Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. K. dėl nuosavybės teisių apgynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau ne asmeniškai, o jo mamai. Apie teismo posėdį atsakovas informuotas viešo paskelbimo būdu, be to atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir per EPP, nes atsakovas yra EPP vartotojas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise, pagal 2005-05-30 valstybinės žemės sklypo – pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.NGP-3659 ir 2005-05-31 priėmimo – perdavimo aktą, notarinio registro Nr.NGP-3660, priklauso 1,2600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas).

Iš 2023-08-25 skolos grąžinimo raštelio nustatyta, kad atsakovas pripažino, kad jis yra skolingas ieškovei 750,00 Eur sumą už tris metus, tai yra 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. žemės naudojimą (nuomą), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2023-12-15.

Iš ieškovei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateikto atsakymo į ieškovės 2024-04-08 pateiktą prašymą nustatyta, kad 2023 m. nebuvo pateikta deklaracijų dėl ginčo žemės sklypo.

Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas pripažino, kad jis neteisėtai naudojosi jai priklausančiu žemės sklypu 2021 m., 2022 m., ir 2023 m., o vėliau šį žemės sklypą apleido ir paliko nesutvarkytą, apleistą piktžolėmis, todėl laiko, kad iki šiol žemės sklypas yra atsakovo žinioje. Nurodo, kad atsakovas ieškovei priklausantį žemės sklypą buvo apsėjęs rapsu, o vėliau paliko jį apleistą, nors prieš tai buvo pieva. Nurodo, kad nesutvarkius ražienų ir apleidus žemės sklypą piktžolėmis, šis žemės sklypas tapo visiškai nebenaudingu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

Ieškovė ieškiniu prašo išreikalauti ginčo žemės sklypą iš neteisėto valdymo, tai yra reiškia vindikacinį reikalavimą. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovė privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovė turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai yra nustatyta, kad ieškovė yra ginčo žemės sklypo savininkė nuo 2005 m. ir šiuo metu jai nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo laikotarpiu nuo 2021 m iki 2023 m. nebuvo sudaryta jokių susitarimų dėl ieškoves priklausančio ginčo žemės sklypo nuomos ar naudojimo. Ieškovės ir atsakovo 2023-08-25 pasirašytas skolos grąžinimo raštelis iš esmės patvirtina aplinkybę, kad atsakovas be ieškovės leidimo naudojosi ieškovei priklausančiu ginčo žemės sklypu laikotarpiu nuo 2021 iki 2023 m. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2023-08-25 nebesinaudoja jai priklausančiu žemės sklypu, nes nukūlė savo pasėtus javus ir paliko nesutvarkytą žemės sklypą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai). Šio pobūdžio bylose teismas nerenka įrodymų, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 179 straipsnis). Vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Ieškovę byloje nuo pat pradžių atstovavo kvalifikuotas teisininkas, teismas siūlė ieškovei teikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jos ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kokios būklės buvo ginčo žemės sklypas iki 2021 m., tai yra iki juo be ieškovės žinios pradėjo naudotis atsakovas. Ieškovė posėdžio metu tvirtino, kad buvo pieva, kuria po jos tėvo mirties naudojosi jos dėdė, o vėliau kaip jai tapo žinoma apie ketverius metus neteisėtai naudojosi atsakovas. Ieškovė taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, koks ginčo žemės sklypas buvo 2023-08-25 ir šiai dienai bei įrodymų, kad ji dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negali nuo 2023-08-25 naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad tarp jos ir atsakovo pasirašant 2023-08-25 skolos raštelį nebuvo kalbėta, kad atsakovas turi grąžinti ginčo žemės sklypą į ankstesnę padėtį. Ieškovė taip pat patvirtino, kad atsakovas norėjo nuomoti iš jos ginčo žemės sklypą, tačiau ji nesutiko to daryti kol atsakovas nesumokės jai sutartos skolos. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas tiek ieškinio pateikimo dieną, tiek ir šiai dienai neteisėtai naudojasi jai priklausančiu žemės sklypu ir jos kaip ginčo žemės sklypo savininkės teisės yra apribotos naudotis jai priklausančių ginčo esmės sklypu dėl atsakovo veiksmų. Teismo vertinimu ieškovės pateikti į bylą įrodymai iš esmės patvirtina tik, tai, kad atsakovas tris metus naudojosi be ieškovės sutikimo ginčo žemės sklypu ir už tai atsakovas sutiko sumokėti ieškovei 750,00 Eur sumą. Pasirašant šį susitarimą šalys neaptarė ar atsakovas privalo apsėti ginčo žemės sklypą kultūrine žole.

Atsakovas šioje byloje buvo pasyvus ir žinodamas apie jo atžvilgiu iškeltą bylą teismui neteikė jokių įrodymų ir atsiliepimo, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas pilna apimtimi. Ieškovė posėdžio metu tvirtino, kad ginčo žemės sklypą atsakovas 2023m. buvo apsėjęs javais, kuriuos nukūlė, tačiau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad atsakovas buvo apsėjęs rapsais. Nesant duomenų, kokios būklės ginčo žemės buvo prieš pradedant ginčo žemės sklypu 2021 m. naudotis atsakovui ir ieškovei neįrodžius, kad atsakovas šiuo metu naudojasi ginčo žemės sklypu teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad dėl atsakovo veiksmų ginčo žemės sklypo vertė sumažėjo ar jo būklė pablogėjo ir įpareigoti perduoti ginčo žemės sklypą ieškovei bei jį sutvarkyti.

CK 4.97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal CK 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023-08-25 neteisėtai naudojosi ieškovei priklausančio ginčo sklypu, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 750,00 Eur skolos pritesimo iš atsakovo. Šalys pasirašydamos 2023-08-25 susitarimą susitarė dėl sumos, kurią atsakovas turi sumokėti ieškovei už ginčo žemės sklypo naudojimą ir susitarė, kad suma bus sumokėta iki 2023-12-15, atsakovas iki bylos išnagrinėjo teismui nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjęs šią sumą ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsni 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad patytė 132,00 Eur žyminį mokestį ir 1 500,00 Eur advokato pagalbai, viso ieškovė patyrė 1 632,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimams priteisti 816,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje yra susidariusių 24,97 Eur pašto išlaidų, kurios susidarė dėl to, kad atsakovui buvo siunčiami procesiniai dokumentai, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsnis, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K. 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties Eur ir 00 ct) skolą ir 816,00 Eur (aštuonis šimtus šešiolika Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. J. naudai.

Priteisti iš atsakovo V. K. 24,97 Eur (dvidešimt keturis Eur ir 97 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.