Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. Ž., jos atstovei advokatei R. Š., atsakovui A. L., išvadą teikiančios institucijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui A. L., dėl tėvystės vaikui nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė.

Išvadą teikianti institucija Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje byloje išvadoje ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, vaikui turi būti nustatyta tėvystė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

M. Ž., gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimo įraše tėvas nenurodytas. Motina nurodyta D. Ž. (b. l. 7). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje apie pajamas nurodyta, kad D. Ž. mokama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (b. l. 10). VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 12), VĮ „Regitra“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių. Šioje byloje nebuvo atlikta DNR ekspertizė tėvystės nustatymui. Ginčo tarp šalių dėl tėvystės nustatymo nebuvo, jokių abejonių, kad atsakovas yra vaiko tėvas byloje nėra.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Byloje nebuvo atlikta DNR ekspertizė, ginčo, kad atsakovas A. L. yra M. Ž. biologinis tėvas nėra, tai pripažino ir atsakovas teismo posėdyje, šios išvados neginčijo. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės išvada) ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodinėjimo priemonės. Kaip jau minėta nesant ginčo dėl tėvystės, taip pat tėvystę pripažįstant teismo posėdyje atsakovui, teismas turi pagrindą ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jų poreikius. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Byloje nustatyta, kad atsakovas prie sūnaus M. Ž. išlaikymo neprisideda, tai nurodė ieškovė, ir šios aplinkybės nepaneigė atsakovas, prašomos priteisti išlaikymo sumos atsakovas neginčijo, savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė, nurodydamas, kad šiuo metu yra laisvės atėmimo įstaigoje, atsakovas sutiko, kad iš jo sūnaus išlaikymui būtų priteistas prašomas išlaikymas sūnui. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas nedarbingas, negalintis gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo (po bausmės įkalinimo įstaigoje atlikimo). Duomenų apie kitus išlaikytinius atsakovas teismui nepateikė, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kitų išlaikytinių neturi. Teismas įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes ir įrodymus, vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas darbingas, ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, atsakovo pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų, pareigą gauti darbines pajamas, reikalingas ne tik savo poreikiams, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus M. Ž. išlaikymui kas mėnesį turi būti priteisiama ieškovės prašoma 150 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugpjūčio 28 d.). Atsakovas nesutiko su ieškinio dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos, nes įsiskolinimas atsirado, kai jis buvo įkalinimo įstaigoje. Teismas kritiškai vertina šią atsakovo poziciją, nes būtent jis dėl savo veiksmų ir pateko į įkalinimo įstaigą. Tokia susidariusi situaciją dėl atsakovo veiksmų negali paneigti tėvo pareigos ir prievolės išlaikyti vaiką. Byloje nustatyta, kad atsakovas sūnui išlaikymo nėra teikęs, atsakovas šios aplinkybės neginčijo ir nepaneigė. Prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas priteistinas, nes tėvo pareiga išlaikyti vaiką prasidėjo nuo vaiko gimimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas išieškomas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas neviršija šio įstatymo nustatyto laikotarpio, nes M. Ž. gimė (duomenys neskelbtini), ieškinys teismui paduotas 2018 m. rugpjūčio 28 d. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo tenkintinas (CK 3.200 straipsnis).

Nepilnamečio M. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina D. Ž.. Šiam ieškinio reikalavimui byloje nepareikšta prieštaravimų, išvadą teikianti institucija taip pat sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitinka vaiko interesus.

Teismo sprendimas per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųstinas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui, nes būtent šioje įstaigoje (duomenys neskelbtini) įregistruotas M. Ž. gimimas (CPK 392 straipsnis).

Ieškovė šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys patenkintas visiškai. Iš atsakovo valstybei priteistina žyminis mokestis už priteistą išlaikymą 54 Eur, už išlaikymo įsiskolinimą 54 Eur – iš viso 108 Eur. Reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo laikytinas išvestiniu ir neapmokamas žyminiu mokesčiu. Atsakovas pripažino tėvystę, teismas atsižvelgęs į šį atsakovo elgesį, žyminio mokesčio dėl tėvystės nustatymo iš atsakovo nepriteisia. Iš atsakovo priteistinos valstybei ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos byloje išlaidos, kurios 2018 m. spalio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos Nr. NTP-7-6240 duomenimis sudaro 289,25 Eur (b. l. 27) (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), o M. Ž. yra A. L. sūnus.

Priteisti iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. Ž. gimusiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (viena šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) sūnui M. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Priteistų M. Ž. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti M. Ž. gyvenamąją vietą kartu su jo motina D. Ž..

Iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 108 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) žyminį mokestį, 289,25 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 25 ct) ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos byloje išlaidas (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Valstybei priteista suma (žyminis mokestis) turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Valstybei priteista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.