Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-1105-732/2022 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00074-2022-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.1; 2.4.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2022 m. birželio 2 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys – UAB „Molėtų švara“, D. V., dėl nuosavybės pripažinimo į buto priklausinį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. L. kreipėsi į teismą, prašydama: (i) pripažinti buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sandėlyje, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 6F1p, rūsio patalpas, pažymėtas indeksu R-2, 5,25 kv. m ploto, ir sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-2, 8,16 kv. m ploto, esančiu virš rūsio, buto priklausiniu, kurie randasi ieškovei priklausančio žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje; (ii) netenkinus (i) prašymo, perduoti nuosavybės teisę, kurią turėjo Molėtų rajono savivaldybė, į sandėliuką, pažymėtą plane indeksu 1-1, 8,16 kv. m bendro ploto, ir rūsį, plane pažymėtą indeksu R-2, 5,25 kv. m ploto, ieškovei kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį; (iii) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į tuometinę Molėtų rajono valdybą su pareiškimu dėl privatizuojamo buto su sandėliuku, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo. Šiuo butu iki jo privatizavimo naudojosi nuomininko teisėmis iš nuomotojo – Molėtų rajono valdybos. Tą pačią dieną ieškovė pasirašė susitarimą dėl privatizuojamo buto su priklausiniais pirkimo. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis ir butas su priklausiniu nupirktas už 11 218 rublių. Kadangi butas šildomas tik kietu kuru, sandėlis esantis prie namo, nuomojant butą ir jį nupirkus, buvo ir yra naudojamas kaip kuro sandėlis. 2019 m. vienas iš namo gyventojų gavo pranešimą dėl žemės mokesčio iš VMI. Ieškovė, nors disponuoja prie šio gyvenamojo namo esančio žemės sklypo, ant kurio ir yra ginčo sandėlis, dalimi (kita dalis priklauso Lietuvos Respublikai), tokio pranešimo negavo. Kreipėsi į atsakovę Molėtų rajono savivaldybės administraciją sužinoti dėl mokesčių ir kieno žemės pusėje yra sandėliukas, tačiau gavo atsakymą, kad apie prie buto priskirtą ūkio pastatą ir rūsį atsakovė duomenų neturi.

Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė neprieštaraujanti dėl nuosavybės pripažinimo į buto priklausinį, prašė atmesti ieškinį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Trečiasis asmuo D. V. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB „Molėtų švara“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad bute gyvena nuo 1967 m. Nuo to laiko naudojasi sandėliuku ir rūsiu. 1992 m. butą privatizavo. Name yra keturi butai, visi butai naudojasi sandėliukais. Iš jų įteisintas tik vienas. Kodėl asmuo, sudarinėjęs bylą, neįtraukė sandėliukų, nežino. Butas šildomas malkomis, kitur jų laikyti nėra galimybės. Sandėliukų niekas netvarkydavo. Privatizavo dalį žemės po sandėliuku. Ar sandėliukai jai priklausančioje žemėje, ar valdiškoje, nežino.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pagal pirmą punktą. Dėl bylinėjimosi išlaidų paliko spręsti teismui.

Trečiojo asmens UAB „Molėtų švara“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškiniui neprieštarauja. UAB „Molėtų švara“ sandėliuko neadministruoja, administruoja tik patį daugiabutį namą ir jo bendro naudojimo sistemas. Šildymas kiekvieno buto individualus. Logiškai galvojant, turėtų kurą laikyti sandėliuke. 2011 m. renovuojant namą šilumos tinklų trasos negalėjo atvesti, todėl butuose buvo atnaujinta šildymo sistema. Kuro laikymo klausimo niekas nekėlė.

Trečiasis asmuo D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškiniui neprieštarauja. Į butą atsikraustė 1976 m., jai butas atiteko po tėvų mirties 2017 m. Visada malkos buvo laikomos sandėliuke, daugiau nėra kur jų laikyti. Gal 1987 m. tėvas tam sandėliuke cementavo grindis. Mano, kad butams priklauso sandėliukai. Jos sandėliukas ribojasi viena siena su ieškovės sandėliuku. 1992 m. sandėliukas buvo įtrauktas į dokumentus, tad kodėl viskas nebuvo sutvarkyta kaip priklauso, nežinia.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytame 1954 m., yra keturi butai. Tuo pačiu adresu registruotas pastatas–sandėlis, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas tais pačiais 1954 metais. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad sandėliavimo paskirties vieno aukšto pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6F1p, yra padalintas į keturias patalpas (sandėlius) pirmame aukšte su atitinkamomis patalpų dalimis po jomis esančiame rūsyje, taip pat pirmame aukšte yra trys patalpos – tualetai su atskirais įėjimais. Ieškovei nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį priklauso vienas iš butų, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad name įrengtas krosninis šildymas, todėl sandėlis buvo pastatytas su konkrečia paskirtim – užtikrinti namo gyventojams galimybę netoli namo laikyti butų apšildymui skirtą kurą (malkas). Namo gyventojai atitinkamas pastato dalis, vadinamas sandėliukais, būtent tam ir naudojo bei naudoja ilgą laiką. Darytina išvada, kad ieškinyje nurodyto sandėliavimo paskirties pastato dalys, vadinamos sandėliukais (kartu su po jais esančiomis dalimis rūsio), nuo jo pastatymo buvo atitinkamų butų priklausiniai, nes aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia funkcinio ryšio tarp butų ir ginčo patalpos egzistavimą – šios (gyvenamosios ir negyvenamosios) patalpos yra susijusios bendra ūkine paskirtimi, ginčo patalpos paskirtis – tenkinti butų savininkų poreikius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Panaši nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.

Įvertinus tai, jog sandėliukai sandėliavimo paskirties pastate buvo skirti butams su konkrečia funkcine paskirtimi – tarnauti butų gyventojams, darytina išvada, kad jie turėjo būti privatizuojami, t. y. perkami iš valstybės, kartu su pagrindiniu daiktu – butu. Pažymėtina, kad tiek (duomenys neskelbtini) ieškovės pareiškime parduoti privatizuojamą butą, tiek (duomenys neskelbtini) susitarime pirkti privatizuojamą butą nurodyta, kad butas yra su priklausiniu–sandėliuku. Ieškovė nurodė buvusi įsitikinusi, kad kartu su butu privatizavo ir sandėliuką su rūsiu. Duomenų, kodėl iš valstybės perkant butą į sutartį nebuvo įtrauktos ir sandėliavimo paskirties pastato dalys, kurias nuo 1967 m. iki dabar kuro laikymui naudojo ir naudoja ieškovė, byloje nėra. VĮ Registrų centras 2021 m. sprendimu atmetė ieškovės prašymą įregistruoti nuosavybės teises į sandėlio pastato dalį. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 22/100 dalys pastato–sandėlio nuosavybės teise priklauso buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams (pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis) ir pridėta pastaba, kad „kitos dalys neregistruotos, nes 6F1p nebuvo įtrauktos į privatizavimo sutartis“.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į pastato–sandėlio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 6F1p, dalį – sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-2, 8,16 m² ploto, ir po juo esantį rūsį, pažymėtą indeksu R-2, 5,25 m² ploto, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį.

Ieškovė 2022-01-04 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-3560-64 yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-04-20 pažymoje nurodyta, kad valstybė patyrė 248,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu teismas taipogi turėjo 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė ieškinyje prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla pradėta ieškovės iniciatyva, yra susijusi su ieškovės nuosavybės teisėmis, kurios nebuvo sutvarkytos nuo 1992 m., atsakovė ieškiniui neprieštaravo. Pažymėtina, kad ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 25 Eur žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio suma šioje byloje yra 19 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnis). Kadangi ieškovė 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turėjo būti sumokėti 9,5 Eur žyminio mokesčio. Iš žyminio mokesčio permokos minusavus 50 proc. pašto išlaidų, ieškovei grąžintina 11,02 Eur žyminio mokesčio (25 Eur – 9,50 Eur žyminio – 4,48 Eur pašto išlaidų = 11,02 Eur). Atsižvelgus į aukščiau nurodytas priežastis, kitos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į pastato–sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 6F1p, dalį – sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-2, 8,16 m² ploto, ir po juo esantį rūsį, pažymėtą indeksu R-2, 5,25 m² ploto, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį.

Grąžinti ieškovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,02 Eur (vienuolika eurų 02 ct) sumokėto žyminio mokesčio, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.