- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-09
- Bylos Nr.
- 2A-404-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03913-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- UAB ,,Skytech.lt“
- Ieškovas
- J. P.
- Išvadą teikia
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-404-881/2012 pagal atsakovo UAB ,,Skytech.lt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9787-779/2011 pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui UAB ,,Skytech.lt“ dėl vartotojo teisių gynimo, sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo, institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2010 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo UAB ,,Skytech.lt“ 832 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią iš atsakovo UAB ,,Skytech.lt“ įsigijo monitorių-televizorių Philips 321T1SB. Atsakovas monitoriui suteikė 24 mėnesių garantiją, tačiau eksploatuojant prekę, jau po kelių mėnesių išaiškėjo jos defektas – monitorius pradėjo neveikti. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, pranešdamas apie vienašališką sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti pinigus už netinkamos kokybės prekę. Atsakovas ieškovo reikalavimų netenkino, todėl ieškovas kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri konstatavo, kad televizorius yra techniškai netvarkingas, vartotojas garantijos sąlygų nepažeidė, vartotojo prašymas grąžinti už prekę sumokėtus pinigus yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad monitorius – televizorius pirktas per elektroninę prekybą, perkant nebuvo aptarti trūkumai. Nurodė, kad preke naudojosi iki 2010 m. gruodžio mėnesio, naudojimo metu nepastebėjo prekės trūkumų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo įsigytai prekei buvo suteiktos dvi garantijos – teisinė 14 dienų garantija ir 24 mėnesių pardavėjo (gamintojo) komercinė garantija. Ieškovas turėjo patikrinti prekę per protingą laiko tarpą ir pastebėjus prekės trūkumus, informuoti atsakovą. Ieškovas per protingą terminą atsakovui pretenzijų dėl daikto kokybės nepareiškė. Įsigytas monitorius 2010 m. rugpjūčio 27 d. ieškovui perduotas tinkamos kokybės ir nuo perdavimo momento iki pateikimo atsakovui 2010 m. gruodžio 13 d. buvo pilnai tinkamas naudoti ir naudojamas pagal paskirtį. Monitorius sugedo 2010 m. gruodžio 13 d.
Institucija, teikianti išvadą, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje konstatavo, kad ieškovo reikalavimas atsakovui nutraukti sutartį ir grąžinti už monitorių sumokėtus pinigus yra teisėtas ir pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – nutraukė 2010 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. P. ir atsakovo UAB „Skytech.lt“, priteisė ieškovui iš atsakovo 832 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (832 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, jog pirkėjui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, o aplinkybių, šalinančių pardavėjo atsakomybę, nenustatyta, todėl remdamasis CK 6.327 straipsnio 3 dalim, pagal kurią pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, teismas ieškinį tenkino.
Teismas nurodė, kad įsigytai prekei ieškovas suteikė 24 mėnesių garantiją. CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už garantijos termino metu atsiradusius daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 str. 3 d.). Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2010 m. gruodžio 31 d. akte nurodyta, kad monitoriaus gedimas atsirado dėl maitinimo šaltinio gedimo, monitoriaus garantinių sąlygų pažeidimų nenustatyta. Nors atsakovas nesutiko, kad monitoriaus Philips 231T1SB trūkumai buvo daikto perdavimo metu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, nors teismas jam suteikė galimybę pateikti tokius įrodymus, todėl pagal aptartą teisinį reglamentavimą teismas konstatavo, kad pirkėjui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, todėl pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimą, atsakovas, kaip pardavėjas, yra atsakingas už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Vartotojų teisių gynimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Nagrinėjamu atveju prekės trūkumas išaiškėjo praėjus mažiau nei 4 mėnesiams nuo prekės perdavimo, todėl atsakovo nurodytas garantijos skirstymas į 14 dienų teisinę kokybės garantiją ir 24 mėnesių gamintojo garantiją yra teisiškai nereikšmingas.
Teismas taip pat nurodė, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti vartojimo pirkimo pardavimo sutartį, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo pirkėjui suteikiama teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą, tarp jų – ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ieškovo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą laikė pagrįstu, todėl ieškinį patenkino. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.363 straipsnio 8 dalį pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba kitokių aplinkybių. Tai, kad sumažėjo prekės vertė dėl rinkos pokyčių, nėra pagrindu mažinti grąžintiną kainą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Skytech.lt“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo garantijos institutą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo nurodytas garantijos skirstymas į 14 dienų teisinę kokybės garantiją ir 24 mėnesių gamintojo garantiją yra teisiškai nereikšmingas. Pardavėjas laisva valia ieškovo įsigytai prekei suteikė be bendrosios 24 mėnesių garantijos, dar dvi papildomas garantijas: pirma, papildomą daikto kokybės garantiją (CK 6.333 str. 1 d.), nes įstatymai suteikia pardavėjui laisvę pačiam nustatyti kokybės garantijos terminą, todėl pirkėjui suteikta 14 dienų kokybės garantija suteikė papildomą apsaugą, tačiau nesumenkino ir neskaidė teisinės garantijos įsipareigojimų, kaip tvirtino pirkėjas bei kaip nurodė teismas. Antra, pardavėjas prisiėmė papildomą įsipareigojimą nemokamai šalinti prekės trūkumus, jei tokie atsirastų per numatytą eksploatacijos laikotarpį (24 mėn.), tuo atveju, jei pirkėjas naudos daiktą pagal paskirtį ir nepažeis prekės eksploatavimo sąlygų, nustatytų tarp pirkėjo ir pardavėjo pasirašytoje garantinės priežiūros sutartyje. Neteisingai traktuojant suteiktų garantijų sąlygas buvo priimti nesąžiningi Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos bei pirmosios instancijos teismo sprendimai.
2. Pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jei pirkėjas apie juos pareiškia per tam tikrą terminą. Kadangi tarp pirkėjo ir pardavėjo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis nenumatė papildomų sąlygų, todėl šiam susitarimui galioja teisės aktuose įtvirtintos sąlygos. Tais atvejais, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų pardavėjui gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos (CK 6.338 str. 2 d.). Kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas (šiuo atveju 14 d.), reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantinį terminą (CK 6.338 str. 3 d.). Pardavėjo atsakomybės ribos ir įrodinėjimo našta kokybės garantijos atveju, palyginus su situacija, kai tokio termino nėra nustatyta, pasikeičia pirkėjo naudai: kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už garantijos termino metu atsiradusius daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 str. 3 d.). Ši pardavėjo pareiga galioja per visą daiktų kokybės garantijos terminą (CK 6.335 str. 1 d.). Daiktų kokybės garantijos ir tinkamumo naudoti terminas neatskiriamai susijęs su ieškinio senaties termino taikymu. Pirkėjas į pardavėją dėl atsiradusių prekės trūkumų kreipėsi beveik po 4 mėnesių po prekės įsigijimo, t. y. apie prekės trūkumą nepranešė per nustatytą prekės kokybės garantijos terminą, todėl prekei liko galioti tik ribota gamintojo garantija bei teisinė garantija. Tokiu atveju, pirkėjo ieškinys pardavėjui dėl vienašališko pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų už prekę grąžinimo, remiantis prekės kokybės garantija turi būti atmestas, nes yra teisiškai nepagrįstas. Praėjus 14 dienų po prekės įsigijimo, baigiasi prekės kokybės garantijos nustatyti pardavėjo įsipareigojimai. Tai, kad atsakovas teismui nepateikė jo atsakomybę šalinančių įrodymų yra teisiškai nereikšminga, nes kokybės garantijos terminas išaiškėjus prekės trūkumui buvo jau pasibaigęs.
3. Įrodymas, jog prekės trūkumas neegzistavo prekės pardavimo metu, o atsirado ją eksploatuojant ne dėl priežasčių, susijusių su paslėptu daiktų trūkumu yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, nebent pirkėjas įrodytų kitaip. Pats pirkėjas tvirtina, kad prekę pagal paskirtį naudojo beveik 4 mėnesius ir tik tada atsirado gedimas. Šis pirkėjo teiginys yra savaime pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, 2010 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akte nurodė, kad monitorius neįsijungia dėl maitinimo bloko gedimo. Kitų prekės gedimų ar trūkumų nenustatyta. Užfiksuoto gedimo remonto kaina – 270 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirkėjo įsigyta prekė prekės perdavimo momentu atitiko visus jai įstatymais bei gamintojo reglamentais keliamus reikalavimus ir buvo techniškai tvarkinga. Pardavėjui nepažeidus iš kokybės garantijos bei teisinės garantijos kylančių įsipareigojimų, pirkėjui lieka tik viena galimybė nutraukti pirkimo pardavimo sutartį, įrodyti, kad pardavėjas nevykdė prievolių, kylančių iš gamintojo garantijos. Tokių įrodymų pirkėjas nepateikė, o pardavėjas visuose savo atsakymuose į pretenzijas ir teisme tvirtino, jog sutinka vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, t. y. pašalinti prekės trūkumus, arba jei tai būtų neįmano, pakeisti prekę nauja.
4. Ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą ir bandė piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas ginčija apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas yra vartotojas, todėl pirkimo pardavimo sutarčiai turi būti taikomos vartotojų teises ginančios teisės nuostatos su visomis iš jų išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis. Taigi nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.3636 straipsnio 4 dalies ir 8 dalies bei CK 6.156 straipsnio 4 dalies nuostatos. Prievolė atsakyti už prekių kokybę yra imperatyvi, todėl tiek CK 1.80 straipsnis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 14 straipsnis draudžia sutartimi ar pardavėjo teikiama kokybės garantija riboti įstatymines ieškovo, kaip vartotojo, teises. Todėl atsakovas, teigdamas, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 14 dienų kokybės garantijos terminas ir 24 mėnesių gamintojo garantijos terminas, nepagrįstai mėgina siaurinti savo įsipareigojimus. Tvirtina, jog prekės trūkumai atsirado iki daikto perdavimo, nes Inspekcija patikrinimo išvadoje konstatavo, kad nustatytas gedimas yra esminis prekės kokybės pažeidimas. Ieškovas garantijos sąlygų nepažeidė ir dėl atsiradusių trūkumų kreipėsi praėjus 4 mėnesiams po prekės įsigijimo, todėl akivaizdu, kad daiktą jis įsigijo su defektais ir savo teises ėmėsi ginti laiku. Kadangi prekė buvo netinkamos kokybės, atsakovas turėjo teisę ginti savo teises per 2 metus nuo prekės perdavimo dienos. CK 6.363 straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo pirkėjui suteikiama absoliuti diskrecija rinktis jam naudingiausią pažeistų teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, todėl atsakovo argumentas, jog ieškovas privalėjo motyvuoti, kodėl pasirinko tokį savo teisių gynybos būdą, yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį tenkino.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo pirkimo pardavimo sutartis, kuria ieškovas iš atsakovo įsigijo monitorių – televizorių Philips 231T1SB. 2010 m. gruodžio 13 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, pranešdamas apie tai, kad monitorius neveikia. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, kad 2010 m. gruodžio mėnesį monitorius neveikė, neginčijo ir atsakovas. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2010 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akte Nr. VS-10-1823-168 konstatuota, kad monitorius Philips 231T1SB yra techniškai netvarkingas (netinkamos kokybės), nustatytas esminis prekės kokybės pažeidimas. Įsigytai prekei ieškovas suteikė 24 mėnesių garantiją.
CK 6.338 str. 2 d. numato, kad tuo atveju, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už garantijos termino metu atsiradusius daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 str. 3 d.).Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2010 m. gruodžio 31 d. akte nurodyta, kad monitoriaus gedimas atsirado dėl maitinimo šaltinio gedimo, o monitoriaus garantinių sąlygų pažeidimų inspekcija nenustatė. Atsakovas nesutiko, kad monitoriaus Philips 231T1SB trūkumai buvo daikto perdavimo metu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, nors teismas jam suteikė galimybę pateikti tokius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, atsižvelgęs į įrodinėjimo naštos paskirstymo vartojimo teisinių santykių bylose, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirkėjui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, o aplinkybių, šalinančių pardavėjo atsakomybę, byloje nėra nustatyta (CPK 177-178 str.). Taigi remiantis CK 6.327 straipsnio 3 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad tiek Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerija neteisingai traktavo suteiktų garantijų sąlygas, todėl priėmė nesąžiningus sprendimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šių tarnybų išvadose nustatytais faktais, juolab, kad šių institucijų sprendimai yra galiojantys, atsakovas jų neginčijo.
Nors atsakovas ieškovui buvo suteikęs taip pat ir 14 dienų kokybės garantiją, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai taikė bendrąjį garantijos terminą, nes daikto kokybės trūkumai buvo užslėpti ir paaiškėjo tik eksploatuojant gaminį, o prievolė atsakyti už prekių kokybę yra imperatyvi. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos išvada, jog paslėptiems prekės trūkumams išaiškėjus mažiau nei per 4 mėnesius nuo prekės perdavimo ir atsakovui nedelsiant po daikto kokybės trūkumų kreipusis dėl pažeistų teisių gynybos, atsakovo nurodytas garantijos skirstymas į 14 dienų teisinę kokybės garantiją ir 24 mėnesių gamintojo garantiją yra teisiškai nereikšmingas.
Vartojimo sutarties instituto tikslas – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas. Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios taisyklės sutarčių aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, sutarčių pabaigos klausimams reguliuoti. Šio teisės instituto specifika, be kita ko, reiškiasi platesniu vartotojo teisių gynimo būdų nustatymu, atitinkamais atvejais suteikimu vartotojui teisės nutraukti vartojimo sutartį specialiose vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, kurios su CK 6.217 straipsnio 1 dalimi koreliuoja kaip specialiosios su bendrąja, nustatytais pagrindais. Įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai tiek esant vartojimo pirkimo-pardavimo, tiek ir vartojimo rangos teisiniams santykiams neturi būti diferencijuojami. Įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas bei jo tikslas lemia išvadą, kad esant vartojimo teisiniams santykiams vartotojas disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis vartotojo teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra vartotojo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko vartotojo pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų vartotojo teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008 V. J. ?. UAB „Lambatas“). Atsižvelgdamas į kasinio teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas turėjo teisę pasirinkti tokį pažeistų teisių gynybos būdą, kaip pirkimo pardavimo sutarties nutraukimą ir turtinės žalos atlyginimą, o pirmosios instancijos teismas, patikrinęs, ar yra vartotojo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, taikė ieškovo pasirinktą ir įstatymo numatytą pažeistų teisių gynimo būdą.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.