Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-10-19 · Administracinė byla Nr. eA-883-552/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-10-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. eP-24-525/2016Nutartis · 2016-02-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
eA-883-552/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02642-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Neįgalumo
Trečiasis asmuo
Neįgalumo
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eA-883-552/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02642-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 6.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų (trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinis skyrius) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas teismui pateikė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. S-151; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. SS-3152; 3) įpareigoti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių iš naujo atlikti darbingumo lygio vertinimą pagal 2010 m. rugsėjo 6 d. UAB ,,Viloja“ siuntimą Nr. 280; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-13/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. SS-3152 pakartotinai įvertinęs jo darbingumo lygį, nustatė jam 40 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d.; 90 procentų darbingumo lygį dėl 2006 m. patirtos traumos, kvalifikuotos kaip „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2039 m. gegužės 5 d. (senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos); 80 procentų darbingumo lygį dėl 2008 m. patirtos traumos, kvalifikuotos kaip „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2039 m. gegužės 5 d. (senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos). Ginčų komisija 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. SS-3152 paliko nepakeistą. Pareiškėjas nesutiko su nustatytu darbingumo lygiu dėl 2006 m. patirtos traumos, kvalifikuotos kaip „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“. Pažymėjo, kad UAB „Viloja“ 2011 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. 48 akivaizdžiai įrodo, kad Tarnyba, atlikdama darbingumo lygio nustatymą dėl 2006 m. spalio 5 d. traumos metu patirtų sužalojimų, nurodė tikrovės neatitinkančią aplinkybę, kurios pagrindu buvo atsisakyta taikyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1-o priedo XV dalies 86 punktą. Pabrėžė, kad Ginčų komisijos 2011 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. S-242 taip pat patvirtina, kad pareiškėjui turi būti taikomas Kriterijų aprašo 5 punktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 patvirtinto Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 1-o priedo VI dalies 18.1 punktu, pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) sutrikimą. Tai, kad Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 85 punktas taikytas neteisingai, įrodo ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. SS-3152 nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu. Pareiškėjas taip pat nesutiko su nustatytu darbingumo lygiu dėl 2008 metais patirtos traumos, kvalifikuotos kaip „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai taikė Kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 15.2 punktą ir nustatė 80 procentų darbingumo lygį. Jam turėjo būti taikytas Kriterijų aprašo 5 punktas, kuriame nurodoma, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas. Pažymėjo, kad Ginčų komisijos 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. S-151 yra neišsamus ir neobjektyvus, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtinto Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo 29 punkto, pagal kurį komisijos sprendimas turi būti pagrįstas išnagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis. Apibendrindamas pareiškėjas teigė, kad dėl 2006 m. ir 2008 m. patirtų traumų, jam turi būti nustatytas mažesnis bazinis darbingumo lygis intervale nuo 50 iki 80 proc.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad dėl 2006 m. pareiškėjo patirtos traumos padarinių buvo taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 85 punktas, kuris naudojamas esant nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atvejams. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į bendrą funkcijos sutrikimą – lengvą, vidutinį ar sunkų. Šiuo atveju pareiškėjui buvo nustatytas lengvas funkcinis sutrikimas. Pareiškėjui buvo nustatytas 90 proc. bazinis darbingumas, t. y. parinkta vertė tarp galimos vidutinės ir maksimalios nurodytame intervale, kadangi buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl to pareiškėją vargino (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šios traumos padariniai buvo vertinti Kriterijų aprašo 1-o priedo punktu, kuris taikomas esant kelių organų ligoms ar pažeidimams, kai nėra galimybės jų įvertinti atskirai. Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad buvo pakenkta ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Kadangi vertinant darbingumo lygį bazinio darbingumo lygio verte yra įvertinamas bendras sveikatos funkcijos sutrikimas, šiuo atveju atskirų organų funkciniai sutrikimai atskirai nevertinami. Bendram sveikatos funkcijos sutrikimui dėl (duomenys neskelbtini) sužalojimo negali būti taikomas Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 86 punktas, kuris naudojamas esant vidutiniam funkciniam sutrikimui, kai asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio ir veiklos, kuriai atlikti reikia nuolatinio susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, kai ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimus, kai vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti (duomenys neskelbtini) pablogėjimą. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo sutrikdyta (duomenys neskelbtini) funkcinė būklė, kurios sutrikdymo mąstą lemia (duomenys neskelbtini). Atskirų dalių sutrikimo mastas lemia bendrą (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimo lygį. Kadangi 2006 m. pareiškėjui patyrus traumą (duomenys neskelbtini) nebuvo pakenkta, tik sumažėjo (duomenys neskelbtini) apimtis (nes (duomenys neskelbtini) jėga yra pakankama, sumažėjusi apimtis svarbi tik estetiniu požiūriu, tai darbingumo lygiui įtakos nedaro), (duomenys neskelbtini) būklė yra nepakitusi, o pareiškėją dėl (duomenys neskelbtini) pakenkimo vargina tik skausmas, dėl to (pareiškėjo žodžiais) jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas negali būti vertinamas kaip vidutinio sunkumo ar sunkus. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad po 2006 m. patirtos traumos pareiškėjas tęsė tarnybą. (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas įprastai vertinamas kaip vidutinio sunkumo, kai yra nustatomi (duomenys neskelbtini), kurie daro įtaką (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad tokių duomenų Tarnyba neturi. Taip pat yra žinoma, kad pareiškėjas 2008 m. pakartotinai patyrė (duomenys neskelbtini) traumą, po kurios dėl (duomenys neskelbtini) pakenkimo išliko ne tik sumažėjusi (duomenys neskelbtini) apimtis ir skausmas, bet ir (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) būtent dėl 2008 m. patirtos traumos, o ne dėl 2006 m. patirtos traumos pasekmių, nes būtent dėl antrosios traumos pasekmių buvo pritaikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 15.2 punktas, kuris taikomas esant (duomenys neskelbtini), kuris pasireiškia (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui dėl šios traumos padarinių buvo nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas, kai galimos įsakymu nustatytos vertės yra nuo 50 iki 80 proc., nes instrumentinių tyrimų duomenimis nustatytas sveikatos funkcijos sutrikimas yra minimalus, nustatyta teigiama dinamika. (duomenys neskelbtini) pažeidimas buvo įvertintas kartu su kitomis ligomis ir būklėmis. Pažymėjo, kad tuo atveju, kai asmens darbingumo lygis yra vertinamas tik dėl bendrų ligų ir būklių, Tarnyba remiasi gydančio gydytojo išduotu siuntimu ir prie jo pridėtais medicininiais dokumentais. Vertinant pareiškėjo darbingumo lygį dėl 2008 m. patirtos traumos padarinių, buvo vadovaujamasi Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. gegužės 8 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. AE-08 duomenimis, kuriame yra įvardyta sužalota kūno dalis – (duomenys neskelbtini). Su šiuo aktu tą pačią dieną pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai ir jam buvo įteiktas vienas akto egzempliorius.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad iš esmės pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo priimtais sprendimais, savo skundą grindžia tuo, kad jam netinkamai buvo nustatytas darbingumo lygis dėl 2006 m. ir 2008 m. patirtų traumų.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, jog bendram sveikatos funkcijos sutrikimui dėl (duomenys neskelbtini) sužalojimo negali būti taikomas Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 86 punktas, kuris naudojamas esant vidutiniam funkciniam sutrikimui, kai asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio ir veiklos, kuriai atlikti reikia nuolatinio susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, kai ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimus, kai vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą. Pareiškėjui buvo sutrikdyta (duomenys neskelbtini) funkcinė būklė, kurios sutrikdymo mastą lemia (duomenys neskelbtini). Atskirų dalių sutrikimo mastas lemia bendrą (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimo lygį. Kadangi 2006 m. patyrus traumą pareiškėjo (duomenys neskelbtini) elastingumui nepakenkta, išliko tik sumažėjusi (duomenys neskelbtini) apimtis (nes (duomenys neskelbtini) jėga yra pakankama, sumažėjusi apimtis svarbi tik estetiniu požiūriu, tai darbingumo lygiui įtakos nedaro), (duomenys neskelbtini) būklė yra nepakitusi, o pareiškėją dėl (duomenys neskelbtini) pakenkimo vargina tik skausmas, dėl to (pareiškėjo žodžiais) jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas negali būti vertinamas kaip vidutinio sunkumo ar sunkus. Todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai, atsiradę po 2006 m. spalio 5 d. įvykusios traumos, atitinka lengvą funkcinį sutrikimą.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. pakartotinai patyrė (duomenys neskelbtini) traumą, po kurios dėl (duomenys neskelbtini) pakenkimo išliko ne tik sumažėjusi (duomenys neskelbtini) apimtis ir skausmas, bet ir (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai teigė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) būtent dėl 2008 m. patirtos traumos, o ne dėl 2006 m. patirtos traumos pasekmių, nes būtent dėl antrosios traumos pasekmių buvo pritaikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 15.2 punktas, kuris taikomas esant (duomenys neskelbtini) ligų vidutiniam funkciniam sutrikimui, kuris pasireiškia (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui dėl šios traumos padarinių buvo nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas, nes instrumentinių tyrimų duomenimis sveikatos funkcijos nustatytas sutrikimas yra minimalus su teigiama dinamika. (duomenys neskelbtini) dalies pažeidimas buvo įvertintas kartu su kitomis ligomis ir būklėmis.

Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, o skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

III.

Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o pareiškėjo skundą tenkinti.

Pažymi, kad medicininiai dokumentai, atlikti medicininiai tyrimai patvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) būtent po 2006 m. spalio 5 d. patirtos traumos. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini). Minėti medicininiai ir kiti dokumentai nurodyti 2014 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, tačiau jų turinys vertintas nebuvo. Po 2006 m. spalio 5 d. patirtos traumos pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu stovėjimu, todėl pareiškėjas darbingas tik 30–55 proc. Tad vertinant 2006 m. spalio 5 d. patirtos traumos pasekmes pareiškėjui turėjo būti taikomas Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 86 punktas. Pabrėžia, kad remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais darbingumo lygio nustatymą, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas ir Kriterijų aprašo 5 punktas. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindžia Ginčų komisijos ir Tarnybos nurodytomis aplinkybėmis, tačiau neįvertiną, jog Ginčų komisijos ir atsakovo nurodytos aplinkybės yra prieštaringos. Pažymi, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais darbingumo lygio nustatymą, vertinant darbingumo lygį dėl 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu patirtų sužalojimų ir likusių sveikatos sutrikimų, taip pat turėjo būti taikytas Kriterijų aprašo 5 punktas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir aiškino Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. gegužės 8 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. AE-08 nurodytas aplinkybes ir neatsižvelgė, kad šis aktas yra surašytas 2008 m. gegužės 6 d. Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato išvados Nr. 30-IS-61 pagrindu. 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu (duomenys neskelbtini). Medicininiai dokumentai patvirtinantys, kad šie sveikatos sužalojimai yra patirti 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu, bei dokumentai patvirtinantys, kad minėta trauma patirta tarnybos metu ir susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, pirmosios instancijos teismo netirti ir nevertinti. Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neištyrus visų administracinėje byloje esančių ir papildomai pateiktų dokumentų, neįvertinus ir nepašalinus esminių prieštaravimų, todėl sprendime nurodyti motyvai, kurių pagrindu pareiškėjo sprendimas buvo pripažintas nepagrįstu, yra prieštaringi ir neteisėti.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Iš esmės nurodo tuo pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Tarnyba pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip teisingai apibrėžė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nesutinka su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus ir Komisijos sprendimais, kuriais jam buvo nustatytas darbingumo lygis dėl 2006 metais ir 2008 metais patirtų traumų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas, neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (18 str. 1 d.), ginčus tarp asmens ir tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (23 str. 1 d.). Minėto įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo detalizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (su atitinkamais vėlesniai pakeitimais) patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas su priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas ( toliau – ir Tvarkos aprašas). Pažymėtina, jog darbingumo lygis vertinamas ne tik pagal medicininius kriterijus. Kriterijų aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal kriterijų aprašo 1-ą priedą); funkcinius (pagal Kriterijų aprašo 2-ą priedą); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (Kriterijų aprašo 2 priedas).

Pagal minėtą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl darbingumo lygio nustatymo pirmiausia pagal Kriterijų aprašą yra vertinamas medicininis kriterijus, t. y. atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Kriterijų aprašo 4, 5, 6 p.), nustatomas bazinis darbingumas. Kriterijų aprašo 1-me priede yra pateiktas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, sąrašas prie kiekvienos ligos pagal atitinkamų organizmo funkcijų sutrikimo laipsnį nurodant bazinio darbingumo vertę procentais. Po to vertinami funkciniai kriterijai, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, į tai, kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (Kriterijų aprašo 11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius (Kriterijų aprašo 12 p.). Kriterijų aprašo 2 priede yra suklasifikuotas profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, atitinkamų reikšmių palankumas (nepalankios, vidutinio palankumo, palankios) asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Atsižvelgiant į tai, kokio palankumo lygio asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų (Kriterijų aprašo 17–19 p.) ir nustatomas bendras netekto darbingumo procentas.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus visų pirma akcentuoja, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.). Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas turi nustatyti, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas (Tarnybos teritorinio skyriaus ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus aktai) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje (Ginčų komisijoje) nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir/ar skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Medicininių klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-681/14).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teisės aktai nustato, jog gydančiam gydytojui pagrindas siųsti asmenį Tarnybą atsiranda tada, kai nustačius diagnozę ir pritaikius gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų (Tvarkos aprašo 8 p.). Kriterijų aprašo 25 punkte nurodyta, kad Tarnyba turi teisę nevertinti asmens darbingumo lygio, kai siunčiamo į Tarnybą asmens būklė neatitinka Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu sprendimu įformintą pareiškėjo pakartotinį darbingumo lygio vertinimą atliko Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-13/2013, pagal 2010 m. rugsėjo 6 d. UAB „Vijola“ sveikatos centro siuntimą į Tarnybą Nr. 280 dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų .

Atsakovas dėl 2006 m. patirtos traumos dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ nurodė (Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus aktas Nr. 2760) pagrindines diagnozes: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui dėl 2006 m. traumos buvo pakenkta ir (duomenys neskelbtini) sistema, ir (duomenys neskelbtini), traumos padariniai vertinti pagal Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies, kuri taikoma esant kituose priedo skyriuose nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.), nuostatas, taigi bazinis darbingumas buvo nustatomas įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą. Pareiškėjas nesutinka, jog dėl 2006 m. patirtos traumos padarinių buvo taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 85 punktas ir nustatytas lengvas, o ne vidutinio sunkumo (numatytas 86 punkte) funkcinis sutrikimas, nurodo, jog jis po 2006 m. traumos (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas, nustatydamas lengvą funkcinį sutrikimą, vertino ir (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę pripažino, tačiau atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjo sveikatos būklės po 2006 metų traumos visumą, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo bendrą funkcinį sutrikimą vidutiniu. Darbingumo lygio vertinimo specialistai motyvuotai įvertino atskirų (duomenys neskelbtini) būklę ir funkcionavimą (duomenys neskelbtini), nenustatė tokio šių atskirų dalių sutrikimo masto, kad bendras (duomenys neskelbtini) funkcinio sutrikimo lygis būtų pripažintas vidutiniu. Nenustatyta, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) judesiai tiek riboti, kad galėtų daryti įtaką (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nenustatyta tokių pareiškėjo 2006 m. patirtos traumos padarinių, dėl kurių, kaip tai numatyta Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 86 punkte, asmuo negalėtų pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, veiklos, kuriai atlikti reikia pastovaus susikoncentravimo ir tikslumo; asmeniui reiktų dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukeltų negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą galėtų sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą, taigi, atsakovas darė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo dėl 2006 m. patirtos traumos konstatuoti vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą.

Darbingumo lygis dėl 2008 m. pareiškėjo patirtos traumos buvo vertintas dėl šių diagnozių: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias diagnozes taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 15.2 punktas (duomenys neskelbtini) ir nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas, kai galimos vertės nuo 80 iki 50 procentų. Pagal vertintus medicininių dokumentų duomenis atsakovas nustatė, jog juose nurodyta (duomenys neskelbtini) simptomatika yra minimali, todėl taikytinas didžiausias galimas 80 procentų bazinis darbingumas. Teisėjų kolegija iš esmės su tokiu vertinimu sutinka ir akcentuoja, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, tokioje atsakovo išvadoje prieštaravimų nėra, nes simptomatika minimalia pripažinta ją vertinant būtent vidutinio funkcijos sutrikimo ribose ir todėl taikyta didžiausia galima esant vidutiniam funkcijos sutrikimui bazinio darbingumo vertė.

Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovas, nepagrįstai vertindamas darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus: (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į tai, jog (duomenys neskelbtini) pažeidimas yra 2008 m. patirtos traumos padariniai. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2008 m. gegužės 8 d. akte Nr. AE-08 nurodyta sužalota kūno dalis – (duomenys neskelbtini). Taip pat aprašant nelaimingo atsitikimo aplinkybes nurodyta, jog pareiškėjas ėjo į areštinę ir lipdamas laiptais griuvo bei susižalojo (duomenys neskelbtini) (administracinė byla Nr. A756-1178/12, t. II, b. l. 81–82). Teisėjų kolegija akcentuoja, jog net ir pripažinus pareiškėjo nurodytus duomenis apie 2008 m. gegužės 15 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinio konsultacijos skyriaus neurologo diagnozę (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. sausio 15 d. neurochirurgo diagnozę (duomenys neskelbtini), jie visgi vertintini atsižvelgiant į minėto Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2008 m. gegužės 8 d. akto Nr. AE-08 išvadas, kuriose kiti nei (duomenys neskelbtini) sužalojimai nebuvo konstatuoti. Taigi, nėra pakankamo pagrindo nustatyti kitų kūno dalių vėliau diagnozuotų pažeidimų ar funkcijų sutrikimų tiesioginių sąsajų su 2008 m. balandžio 1 d. pareiškėjo patirta trauma ir pripažinti juos minėtos traumos padariniais.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog jam nepagrįstai nebuvo taikytas Kriterijų aprašo 5 punktas. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d., nustatytas 90 proc. darbingumo lygis dėl 2006 m. patirtos traumos dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2039 m. gegužės 5 d. ir 80 proc. darbingumo lygis dėl 2008 m. patirtos traumos dėl priežasties „liga (suluošinimas) įgyta tarnybos ar mokymų metu“ nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2039 m. gegužės 5 d. Kaip matyti iš Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. SS-3152, dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. iš pradžių nustatytas 50 procentų bazinis darbingumo lygis vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 bei 6.1 punktais buvo du kartus padaugintas iš koeficiento 0,9 ir galiausiai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami tuomet, kai kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra ne daugiau nei 70–80 procentų (Kriterijų aprašo 6.1 punktas). Kaip minėta, dėl 2006 m. patirtos traumos dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2039 m. gegužės 5 d. buvo nustatytas 90 procentų bazinis darbingumo lygis, todėl dėl šio organizmo funkcijos sutrikimo mažinantis koeficientas netaikytinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, jog atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. SS-3152, tiek Ginčų komisijos 2014 m. balandžio 15 d. sprendime Nr. S-151 detaliai nurodyta, kokiais medicininiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis vadovautasi, kokios teisės aktų nuostatos taikytinos nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, todėl minėti sprendimai pripažintini motyvuotais. Vadovaujantis šia išvada atmestinas ir pareiškėjo argumentas, jog Ginčų komisijos 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. S-151 yra priimtas nesilaikant Tvarkos aprašo 29 punkto.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų aplinkybių ir nevertino visų įrodymų, pažymėtina, kad įrodymai administracinėje byloje yra vertinami vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnyje nustatytomis įrodymų įvertinimo taisyklėmis. Minėto 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje yra pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, apibendrindama konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas Stasys Gagys Arūnas Sutkevičius