Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3216-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
1-3216-673/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42627-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
R. I.
Kaltinamasis
M. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3216-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42627-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.5..; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1. (S)
Kauno apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorei Ingai Balkūnei,nukentėjusiajai R. I.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

M. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimu sutuoktinei),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. rugsėjo 3 d. apie 15.30 val., M. I., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia du kartus delnu sudavė savo šeimos narei – sutuoktinei R. I. į veidą ir vieną kartą į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. I. fizinį skausmą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, negebėdamas suvaldyti pykčio, tyčia delnu sudavė savo sutuoktinei R. I. į veidą ir vieną kartą į galvą. Vieno iš jo suduoto smūgio metu sutuoktinė ant rankų laikė mažametį sūnų. Suvokia, kad sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Pripažino, kad smurtauja ne pirmą kartą. Stengsis, kad taip nepasikartotų. Jo tėvas taip pat smurtavo prieš jo motiną. Nemano, kad jam reikėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo. Kai nori - gali negerti, bet geria dėl sunkaus gyvenimo. Gyvenimas sunkus dėl buities, nes sutuoktinė nesitvarko, neprižiūri vaiko, nepagamina jam valgyti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji R. I. nurodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, sutuoktinis M. I., tyčia du kartus delnu sudavė jai į veidą ir vieną kartą į galvą, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą. Kuomet kaltinamasis prieš ją smurtavo, ji laikė ant rankų mažametį vaiką, kuris išsigando ir pradėjo verkti. Nurodė, kad vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, praeityje yra ją sumušęs kokius keturis kartus, bet dėl sumušimų ji į policiją nesikreipdavo (b. l. 42-45).

Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad sutuoktinis turėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo

Pažymoje apie pranešimą pagalbos centro nurodyta, kad paskambinusi nukentėjusioji pranešė, jog vyras sudavė jai per veidą, namuose yra vaikas (b. l. 28).

Įvykio vietoje nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodė, tą patvirtina ir CD esantis įrašas, kad kaltinamasis tris kartus jai sudavė per veidą, dieną sutuoktinis gėrė (b. l. 23-34, 37).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, kitais aprašytais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 15.30 val., M. I., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia du kartus delnu sudavė savo šeimos narei – sutuoktinei R. I. į veidą ir vieną kartą į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. I. fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykių metu buvo sutuoktiniai, jie laikytini šeimos nariais.

Kaltinamasis prisipažino, jog jis tyčia sudavė savo sutuoktinei į veidą ir galvą, suvokia, kad jo veiksmai sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis jai sudavė į veidą, galvą, dėl ko jai skaudėjo.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir pranešimo pagalbos centrui pažyma, CD esantis įrašytas pokalbis su nukentėjusiąja įvykio vietoje.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad jo veiksmai sukels fizinį skausmą, gali sutrikdyti ir sveikatą, ir tokių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei)

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tai, kad asmuo prisipažino – nepripažintina atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai nesigailėjo, teisiamojo posėdžio metu kaltino nukentėjusiąją, nukentėjusiosios neatsiprašė, ką nurodė pati nukentėjusioji, todėl aiškiai tik formaliai išsakytas gailėjimasis, neturi ir negali būti laikomas nuoširdžiu. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš fiziškai silpnesnę moterį, pastarajai ant rankų laikant mažametį vaiką, negebant suvaldyti niekuo nepateisinamo pykčio; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 103-131): neteistas, baustas už KET pažeidimus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, sveikas.

Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimą jam skiriant laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nustatant laisvės apribojimo bausmės terminą mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str., 54 str. 3 d.), bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), skiriant įpareigojimus, tame tarpe įpareigojimą gydytis dėl alkoholio vartojimo, ko teismo prašė nukentėjusioji, kuri nurodė, kad kaltinamasis dažnai vartoja alkoholį ir smurtauja būdamas neblaivus, ką patvirtina ir duomenys, jog 2017 m. į įvykį, kurio metu kaltinamasis neblaivus susimušė su savo tėvu, jau buvo kviesta policija (BK 48 str. 6 d.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką (BK 66 str.).

Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas tai asmuo, turintis psichologinę problemą. Tą pripažino ir pats kaltinamasis. Nustatyta, kad tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis (šiuo atveju nukentėjusioji yra moteris, namuose auga mažametis vaikas), jis jaučia gėdą, jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai. Kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaištingais. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto auka jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta šeimoje, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės. Kaltinamasis privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-09-03 iki 2018-09-04. Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

M. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei - šeimos nariui), ir nuteisti: 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: M. I. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Teismas taip pat išaiškina, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-09-03 iki 2018-09-04 (1:2).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė