas nesutinka su kaltės pripažinimu padarius nusikaltimą ir paskirta bausme, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė R. P. pritaikyti tinkamai ir teisingai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis pripažino faktines aplinkybes dėl neteisėto šautuvo ir šovinių įsigijomo ir laikymo neturint leidimo. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir byloje apklausti liudytoja A. M., V. G., E. P.. Liudytojų A. M. ir V. G. parodymais nustatyta, kad atvykus pas kaltinamąjį į namus, sniege buvo rastas ginklas, kurį išmetė E. P., nes kaltinamasis jai grasino. Iš balistinio tyrimo specialisto išvados matyti, kad šautuvas „TOZ 8 M”, Nr. 39333, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, o 6 vienetai šovinių, priskiriamus prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas numato, kad C kategorijos šaunamiesiems ginklams bei B ir C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų įsigijimui reikalingas leidimas. Nuteistasis leidimo įsigyti ginklą ir šaudmenis neturėjo.

Nors apeliantas skunde teigia, kad ginklas „TOZ 8 M”, Nr. 39333 nėra tinkamas šaudymui todėl ir nėra šaunamasis ginklas, tačiau remiantis minėtu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu 2 str. 2 d. šaunamaisiais ginklais taip pat laikomos ir pagrindinės šaunamojo ginklo dalys. Balistinio tyrimo specialisto išvadoje nepasisakyta apie šautuvo „TOZ 8 M”, Nr. 39333 tinkamumą naudojimui, tačiau vis tiek tokio ginklo įsigijimui yra reikalingas leidimas, o jo kaip minėta nuteistasis neturėjo.

Dėl šių priežasčių teismas nuosprendžiu teisiškai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai R. P. pripažino kaltu, todėl išteisinti nuteistąjį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių, nėra įstatyminio pagrindo.

Apeliantas taip pat teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika turi būti pripažinta mažareikšme ir baudžiamoji byla nutraukta, tačiau toks apelianto teiginys nėra pagrįstas. Pagal LR BK 37 str. nusikaltimą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu.

Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas daro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme.

Kolegija pažymi, jog atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį dėl mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, teismas, atsižvelgęs į visas objektyviąsias ir subjektyviąsias aplinkybes, atspindinčias padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir kt., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Kolegija daro išvadą, kad R. P. nusikalstamas veikimas negali būti pripažintas mažareikšmiu ir jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistas R. P., yra pavojingas visuomenės saugumui. Jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, apysunkė.

Apeliantas teigia, kad teismas turėjo paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatymo ir vadovaujantis LR BK 62 str. nustatytomis taisyklėmis, konkrečiai įstatymo normos nenurodė.. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. LR BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. LR BK 62 str. 2d. numatytos sąlygos, kurioms esant taikoma švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė. Nei vienos iš šių sąlygų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl taikyti jo atžvilgiu LR BK 62 str. nėra įstatyminio pagrindo.

Bausmė R. P. už nusikalstamą veiką nėra aiškiai per griežta, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas nuteistajam bausmę už nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Už LR BK 253 str. 1 d. padarytą nusikaltimą numatyta areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nuteistajam R. P. už šį nusikaltimą skirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - areštas, bausmę atliekant poilsio dienomis.

R. P. mažinti paskirtas bausmes nėra objektyvaus pagrindo. Bausmė teisingai paskirta, ji savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui. Būtent dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.