- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- eI3-4179-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00340-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas R. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2021-01-11 įsakymą Nr. P-11 “Dėl tarnybinės nuobaudos R. K. skyrimo“, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ši nuobauda buvo paskirta Tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijos (toliau — ir Komisija) pateikta 2021-01-06 išvada Nr. P22-2 “Dėl kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto R. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada). Komisija nustatė, kad pareiškėjas, atlikdamas VšĮ “BTL sportas“ operatyvų patikrinimą (toliau – ir OP), nesielgė pagarbiai su mokesčių mokėtoju, iš asmeninio savo telefono po darbo valandų, rašydamas mokėtojui žinutę, kurios turinys nėra tinkamas rašyti valstybės tarnautojui, ir gadindamas VMI reputaciją, tokiu savo elgesiu pažeidė Valstybės tarnautojo elgesio kodekso bei Mokesčių mokėtojų aptarnavimo standarto, patvirtinto VMI prie FM viršininko 2007 m. birželio 29 įsakymu Nr. V-240 (2020 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. V-52 redakcija) nuostatas ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 punkto reikalavimus. Tai yra R. K. tarnybinį nusižengimą sudaro 2020-06-22 18.48 val. iš jo naudojamo asmeninio telefono išsiųstas SMS pranešimas “S. ne ten paskambinau. Matai kai nėra plaukų nepataikau“ Įmonės atstovui, konstatuojant, kad šis pranešimas nėra tinkamas rašyti valstybės tarnautojui.
Pareiškėjas teigia, kad išsiųstas pranešimas ir jo turinys niekaip nesusijęs su pareiškėjo tarnybinių pareigų neatlikimu arba netinkamu atlikimu, dėl išsiųsto SMS pranešimo nekilo jokių pasekmių, SMS pranešimas buvo išsiųstas per klaidą, t. y. tame nėra jokios tyčios, kas reiškia, kad nėra ir kaltės. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo per klaidą išsiųstas SMS pranešimas, kuris adresuotas kitam asmeniui ir niekaip nėra susijęs su Įmonės OP ar pareiškėjo tarnybinių funkcijų atlikimu, negali būti pripažintas tarnybiniu nusižengimu, ir atitinkamai už tai negali kilti tarnybinė atsakomybė.
Be to, pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Kaip matyti iš Išvados, pareiškėjas SMS pranešimą išsiuntė 2020-06-22 18.48 val., kas leidžia teigti, kad pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą pažeistas tarnybinės nuobaudos 6 mėnesių skyrimo terminas, nes ji paskirta praėjus 6 mėn. 18 d.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, skundžiamas 2021-01-11 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės įsakymas Nr. P-11 turi būti panaikintas, kaip neteisėtas dviem pagrindais: 1) nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, 2) tarnybinė nuobauda paskirta praleidus 6 mėnesių terminą.
Atsakovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir vadovautis atsiliepime išdėstyta pozicija. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2020-11-03 Kauno AVMI gauta informacija (toliau – ir Pranešimas) apie netinkamą pareiškėjo elgesį OP metu, kai valstybės tarnautojas, net nematęs įmonės dokumentų, telefonu sakė, jog įmonės vadovas prisidirbo, o paklausus ką prisidirbo, atsakė, kad iš įmonės pavogė pinigus. Taip pat Pranešime paaiškinta, kad šio Kauno AVMI darbuotojo „kalbėjimo maniera labiau priminė gatvės chuliganų kalbą, bet ne gerbiamo valstybės tarnautojo kalbą“, šis valstybės tarnautojas, paskambinęs telefonu įmonės atstovui, pasakė, kad jis išeina atostogų ir jam su R. K. reikia susitikti privačiai. Taip pat Pranešime pateikta informacija, kad pareiškėjas iš jam priklausančio telefono atsiuntė įmonės atstovui keistą žinutę: „S. ne ten paskaminau. Matai kai nėra plaukų nepataikau“ (su gramatinėmis klaidomis), bei pateikta ir šios žinutės nuotrauka. Pažymėjo, kad minėta žinutė mokėtojui siųsta 2020-06-22 po darbo valandų (18:48). Taip pat Pranešime nerimaujama, kad R. K. buvo iš anksto neigiamai prieš mokėtoją nusiteikęs, turi silpnas buhalterines žinias ir negali atlikinėti patikrinimų, daro psichologinį spaudimą, gąsdina tikrinamus verslininkus ir gadina VMI reputaciją.
Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, padarė išvadą, kad SMS žinutė buvo siųsta ne netyčia, o su tikslu prieš tai skambintam asmeniui paaiškinti dėl ko skambino. Atsakovės nuomone, toks pareiškėjo elgesys gadina VMI reputaciją. Taip pat pažymėjo, kad valstybės tarnautojams jų pareigų atlikimui yra priskiriami tarnybiniai telefonai, kurių naudojimas kaip tik ir leidžia išvengti asmeninių žinučių siuntimo kitam adresatui, kuris galimai gali būti mokesčių mokėtojas. Pareiškėjui priskirti 2 tarnybiniai telefonai ir antram OP atlikusiam valstybės tarnautojui - dar 2 kiti tarnybiniai telefonai. Poreikio įmonės atstovams skambinti kitais, nei 4 tarnybiniai telefonai (priskirti pareiškėjui ir antram OP atlikusiam pareigūnui), pareiškėjui nebuvo būtinumo, kadangi įmonės atstovai bendravo su pareiškėju, teikė paaiškinimus, dokumentus. Tad pareiškėjui nenaudojant jam/kitam OP atlikusiam darbuotojui priskirtų tarnybinių telefonų, o skambinant, rašant SMS pranešimus mokesčių mokėtojams iš pareiškėjui priklausančio telefono, dėl pareiškėjo kaltės ir įvyko minėto SMS pranešimo išsiuntimas - pareiškėjas nesiėmė veiksmų, kad tokia situacija negalėtų įvykti.
Komisija konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai OP metu nesuderinami ir su valstybės tarnybos interesais, nes šia veika pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos, įstaigos ir pačios valstybės autoritetas. Pareiškėjas, siųsdamas po darbo valandų iš savo asmeninio telefono mokesčių mokėtojui žinutę, kurios turinys nederamas valstybės tarnautojui, diskreditavo valstybės tarnybą, visuomenės požiūriu neigiamai paveikė pasitikėjimą valstybine mokesčių inspekcija, kaip institucija, kurioje laikomasi įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, tarp jų ir Valstybės tarnautojo elgesio kodekso principų, šie įstatymai visiems vienodi ir vienodai taikomi. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai OP metu nesuderinami ir su valstybės tarnybos interesais, nes šia veika pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos, įstaigos ir pačios valstybės autoritetas. Taigi, tokiais veiksmais Įmonės OP metu pareiškėjas diskreditavo ir valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip valstybės institucijos, vardą, bei diskreditavo ir valstybės tarnautojo vardą, o tai gali būti vertinama kaip žala valstybei. Taip padaroma žala įstaigos ir net valstybės įvaizdžiui ir autoritetui, nes taip žmonės praranda pasitikėjimą tam tikromis institucijomis.
Todėl, įvertinusi visus surinktus įrodymus, Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas, atlikdamas VšĮ „BTL sportas“ OP, nesielgdamas pagarbiai su mokesčių mokėtoju, iš asmeninio savo telefono po darbo valandų rašydamas mokėtojui žinutę, kurios turinys nėra tinkamas rašyti valstybės tarnautojui, ir taip gadindamas VMI reputaciją, tokiu savo elgesiu įmonės OP metu pažeidė Valstybės tarnautojo elgesio kodekso 5.1. papunkčio - pagarba žmogui ir valstybei, kuris apima Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio nuostatas „6.1. gerbti žmogų, <...>, institucijas ir įstaigas, laikytis <...> įstatymų, kitų teisės aktų <...> reikalavimų <...>“, „6.2. elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir VMI tarnautojais, 5.8. papunkčio - pavyzdingumas, kuris apima VMI valstybės tarnautojo elgesio nuostatas „13.2. būti mandagiam, maloniam, paslaugiam ir tvarkingam“ nuostatas bei Mokesčių mokėtojų aptarnavimo standarto, patvirtinto VMI prie FM viršininko 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V- 240 (2020 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. V-52 redakcija) 12.2.2. papunkčio - „pokalbio metu VMI valstybės tarnautojo balso tonas turi būti dalykiškas ir paslaugus, bendraujant turi būti vartojami pagarbūs kreipiniai <...>“. Tokiais savo veiksmais R. K. pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto „laikytis <...> įstatymų ir kitų teisės aktų“ ir 5 punkto „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių <...>“ reikalavimus.
Taip pat nurodė, kad pareiškėjo OP atlikimo metu mokėtojui išsiųsta žinutė yra netinkamo valstybės tarnautojui turinio, tačiau, nesurinkus įrodymų, jog netinkamo turinio žinučių šio patikrinimo metu būta ir daugiau, Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjo padaryta veika laikytina tarnybiniu nusižengimu, o ne šiurkščiu nusižengimu, ir siūlė skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Dėl termino skirti nuobaudą, atsakovė paaiškino, kad mokesčių administratorius įpareigojo pareiškėją atlikti jam priskirtas funkcijas, išrašydamas 2020 m. gegužės 12 d. Pavedimą Nr. 1FR1043-1709 atlikti VšĮ „BTL SPORTAS“ operatyvų patikrinimą, o operatyvus patikrinimas baigiamas surašius OP Pažymą, todėl, mano, kad pareiškėjas netinkamai elgėsi būtent OP atlikimo metu, ką įrodo faktas, jog jis siuntė netinkamo turinio SMS pranešimą Įmonės atstovui, taip gadindamas VMI reputaciją, todėl šio valstybės tarnautojo netinkamas elgesys baigėsi tik surašius OP Pažymą.
Pažymėjo, kad galimo tarnybinio tyrimo metu tirtos ne tik SMS pranešimo išsiuntimo, bet ir visos kitos Pranešime nurodytos aplinkybės, neišskiriant vieno SMS pranešimo, t. y. ar pareiškėjas OP metu skambino Įmonės atstovams, kaip dažnai skambino, kaip su jais bendravo, iš kokio telefono skambino, ar rašė el. laiškus ir SMS žinutes, kokio turinio žinutes rašė. Taip pat tirta, ar Įmonės atstovai bendravo su pareiškėju viso OP metu, ar pareiškėjui buvo būtinybė skambinti jiems iš savo asmeninio telefono, o ne iš 2 jam priskirtų tarnybinių telefonų ir antram OP valstybės tarnautojui priskirtų taip pat 2 kitų tarnybinių telefonų. Taip pat tirta ir Pranešime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas yra netinkamos kvalifikacijos ir mokėtojas abejoja, ar pats Įmonės OP atliktas kvalifikuotai, bei kitos aplinkybės, nurodytos Pranešime. Taigi, tirtas pareiškėjo elgesys viso Įmonės OP metu iki OP Pažymos surašymo momento, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. Todėl pareiškėjo teiginys, kad nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo SMS pranešimo išsiuntimo dienos, yra niekuo nepagrįstas, kadangi galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu tirti visi pareiškėjo veiksmai, atlikti per visą Įmonės OP laikotarpį iki OP Pažymos surašymo dienos. Tai, kad OP metu buvo išsiųstas SMS pranešimas su tekstu, kuris nederamas valstybės tarnautojui, tik patvirtino Pranešime nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjo elgesys OP metu nebuvo tinkamas valstybės tarnautojui ir gadina VMI reputaciją.
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas užsitęsė ir dėl to, jog pareiškėjas nebendradarbiavo su Komisija, neteikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, dėl ko buvo apsunkintas Komisijos darbas ir Komisija buvo priversta kreiptis į mobiliojo ryšio operatorių, kad šis nurodytų, ar tikrai pareiškėjas neturi galimybės pagrįsti savo paaiškinime nurodytus teiginius įrodymais, t. y. skambučių ir SMS žinučių išklotinėmis. Tik gavusi atsakymą iš TELIA LIETUVA, AB, Komisija pakartotinai paprašė pareiškėją pateikti įrodymus, susijusius su jo elgesiu Įmonės OP metu, bendravimu su Įmonės atstovais, tačiau pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė. Todėl, nesulaukusi pareiškėjo įrodymų pateikimo iki jam rašte nurodyto termino - ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 29 d., Komisija vertino visų surinktų įrodymų visumą ir savo sprendimą išdėstė 2021 m. sausio 6 d. Išvadoje. Kauno AVMI viršininkas, atsižvelgęs į galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktus įrodymus, 2021 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. P-11 pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skyrė jam nuobaudą - papeikimą (nepraleidęs VTĮ 34 str. 1 d. nurodytų terminų).
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2021-01-11 įsakymo Nr. P-11 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. K. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo Kontrolės departamento, Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui R. K. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į Komisijos 2021-01-06 Išvadą, kurioje konstatuota, jog Kauno AVMI KD OKS vyriausiasis specialistas R. K., atlikdamas VšĮ „BTL sportas“ OP, nesielgdamas pagarbiai su mokesčių mokėtoju, 2020-06-22 po darbo valandų (18:48) iš savo asmeninio telefono nusiuntė mokesčių mokėtojo VšĮ „BTL SPORTAS“ direktoriui tokio turinio žinutę: „S. ne ten paskaminau. Matai kai nėra plaukų nepataikau“, kurios turinys nėra tinkamas rašyti valstybės tarnautojui, ir taip gadindamas VMI reputaciją, tokiu savo elgesiu pažeidė Valstybės tarnautojo elgesio kodekso 5.1. papunkčio - pagarba žmogui ir valstybei, kuris apima Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio nuostatas „6.1. gerbti žmogų, <...>, institucijas ir įstaigas, laikytis <...> įstatymų, kitų teisės aktų <...> reikalavimų <...>“, „6.2. elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir VMI tarnautojais, 5.8. papunkčio - pavyzdingumas, kuris apima VMI valstybės tarnautojo elgesio nuostatas „13.2. būti mandagiam, maloniam, paslaugiam ir tvarkingam“ nuostatas bei Mokesčių mokėtojų aptarnavimo standarto, patvirtinto VMI prie FM viršininko 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-240 (2020 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. V-52 redakcija) 12.2.2. papunkčio - „pokalbio metu VMI valstybės tarnautojo balso tonas turi būti dalykiškas ir paslaugus, bendraujant turi būti vartojami pagarbūs kreipiniai <...>“. Tokiais savo veiksmais R. K. pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto „laikytis <...> įstatymų ir kitų teisės aktų“ ir 5 punkto „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių <...>“ reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.). Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kt. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).
Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Iš Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinti du - 6 mėnesių ir 3 metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendro pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendros taisyklės, t. y., kaip speciali taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojo, padariusio tarnybinį nusižengimą, atžvilgiu gali būti taikomi ilgesnės trukmės – iki trejų metų, terminai tarnybinei nuobaudai skirti tik tais atvejais, kai „tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.“
Ginčui aktuali tarnybinio nusižengimo padarymo diena – 2020-06-22, kai pareiškėjas iš savo asmeninio telefono nusiuntė mokesčių mokėtojo VšĮ „BTL SPORTAS“ direktoriui SMS žinutę, todėl 2021-01-11 Įsakymu pareiškėjui paskiriant tarnybinę nuobaudą buvo praėję daugiau nei 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, t. y. nuobauda paskirta pažeidžiant VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą šešių mėnesių terminą. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurioms esant nuobauda galėtų būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Atsakovės teiginiai, kad ji nepraleido 6 mėnesių termino, nes tarnybinio tyrimo metu tirtas pareiškėjo elgesys viso Įmonės OP metu iki OP Pažymos surašymo momento, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., todėl terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo SMS pranešimo išsiuntimo dienos, o nuo OP Pažymos surašymo dienos, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
Teismas pažymi, kad visiškai nesvarbu, jog atsakovė tyrė pareiškėjo elgesį viso VšĮ „BTL SPORTAS“ operatyvaus patikrinimo metu, kuris buvo baigtas 2020-08-20, kadangi Išvadoje buvo konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą dėl to, kad jis 2020-06-22 po darbo valandų (18:48) iš savo asmeninio telefono nusiuntė mokesčių mokėtojo VšĮ „BTL SPORTAS“ direktoriui nederamo turinio žinutę ir būtent už šios žinutės išsiuntimą, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, t. y. buvo pripažinta, jog pareiškėjas nusižengimą padarė 2020-06-22.
Kadangi pareiškėjui 2021 m. sausio 11 d. buvo paskirta tarnybinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą, atliktą 2020 m. birželio 22 d., konstatuotina, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skirta ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos dėl to, kad tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas.
Kaip jau buvo minėta, tiek Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o tarnybinė nuobauda nebegali būti paskirta praėjus 6 mėnesių terminui, t. y. šio termino praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia. Dėl to nustačius, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta po 6 mėnesio termino, skundžiamas įsakymas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, o šis termino praleidimas vertinamas kaip formalus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; kt.).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2021-01-11 įsakymą Nr. P-11 “Dėl tarnybinės nuobaudos R. K. skyrimo“, kuriuo R. K. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.