- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- 1S-198-350/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Advokatai
- Rauimundas Kurklietis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. Ž. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-02 nutarties, kuria tenkintas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir M. Ž. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2014-10-10 nutartimi M. Ž. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje padarymą, bei to paties teismo 2014-11-18 nutartimi už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą, buvo taikyta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-02 nutartimi tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą M. Ž. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.
Šalies argumentai
Savo skunde apygardos teismui dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-02 nutarties M. Ž. nurodo, kad yra pasveikęs, todėl mano, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas ir ambulatorinis gydymas. Apie jo pagerėjusią sveikatos būklę tariamai patvirtina ir teismui pateikta gydytojų komisijos išvada.
Teismo posėdyje M. Ž. gynėjas prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2015-04-02 nutartimi pagrįstai M. Ž. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti M. Ž. skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš 2015-03-12 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 133 matyti, jog M. Ž. serga psichine liga – paranoidine šizofrenija. Komisijos išvadoje nurodyta, kad M. Ž. psichikos būklė stebėjimo laikotarpiu buvo stabili, konfliktinių situacijų, agresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo, emocijos blankios, adekvačios, pokalbio metu M. Ž. neatviras, išsisukinėjantis, į daugumą klausimų atsako „nežinau“, „neatsimenu“, atmintis ir dėmesio koncentracija pakankami, emocijos skurdžios, adekvačios. Kritikos ligai ir nusikaltimui nėra. Gydytojų komisija rekomendavo M. Ž. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti.
Teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė nurodė, kad M. Ž. sveikatos būklės pagerėjimas yra, teikimą palaikė ir siūlė M. Ž. gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis.
BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.
Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad M. Ž. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, kurį skundu prašo jam paskirti M. Ž., šiuo metu būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Stoka kritikos susirgimo ir padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu rodo, kad M. Ž. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Būtent tai sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į minėtą komisijos išvadą, gydymo įstaigos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė teisingą išvadą, kad M. Ž. psichinė būklė yra tokia, dėl kurios tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę. Taigi, aptartų aplinkybių visuma pagrindžia M. Ž. būtinumą toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę, motyvų, kodėl skundžiama nutartis turi būti naikinama, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-02 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.