Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl praleisto termino nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo išdavimo priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą iškeltą civilinę bylą, kurioje suinteresuoti asmenys yra nepilnamečio N. N. įstatyminė atstovė V. N., notarė Stasė Martinaitienė ir „Swedbank“, AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui prašymą atnaujinti nepilnamečio N. N. įstatyminei atstovei V. N.terminą nepilnamečio N. N. vardu pagal apyrašą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jo tėvo E. N. palikimą pagal įstatymą, taip pat išduoti leidimą nepilnamečio N. N. įstatyminei atstovei V. N. nepilnamečio N. N. vardu pagal apyrašą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jo tėvo E. N. palikimą pagal įstatymą. Pareiškime nurodoma, kad po E. N. mirties liko paveldimas turtas, kurį sudaro „Swedbank“, AB, pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos ir palikėjo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos. Duomenų apie tai, kad palikimas būtų apsunkintas skolomis, pareiškėjas neturi. N. N. yra nepilnametis ir dėl to negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimant palikimą arba atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jo atstovė pagal įstatymą – motina V. N., kuri nepraleisdama termino ėmė rūpintis palikimo priėmimu, tačiau dėl objektyvių priežasčių per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko, nes ją atstovavusiam advokatui nepavyko tinkamai parengti teismui procesinius dokumentus dėl leidimo priimti palikimą išdavimo. Remdamasis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjo atstovas teismo posėdyje reikalavimus palaikė, prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Akmenės rajono 2-o notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė, kuri apie bylą buvo tinkamai informuota, jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neišreiškė, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantys dokumentai patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes. (Duomenys neskelbtini) gimusio N. N. tėvai yra E. N. ir V. N. (Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). E. N. mirė (duomenys neskelbtini) (Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus (duomenys neskelbtini) padarytas mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Testamentų registro duomenimis, E. N. nėra sudaręs testamentų, nėra įregistruoti jo palikimo priėmimo faktai, pareiškimą dėl jo palikimo atsisakymo yra padavusi A. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Antstolės Elenos Miliauskienės 2019 m. spalio 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad šios antstolės kontoroje nėra vykdomi jokie išieškojimai iš E. N., visos vykdomosios bylos jo atžvilgiu yra užbaigtos. Bylos duomenimis, paveldimą turtą sudaro „Swedbank“, AB, pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos ir palikėjo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad paveldimo turto balansas būtų neigiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldint pagal įstatymą palikėjo E. N. sūnus N. N. yra pirmos eilės įpėdinis. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio N. N. vardu priimti po jo tėvo E. N. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš bylos dokumentų matyti, kad suinteresuotas asmuo V. N., nepraleisdama palikimo priėmimo termino, siekė nepilnamečio N. N. vardu priimti jo tėvo palikimą, dėl to kreipėsi antrinės teisinės pagalbos ir per ją teikiantį advokatą kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą, tačiau toks leidimas nebuvo išduotas dėl advokato parengto pareiškimo trūkumų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjo E. N. turto perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos. Esant įpėdinių, pretenduojančių priimti palikimą, jas pradėti netikslinga, nes tai neatitiktų CK 5.62 straipsnyje nustatyto valstybės vaidmens paveldėjimo santykiuose. Visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijos – skatinanti privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. privatus turtas valstybei perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), gerbti šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusi palikimo nepilnamečio sūnaus vardu, jo įstatyminė atstovė elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad vaiko įstatyminė atstovė laiku nerealizavo savo sūnaus teisės per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla neužvesta, termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiks trečiųjų asmenų teisėtų interesų, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų poziciją, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir prioritetinės vaiko teisių apsaugos principais, laikytina, kad terminas nepilnamečio vardu priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 5.53 straipsnyje kaip vienas galimų palikimo priėmimo būdų reglamentuojamas palikimo priėmimas kreipiantis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo. Palikimo priėmimas kreipiantis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo geriausiai atitinka nepilnamečių įpėdinių interesus, nes apriboja jų atsakomybę už galimas palikėjo skolas tik paveldėtu turtu, todėl pareiškėjos prašymas leisti priimti palikimą pagal turto apyrašą tenkintinas. Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, bent vienam įpėdiniui priėmus palikimą pagal apyrašą ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečio N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą nepilnamečio N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu pagal apyrašą priimti jo (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.

Leisti nepilnamečio N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal turto apyrašą priimti nepilnamečio N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu jo (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.

Išaiškinti V. N., kad dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu pagal turto apyrašą ji turi pareiškimu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto aprašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto aprašo sudarymo ne vėliau kaip per dvi savaites privaloma pateikti palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto aprašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama, tačiau ji įsiteisėja kartu su nutarties dalimi, kuria atnaujinamas terminas atsisakyti priimti palikimą.