Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei, dalyvaujant ieškovui R. G. atsakovei B. G., išvadą teikiančios institucijos atstovui A. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo santuoka su B. T. (G.) buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Su atsakove B. G. pradėjo gyventi kartu dar iki santuokos sudarymo, vedė bendrą ūkį, gyveno santuokinį gyvenimą. (duomenys neskelbtini) jiems gimė V. T., kurios biologinis tėvas yra ieškovas. Visi gyvena (duomenys neskelbtini). 2021-05-10 tvarkant dukros dokumentus mokyklai pastebėjo, kad gimimo įraše (duomenys neskelbtini) grafoje duomenys apie tėvą, yra neteisingai nurodyta J. T. pavardė. Iki tol neatkreipė dėmesio, neturėjo teisinių žinių. J. T. nėra biologinis V. T. tėvas. Su B. T. (G.) santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). J. T. (duomenys neskelbtini) mirė. V. T. gimimo įraše padarytas įrašas apie tėvą neatitinka tikrovės. Nei jam, nei atsakovei nekelia abejonių, kad tėvas yra ieškovas.

Išvadoje nurodyta, kad ieškinio tenkinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad kartu su atsakove iki jos santuokos nutraukimo buvo apie vienerius metus. Visą laiką gyveno kartu su atsakove ir vaiku, abejonių dėl tėvystės nekyla.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškinį tikslinga tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad R. G. ir B. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 6). V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nurodyta, kad jos tėvas yra J. T. (b. l. 7, 21, 22). J. T. ir B. G. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką (b. l. 8, 10-13). J. T. yra miręs (b. l. 9).

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 str. 1 d.). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.).

Iš šalių pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovas ir atsakovė jau gerokai prieš gimstant vaikui palaikė santykius, gyveno kartu. Atsakovė nurodė, kad santykių su J. T. nepalaikė jau du metus. Ieškovas ir atsakovė patvirtino, kad ieškovas yra vaiko tėvas. Byloje ginčo dėl tėvystės nėra. Vadovaujantis CK 3.150 str. 1 d. nagrinėjamu atveju nėra būtinas biologinis tėvystės tyrimas. Proceso dalyvių nuomone ekspertizė byloje nereikalinga. Teismo vertinimu, yra pateikta pakankamai įrodymų, kad J. T. negali būti vaiko tėvas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes skirti biologinę DNR ekspertizę tėvystei nustatyti byloje nereikalinga.

Jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 str. 2 d.). Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ar nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu (CK 3.147 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.).

Ieškovas nurodė, kad apie savo tėvystę žinojo nuo vaiko gimimo, tačiau nežinojo teisinės tvarkos dėl tėvystės įteisinimo. Kadangi J. T. tėvystė yra nuginčyta, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas vaiko tėvu pripažinti ieškovą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kiti klausimai.

Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 75,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.), taip pat susidarė pašto išlaidos, kurios neviršija nustatyto išieškotino dydžio.

Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimą inicijavo ieškovas, atsakovė nuo pat pradžių sutiko su ieškiniu, teismo procesas buvo trumpas ir operatyvus, ieškinys pateiktas mediatoriaus. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, šalys savo elgesiu bylinėjimosi išlaidų nepadidino. Būtinumo iškelti bylą priežastis – įstatymu nustatytas teisinis ginčo klausimo reguliavimo būdas. Esant šioms aplinkybėms žyminis mokestis, pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nuginčyti J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti, kad ieškovas R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. T. yra R. G. vaikas.

Pripažinti negaliojančiais duomenis V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (duomenys neskelbtini) apie tai, kad V. T. tėvas yra J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir gimimo įraše nurodyti, kad V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bei pakeisti V. T. pavardę į V. G..

Bylinėjimosi išlaidų valstybei iš šalių nepriteisti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.