Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P., M. K., I. S., D. J., R. K., A. Š. Ž, L. M., D. M., A. B., A. R., J. B., E. J., J. S., A. N. ir G. N. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai). Teismas supaprastinto proceso tvarka atsisako tvirtinti taikos sutartį, jei ji savo esme neatitinka išdėstytų kriterijų, taip pat bendraisiais CPK nustatytais atsisakymo tvirtinti taikos sutartis pagrindais, jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, būdami gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai susitarė dėl po šiais gyvenamaisiais namais esančių rūsio patalpų perdavimo nuosavybės teise pareiškėjams A. P. ir M. K.. Pareiškėjai taikos sutartyje iš esmės nurodo, kad šios rūsio patalpos priklauso jiems. Pažymėtina, kad byloje pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas, kuriame pasisakyta, jog rūsio patalpos, esančios po pastatais (duomenys neskelbtini), yra gyvenamųjų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, tačiau kartu nurodoma ir tai, jog teismas negali pasisakyti dėl rūsio R1 ir R2 priklausymo. Todėl darytina išvada, kad byloje nepateikta įrodymų apie rūsio patalpų priklausymą pareiškėjams.

Pareiškėjų pateiktoje taikos sutartyje susitarta dėl rūsio patalpų perdavimo nuosavybės teise dviems pareiškėjams, nenurodant nuosavybės teisės perleidimo pagrindo (t. y. ar tai dovanojimo sutartis, ar tai pardavimo sutartis, ar kažkokia kita sutartis). Todėl nėra galimybės įsitikinti, kad taikos sutartis nepažeidžia rūsio patalpų galimų savininkų teisių.

Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pateikta taikos sutartis negali būti patvirtinta supaprastinta tvarka, kadangi nepateikta įrodymų, patvirtinančių neginčijamas pareiškėjų teises į perleidžiamas rūsio patalpas. Be to, net tuo atveju, jei pasitvirtintų, jog pareiškėjams rūsio patalpos priklauso nuosavybės teise kaip bendroji dalinė nuosavybė, teismas negali patvirtinti pateiktos taikos sutarties, nes neaišku, kokiu pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teisę valdomų patalpų savininkai neatlygintinai perleidžia jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, t. y. ar patalpos perleidžiamos dovanojimo ar kitokiu pagrindu, kuris nenurodytas taikos sutartyje. Įvertinus šių aplinkybių visumą, bei tai, kad pareiškime nenurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai negali įforminti patalpų perleidimo A. P. ir M. K., kreipęsi į notarą su prašymu patvirtinti patalpų perleidimo sandorį, teismas atsisako tvirtinti byloje pateiktą taikos sutartį.

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų A. P., M. K., I. S., D. J., R. K., A. Š. Ž, L. M., D. M., A. B., A. R., J. B., E. J., J. S., A. N. ir G. N. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.