Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo Pravieniškių 1-asis kalėjimas, dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus nutarimą Nr. NN-301 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti veiksmus, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Atkreipia dėmesį, kad užsiėmė ir vykdė resocializaciją Pravieniškių 1-ajame kalėjime, pažymėjo, kad įstaigoje yra aukšto lygio resocializacijos skyriaus darbuotojų, kurie padeda pareiškėjui integruotis, tad atsakovo priimtas Nutarimas perkelti pareiškėją iš Pravieniškių 1-ojo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą pablogino pareiškėjo gyvenimo sąlygas bei trukdo tęsti pradėtą resocializaciją. Sustabdyta pareiškėjo darbinė veikla, tad jis negali apmokėti skolų. Sustabdytos ir kitos pareiškėjo vykdytos veiklos.

Paaiškina, kad nuteistieji Tarnybos direktoriaus nutarimu gali būti perkeliami dėl aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti priskirtoje kalinimo įstaigoje ar gyvenamoje patalpoje. Šis perkėlimas galimas dėl konfliktų tarp nuteistųjų, jų propaguojamų vertybių ir (ar) daromos neigiamos įtakos, siekiant užtikrinti nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimus, vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, siekiant laikymo sąlygų gerinimo bei socialinės reabilitacijos tobulinimo tikslų ir tais atvejais, jei yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog vieną ar kelis iš šių tikslų bus galima pasiekti tik perkėlus nuteistąjį į kitą kalinimo įstaigą. Pažymi, kad tokiam perkėlimui nuteistojo sutikimas nereikalingas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo perkėlimas buvo inicijuotas atsižvelgus į Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinį pranešimą.

Nurodo, kad pareiškėjo perkėlimas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą buvo įvykdytas bei Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Tarnybinį pranešimą, siekiant palengvinti pareiškėjo resocializaciją bei apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Nutarimas priimtas Tarnybos direktoriaus, t. y. asmens, turinčio tam įgaliojimus, Nutarime aiškiai ir išsamiai nurodomos jo priėmimo aplinkybės bei motyvai, Nutarimo kopija įteikta pareiškėjui susipažinti. Pareiškėjo argumentai apie tai, kad jį perkėlus jo darbinė veikla nutrūko ir nebuvo duota pasirašyti darbo sutarties nutraukimo dokumentų, ar, kad dėl perkėlimo jis neva nebegali padengti skolų antstoliams, neturi jokios įtakos vertinant Nutarimo pagrįstumo ir galimo neteisėtumo klausimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo Nutarimą panaikinti, kadangi pareiškėjo perkėlimas buvo vykdomas nepažeidžiant jokių galiojančių teisės aktų.

Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus nutarimo Nr. NN-301 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo perkėlimas buvo inicijuotas atsižvelgus į Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV-22386 „Dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistųjų elgesio“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame informuojama, kad: Pravieniškių 1-ajame kalėjime stebima tendencija, kad nuteistieji gyvenantys 3 ir 4 būriuose itin naudoja subkultūros apraiškas bei galimai vykdo nusikalstamas veikas. Kriminalinės žvalgybos skyriuje turima duomenų apie tai, kad nuteistieji esantys 3 ir 4 būriuose nuolatos įsakinėja socialiai pažeidžiamiems nuteistiesiems, skiria jiems vadinamas „užduotis“, t. y. sutvarkyti gyvenamąsias patalpas, padaryti maistą, už gautą algą iš darbo nupirkti maisto produktų ir juos atiduoti vadinamiems „bachūrams“, jei šių „užduočių“ nedarys, būsią sumušti. Be to, yra nuolat gąsdinami, psichologiškai veikiami, kad pasiskundus pareigūnams jie bus stipriai sumušti, reikalaus iš jų pinigų ir kitų dalykų. Šios aplinkybės priverčia nuteistuosius nebegyventi 3 ar 4 būrių gyvenamosiose patalpose, kas priverčia juos keltis į kitus būrius ar būti izoliuotais nuo kitų nuteistųjų, todėl negali toliau dirbti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bei siekiant užkardyti bet kokias galimas nusikalstamas veikas ar teisės pažeidimus, rekomenduota vadovaujantis BVK 75 straipsniu laikinai izoliuoti pareiškėją, iki kol bus priimtas sprendimas dėl šių nuteistųjų laikymo sąlygų.

Pareiškėjo perkėlimas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, buvo įvykdytas bei Nutarimas priimtas, vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei atsižvelgiant į Tarnybinį pranešimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, kreipėsi į teismą.

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato BVK (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) bei Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

BVK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, šiais atvejais: 1) kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos; 2) siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 3) siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją; 4) siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes; 5) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais.

Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo, Pravieniškių 2-ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo) į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu (Tvarkos aprašo 1 priedas). Taip pat nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą projektus rengia kalėjimo, kuris inicijavo nuteistojo perkėlimo procesą, atsakingas darbuotojas arba esant Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tiesioginiam nurodymui, Tarnybos padalinio atsakingas darbuotojas (Tvarkos aprašo 4 punktas). Nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai (Tvarkos aprašo 5 punktas): nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.) (5.1 papunktis); perkėlimo į kitą užsienio valstybę pagrindą patvirtinantys dokumentai, jei nuteistasis iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliamas vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras (5.2 papunktis); tais atvejais, kai galimybę pridėti perkėlimą pagrindžiančius dokumentus riboja įslaptintų dokumentų administravimą reglamentuojantys teisės aktai, nutarimo projekte nurodomi perkėlimo motyvai ir neskelbtino dokumento data bei numeris (5.3 papunktis).

Taip pat Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad nutarimo projektas kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą, pateikiami derinti (vizuoti) perkeliančiojo ir priimančiojo kalėjimų viršininkams, Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo koordinavimo ir kontrolės viršininkui, Resocializacijos koordinavimo skyriaus viršininkui, Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus vedėjui ir Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojui. Nutarimo projekto derinimas (vizavimas) vykdomas Dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) priemonėmis.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas, nes jis pablogina pareiškėjo gyvenimo sąlygas bei trukdo tęsti pradėtą resocializaciją. Sustabdė pareiškėjo darbinę veiklą, tad jis negali apmokėti skolų. Sustabdytos ir kitos pareiškėjo vykdytos veiklos. Pareiškėjas nurodo, kad Nutarimas prieštarauja BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktams, 52 straipsnio 3 dalies 8 punktui, 55 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktams, 57 straipsnio 2 daliai, 62 straipsnio 2 daliai ir 54 straipsniui.

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ). VAĮ 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvacijos reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Taip pat pažymėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį. priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).

Taigi, pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad priimant skundžiamą Nutarimą nebuvo vadovautasi minėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Skundžiamame Nutarime nėra aiškiai nurodytas ir pagrįstas pareiškėjo perkėlimo pagrindas. Nutarime tik formaliai nurodoma, kad jis priimamas vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau to priežastys nei pačiame Nutarime, nei kituose dokumentuose niekaip nedetalizuojamos, pareiškėjo situacija neindividualizuojama. Pastebėtina, kad Nutarime, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas perkeliamas, siekiant palengvinti pareiškėjo resocializaciją. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindas turėtų būti pagrįstas. Pripažintina, kad toks pagrindas yra įtvirtintas galiojusiuose teisės aktuose, tačiau jis turėtų būti pagrįstas, o ne tik deklaratyviai nurodomas, be to, pareiškėjo nurodomi argumentai, jog perkėlus prarado darbą, todėl negali mokėti skolų antstoliams bei apsirūpinti maistu, būtiniausiomis priemonėmis, kartu pareiškėjo teismui pateikti diplomai ir padėkos paneigia atsakovės nurodytus pareiškėjo perkėlimo pagrindus. Atitinkamai, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės tik deklaratyviai nusprendė, kad pareiškėjas daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, prastai resocializuojasi.

Pažymėtina, kad Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime stebima tendencija, kad nuteistieji gyvenantys 3 ir 4 būriuose itin naudoja subkultūros apraiškas bei galimai vykdo nusikalstamas veikas. Kriminalinės žvalgybos skyriuje turima duomenų apie tai, kad nuteistieji esantys 3 ir 4 būriuose nuolatos įsakinėja, socialiai pažeidžiamiems nuteistiesiems. Priduriama, kad turima neviešo pobūdžio informacijos, kad nuteistieji palaikantys subkultūrą galimai užsiima nusikalstama veika įkalinimo įstaigoje bei verčia tai daryti ir kitus nuteistuosius.

Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją, padidinti asmens sveikatos priežiūros ar kitų socialinių paslaugų prieinamumą, tačiau teismui nepateikiama jokios informacijos ir įrodymų, kad būtent pareiškėjas naudoja subkultūros apraiškas ar, kad, galimai, vykdo nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad pareiškėjas teismui pateikia diplomų, padėkų, pažymėjimų ir kt., kas patvirtina, jog pareiškėjo resocializacija Pravieniškių 1-ajame kalėjime vyko sklandžiai, ir teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija dėl perkėlimo pagrindo resocializacijai buvimo. Nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis remiantis Tarnybos direktorius skundžiame Nutarime formaliai nurodo pareiškėjo perkėlimo pagrindus, įtvirtintus BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Pastebėtina, kad iš skundžiamo Nutarimo ir Tarnybinio pranešimo neįmanoma padaryti išvados, jog pareiškėją perkėlus į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą kaip nors būtų pagerinta ar palengvinta jo resocializacija. Lieka neaišku, kodėl būtina pareiškėją perkelti į kitą pataisos įstaigą ir kaip tai realiai prisidėtų prie jo resocializacijos palengvinimo. Be to, pats pareiškėjas nesutinka būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą, nurodo pagrįstas to priežastis, tačiau Tarnyba minėtų priežasčių nėra vertinusi, apie tai įrodymų nepateikta.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Nutarimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl yra pagrindas jį panaikinti, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl nutarimo panaikinimo patenkinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Pareiškėjas patikslintame skunde formuluoja išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo atlikti veiksmus, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktus, tačiau teismas vertina, jog šis reikalavimas yra abstraktaus pobūdžio. Panaikinus Nutarimą, turėtų būti atkurta iki jo buvusi pareiškėjo kaip nuteistojo padėtis (ABTĮ 94 str.). Administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju lieka atsakovo diskrecijos teisė spręsti dėl pareiškėjo atžvilgiu priimtino naujo nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 – 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. patikslintą skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-05-23 nutarimą Nr. NN-301 „Dėl nuteistojo perkėlimo“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismą.