Kauno apygardos teismo nutarimas

2020-03-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-132-926/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
AN2-132-926/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02187-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aušra Vingilė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-132-926/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-02187-2019-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.
Kauno apygardos teismasNuTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. spalio 22 d. nutarimas buvo panaikintas, o D. M. veika iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į ANK 417 straipsnio 3 dalį, skiriant jam 60 (šešiasdešimties) eurų baudą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. spalio 22 d. nutarimu D. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 170 (vieno šimto septyniasdešimt) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 19 d., 08.20 val., krašto kelyje (duomenys neskelbtini) 2,00 km, vairuodamas transporto priemonę, iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas susidariusią spūstį, važiavo kairiosios kelio pusės kelkraščiu, prieš važiavimo kryptį, taip keldamas grėsmę sau bei kitiems eismo dalyviams, rodydamas nepagarbą ir išskirtinumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu D. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. sausio 23 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. spalio 22 d. nutarimą panaikino, D. M. veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikuodamas į ANK 417 straipsnio 3 dalį, skiriant D. M. 60 (šešiasdešimties) eurų baudą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. spalio 22 d. nutarimą; arba grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Institucijos teigimu, byloje nustatyta, kad asmuo vairuodamas transporto priemonę, vienu metu padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius pažeidimus, bet tai darė ne iš chuliganiškų paskatų, nes savo paaiškinime nurodė, kad važiuodamas sumaišė įvažiavimus, todėl įvažiavo į priešpriešinio eismo juostos kelkraštį, prieš važiavimo kryptį. Aplinkybės, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl vairavusio asmens chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nebuvo nustatytos, todėl pareigūnas, nagrinėjęs bylą, sprendė, kad vertinamu atveju tikslinga baudą skirti pagal protokole nurodytą straipsnio dalį. t. y. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. D. M. sutiko su padarytu nusižengimu, teigė, jog netyčia įvažiavo ne į tą keliuką, o bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad asmuo išvažiavo į priešpriešinio eismo juostos kelkraštį, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka, dėl to nekilo skaudžių pasekmių. Tokiu savo elgesiu pažeidėjas kėlė pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, sau, kitiems vairuotojams, bet ir pėstiesiems, automobiliu važiavusiems keleiviams, tarp kurių buvo ir mažamečių. Dėl šių priežasčių, D. M. prašymas perkvalifikuoti padarytą veiką nebuvo teisiškai pagrįstas ir skundžiamas teismo nutarimas turėtų būti panaikintas.

4. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai perkvalifikavo D. M. inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

8. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Iš aptarto seka, kad administracine atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas kilti būtina nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų, t. y. transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, arba lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, arba vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, arba padarius pavojingą situaciją sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, arba padarius tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. spalio 22 d. nutarimu D. M. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę, iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas susidariusią spūstį, važiavo kairiosios kelio pusės kelkraščiu, prieš važiavimo kryptį, taip keldamas grėsmę sau bei kitiems eismo dalyviams, rodydamas nepagarbą ir išskirtinumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

10. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą D. M. iš esmės neneigė. Jo teigimu, analizuojamu atveju jis tiesiog nepasuko į reikiamą posūkį, veždamas dukrą į darželį. Jei būtų buvę kitų automobilių ir dėl to būtų kilęs pavojus eismo dalyviams – būtų taip nevažiavęs. Teigia, jog nėra įžūlus ar nedrausmingas vairuotojas, turėdamas 24 metų vairavimo stažą yra baustas du kartus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Papildomai D. M. paaiškino, nesutinkantis, jog tokie jo veiksmai buvo chuliganiški. Analogiškas aplinkybes jis išdėstė ir nutarimą jo atžvilgiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate priėmusiai tyrėjai K K., dėl ko, ši 2019 m. spalio 22 d. nutarimu sprendė, jog į priešpriešinę eismo juostą D. M. įvažiavo ne iš chuliganiškų paskatų. Tačiau, vertinant tokius skundžiamą nutarimą priėmusios tyrėjos motyvus, vis tik pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas D. M. buvo surašytas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už pavojingą vairavimą, bet ne ANK 420 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už chuliganišką vairavimą, todėl visiškai neaišku, kodėl tyrėja vertinamu atveju analizavo ir administracinio nusižengimo, neinkriminuoto D. M. jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu (ANK 420 straipsnio 2 dalis), sudėties požymius. Be to, net ir nustačiusi, kad D. M. veiksmuose nėra chuliganiškų paskatų požymio, kvalifikuodama jo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, iš D. M. pareikšto kaltinimo šios faktinės aplinkybės tyrėja nepašalino, faktinių D. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybių netikslino. Vien jau šių aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. spalio 22 d. nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu bei pagrįstu.

11. Pritariant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvams, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už bet kokį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisykles, bet už tokį patį įvažiavimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Būtent šių padarinių reikalaujama sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, klausimą. Tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumos, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog dėl D. M. veiksmų – įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą ir važiavimo jos kelkraščiu, kiti eismo dalyviai buvo priversti staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ar imtis kitų atsargumo priemonių, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Policijos pareigūnai, sustabdę D. M., tiesiogiai matę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo momentą, savo rašytinių paaiškinimų byloje nepateikė, pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, jokie liudytojai, galintys patvirtinti/paneigti D. M. veiksmais galimai sukeltą pavojingą situaciją, taip pat neapklausti.

12. Esant šių duomenų visumai, nenustačius būtinojo ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymio – pavojingos situacijos, D. M. veiksmų kvalifikavimas pagal komentuojamo straipsnio nuostatas nebuvo galimas, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nutarimu sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu, asmeniui pažeidus Kelių eismo taisyklių 99 punktą (įrašytą tiek D. M. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime), jo atsakomybės klausimas teisingai išspręstas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Abejoti tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, teisinio pagrindo nėra. Tokiu būdu, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, Institucijos apeliacinį skundą atmetant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L.apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Vingilė