Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-635-791/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
1-635-791/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23969-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
V. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-635-791/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23969-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 31 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23969-18, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, VRM pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. vasario 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesiams viešųjų darbų, bausmę atlikęs 2015 m. liepos 7 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. A. 2018 m. gegužės 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – neįgalią motiną O. A., o būtent jai stovinčiai prie lovos vieną kartą spyrė į kairės pusės klubą, tuo padarė nukentėjusiajai O. A. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio klubo srityje bei sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis V. A. 2018 m. gegužės 21 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – seserį E. P., o būtent rankomis sugriebė jai už drabužių, pakėlė nuo lovos ir ištempė į kiemą, tuo nukentėjusiajai E. P. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. A., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo motina O. A.. Su motina sutaria gerai, tik kai jis vartoja alkoholį, motina pyksta ir priekaištauja. Dėl neblaivumo jis neprisimena visų įvykio detalių, pamena tik, kad 2018 m. gegužės 17 d. žodinio konflikto metu jis smurtavo prieš motiną, tačiau tiksliau kažką pasakyti negali, galėjo būti, taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą. Dėl smurto sesers E. P. atžvilgiu paaiškino, kad 2018 m. gegužės 21 d. dirbo namuose, vėliau pavėsinėje prie namo su kaimynais išgėrė alaus. Tą dieną prižiūrėti motinos buvo atvažiavusi sesuo E.. Dėl neblaivumo visko neprisimena, tačiau prisimena, kad jam grįžus į namus, motina su E. jį užsipuolė, jie stipriai apsipyko, kaltinamasis sesers atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Šio konflikto metu jis sugriebė seserį už drabužių ir ištempė ją į kiemą. Dėl to, kad smurtavo motinos ir sesers atžvilgiu, nuoširdžiai gailisi (b. l. 57–58, 61–62).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. A. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš E. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji 2018 m. gegužės 21 d. kreipėsi į policiją dėl to, kad tą pačią dieną apie 20.20 val. motinos O. A. namuose (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu brolis V. A. suėmė ją už drabužių ir tampė, stumdė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 1–4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra; nurodoma, kad su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (b. l. 12–17).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. Ž. tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo nurodyta, kad 2018 m. gegužės 22 d. 0.12 val. V. A. alkotesteriu nustatytas 3,03 promilės girtumas (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji E. P. parodė, kad V. A. yra jos brolis, kuris gyvena kartu su motina O. A. (duomenys neskelbtini). Motinos sveikata yra silpna, todėl ji nuolat važiuoja pas motiną ir ją prižiūri. Brolis V. pastoviai vartoja alkoholį, todėl jis motina nesirūpina. Kai nukentėjusioji atvažiuoja prižiūrėti motinos, brolis supyksta ir, būdamas neblaivus, ją nuolat veja iš motinos namų, jis tiek nukentėjusiosios, tiek motinos atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius. 2018 m. gegužės 19 d. nukentėjusioji taip pat atvažiavo pas motiną ją prižiūrėti. Keičiant motinai sauskelnes, pastebėjo ant jos kairio klubo kraujosruvą. Iš pat pradžių motina nieko nesakė, bet vėliau papasakojo, kad prieš dvi dienas, tai yra 2018 m. gegužės 17 d. V. jai į tą vietą įspyrė, jai skaudėjo. Brolis neprisipažino, kad smurtavo motinos atžvilgiu, nukentėjusioji nenorėjo broliui pakenkti, todėl policijos nekvietė. 2018 m. gegužės 21 d. brolis vėl gėrė su kaimynais namo pavėsinėje. Sugrįžęs į namus apie 20.20 val., V. pradėjo nukentėjusiąją vadinti necenzūriniais žodžiais ir vijo ją iš namų. Ji broliui nieko nesakė, nes žinojo, kad neblaivus jis būna agresyvus. Bet brolis dar labiau įniršo. Nukentėjusioji sėdėjo ant lovos, brolis priėjęs stvėrė jai už drabužių, pakėlė ją ir ištempė iš namo į kiemą. Dėl tokių brolio veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Ištempęs ją į lauką, brolis užsirakino namo duris ir jos neįleido. Nukentėjusioji kreipėsi į policiją. Ji supranta, kad brolis serga alkoholizmu, su juo yra labai sunku, tačiau nori, kad brolis būtų sudrausmintas ir nesmurtautų nei prieš ją, nei prieš ligotą motiną. Pretenzijų V. ji neturi ir civilinio ieškinio nereikš, tik nori, kad jis būtų nubaustas (b. l. 21–23).

Specialisto išvadoje Nr. G 494/2018 (06) nurodyta, kad 2018 m. gegužės 22 d. apžiūrint E. P., jos kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji O. A. parodė, kad gyvena kartu su sūnumi V. A. (duomenys neskelbtini). Ji yra neįgali ir mažai vaikšto. Tiksliai dienos nepamena, bet gali būti 2018 m. gegužės 17 d. sūnus buvo labai girtas, pradėjo priekaištauti, kad ji nepašildė jam valgyti. Sūnus buvo labai supykęs. Nukentėjusioji stovėjo kambaryje prie lovos, sūnus priėjęs spyrė jai į kairės pusės klubą, dėl ko ji jautė stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol, ant sumušto šono negali miegoti. Į policiją dėl sūnaus smurto pati nesikreipė, nes nemoka naudotis telefonu, be to, sūnus paima jos telefoną. Dėl įvykio sūnui pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia, tačiau nori, jog sūnus būtų sudrausmintas ir smurtas jos atžvilgiu nesikartotų (b. l. 37–38).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad nukentėjusioji O. A. patvirtino savo parodymus, parodė kambaryje vietą prie lovos, kur ji stovėjo ir sūnus jai spyrė, parodė lovą, ant kurios po smūgio parkrito (b. l. 41–45).

Specialisto išvadoje Nr. G 493/2018 (06) nurodyta, kad O. A. poodinė kraujosruva kairio klubo srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 50).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo V. A. kaltė yra įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną O. A., o būtent jai vieną kartą spyrė į kairės pusės klubą, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio klubo srityje bei sukėlė fizinį skausmą. Taip pat jis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – seserį E. P., t. y. sugriebė jai už drabužių, pakėlė ją nuo lovos ir ištempė į kiemą, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai abiejuose kaltinimo epizoduose atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo padaryti tyčiniai nusikaltimai yra priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis baustas administracine tvarka (b. l. 69–72), nedirba (b. l. 68), į Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 79). Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 80). Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokuroro siūloma, nes pagal nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytų veikų pavojingumui. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 21 d. 21.20 val. iki 2018 m. gegužės 23 d. 11.00 val. (b. l. 65, 66), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis), o kardomoji priemonė – 2018 m. gegužės 22 d. Alytaus apskrities VPK tyrėjos nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63–64) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš O. A. skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš E. P. skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų..

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis BK 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. gegužės 23 d., t. y. dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vilma Dapkevičienė