Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Jaliniausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 30 MGL (1129,80 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta galutinė 20 MGL (753,20 eurų) bauda, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 9 d., apie 04 val. 56 min., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,64 promilės etilo alkoholio).Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti: V. K. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirti 39 MGL (1468,74 eurų) baudą; paskirtą bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 26 MGL (979,16 eurų) baudą; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams; konfiskuoti automobilį „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą V. K. vardu. Prokuroras J. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas V. K. paskyrė per švelnią baudą ir nustatė per trumpą baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminą. Teismas neįvertino padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, neatsižvelgė į V. K. asmenybę – jis ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (automobilio vairavimas esant neblaiviam, transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti ir kt.), be to, šį nusikaltimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už nustatyto greičio viršijimą. Tokiu būdu teismas, uždraudęs nuteistajam vairuoti transporto priemones minimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam terminui, pažeidė konstitucinį proporcingumo principą, kadangi baudžiamojo poveikio priemonė tapo iškreiptai švelnesnė nei numato Administracinių nusižengimų kodeksas. Prokuroro nuomone, V. K., kuris nedaro jokių išvadų iš savo elgesio, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, turėtų būti skiriama ilgesniam laikotarpiui negu minimalus, ne mažiau kaip šio laikotarpio vidurkis – 2 metų terminas.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo sprendimu nekonfiskuoti V. K. priklausančios transporto priemonės „BMW 320“. Prokuroro vertinimu, V. K. transporto priemonę panaudojo nusikalstamai veikai daryti, todėl ji turi būti konfiskuojama kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Prokurorui nesuprantamas teismo motyvas, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turto apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Sutiktina su teismo nurodytomis nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis – jis kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, yra neįgalus, turi vaiką, lankantį lopšelį-darželį, gyvena kaimiškoje vietovėje, dirba mieste, todėl susisiekimas apsunkintas, sutuoktinė taip pat neįgali, tačiau konstatavus, kad dėl šių aplinkybių transporto priemonės konfiskavimas prieštarautų proporcingumo principui, neatsižvelgta į anksčiau V. K. padarytus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip buvo minėta, jis buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam (paskirta 36 mėnesių specialiosios teisės atėmimas) ir vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo. Apelianto vertinimu, nuteistasis, turėdamas automobilį, gali ir toliau daryti panašius administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, kadangi, kaip matyti, iš anksčiau jam taikytų administracinių nuobaudų jis išvadų nėra padaręs. Tuo tarpu toks švelnus teismo nuosprendis formuoja nebaudžiamumo ir valstybės reagavimo priemonių neveiksmingumo įvaizdį.Atsiliepime į prokuroro J. V. apeliacinį skundą nuteistasis V. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, atsižvelgęs į visas jo asmenybę ir šeiminę bei turtinę padėtį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai paskyrė 30 MGL dydžio baudą, beveik du kartus viršijančią baudą, numatytą įstatyme už administracinį nusižengimą, ir sankcijoje numatytam minimaliam terminui uždraudė jam naudotis teise vairuoti transporto priemones. Dėl transporto priemonės konfiskavimo teismas taip pat tinkamai vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir nusprendė nekonfiskuoti transporto priemonės, kuri yra vienintelis šeimos turtas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė pritarė prokuroro J. V. apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams ir prašymams, ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė šį skundą atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Prokuroro apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, taip pat ginčijama nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl V. K. paskirtos bausmės

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, su prokuroro skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – veikos pavojingumą, pobūdį ir V. K. asmenybę, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio nuostatas), todėl skyrė savo dydžiu per švelnią baudą, nesutinka.Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas, parinkdamas V. K. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, ir nustatydamas BK 47 straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 2 punkte numatytai minimaliai baudai artimą baudą (30 MGL), baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.Teismo nuosprendyje tinkamai įvertinta, kad V. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą. Priešingai nei nurodo prokuroras, vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė būdamas neteistas, tačiau ir į tai, kad yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą neblaiviam, be to, turi galiojančią administracinę nuobaudą už nustatyto greičio viršijimą. Nuosprendyje taip pat įvertinta, kad jis dirba, yra teigiamai charakterizuojamas, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis visiškai pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.BK 61 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs V. K. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir visas kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, visiškai pagrįstai jam sankcijos ribose paskyrė baudą, savo dydžiu artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam minimaliam šios bausmės dydžiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. K. skirta 30 MGL dydžio bauda, kuri pritaikius BK 64¹straipsnio nuostatas sumažinta vienu trečdaliu, nėra per švelni ar nepakankama pasiekti bausmės tikslus, todėl jos griežtinti prokuroro apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl V. K. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Prokuroro apeliaciniame skunde Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendis taip pat ginčijamas dėl BK 67 straipsnio nuostatų taikymo. Prokuroro nuomone, teismas V. K. kartu su bausme paskyręs baudžiamoji poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, neteisingai nustatė baudžiamajame įstatyme numatytą minimalų šios priemonės terminą, taip pat visiškai nepagrįstai jam neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais prokuroro argumentais visiškai sutinka.Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, Druskininkų miesto apylinkės teismas savo sprendimą V. K. skirti uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam minimaliam vienų metų terminui motyvavo tuo, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra teisiamas pirmą kartą, nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, nuteistasis ir jo sutuoktinė neįgalūs, augina mažametį vaiką, gyvena kaimo vietovėje, kur ribotas susisiekimas.Apygardos teismas, įvertinęs šiuos motyvus, sprendžia, kad nustatant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą teismo nuosprendyje nebuvo tinkamai atsižvelgta į jau minėtas aplinkybes dėl V. K. ankstesnio baustumo. Byloje nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarimu V. K. nubaustas bauda su specialiosios teisės atėmimu trejiems metams už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,12 promilės girtumo laipsnis), priversdamas prasisukti automobilio ratus, palikdamas žymes ant kelio dangos, tuo dėl chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų sau, kitiems žmonėms bei eismo saugumui; nagrinėjamą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui jis padarė taip pat turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už gana šiurkštų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą – nustatytą greičio viršijimą. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. K. yra linkęs daryti tokio pobūdžio teisės pažeidimus, taip pat turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Toks nuteistojo neatsakingas požiūris į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles ir viešai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles kelia realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei, todėl net ir esant byloje nustatytai jo atsakomybę švelninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant bausmės tikslų – užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, V. K. būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant terminą, atitinkantį BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkiui, kaip to prašoma ir prokuroro apeliaciniame skunde.Teisėjų kolegija taip pat visiškai sutinka su prokuroro prašymu V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – jo vardu registruotos transporto priemonės, su kuria buvo padarytas nagrinėjamas nusikaltimas, konfiskavimą.BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (kaip ir kitos šioje dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės) gali būti skiriama kartu su bausme. Tai, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 72 straipsniais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nustatyta ir BK 42 straipsnio 6 dalyje. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi Baudžiamasis kodeksas konfiskuotino turto paėmimą valstybės nuosavybėn numato ne kaip galimybę, o kaip privalomai teismo taikomą baudžiamojo poveikio priemonę.Nors apylinkės teismas teisingai nustatė, kad automobilis, kurį V. K. vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, t. y. konfiskuotinas turtas, tačiau priėjo prie nepagrįstos išvados, kad V. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas aiškiai prieštarautų proporcingumo principui.Sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikyti konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai, kurie suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad V. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų itin didelė finansinė našta arba nepagrįstai didelius nepatogumus gyvenime sukelianti poveikio priemonė.Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad V. K. dirba vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvena (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta nuo Kauno miesto nutolusi mažiau nei 10 kilometrų ir susiekimas viešuoju transportu šioje Kauno rajono dalyje, priešingai nei nurodyta teismo nuosprendyje, nėra apsunkintas. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad V. K. ir jo sutuoktinė yra iš dalies darbingi, jie augina mažametį vaiką, kurį turi vežti į lopšelį-darželį, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jų šeimai būtina transporto priemonė. Tačiau byloje duomenų apie tai, jog nuteistojo sutuoktinė neturi teisės vairuoti transporto priemones ar dėl neįgalumo vairuoti negali, nėra, be to, minėtas lopšelis-darželis nuo jų gyvenamosios vietos nutolęs tik kiek daugiau nei 2 kilometrus. Byloje taip pat yra duomenys apie nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus – su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią V. K. 1500 Eur paskolos sumą įsipareigojo grąžinti per 6 mėnesius po 250 Eur iki 2018 m. vasario 28 d. Taigi, matyti, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojimai greitai baigsis, kitų duomenų, rodančių sunkią jo finansinę padėtį, byloje nėra. Atskirai pažymėtina, kad pagal Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pateiktą informaciją konfiskuotinos transporto priemonės „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintos 2001 metais, rinkos kaina yra 2020 eurai (b. l. 24).Taigi apygardos teismas, įvertinęs visas šiame nuosprendyje aptartas aplinkybes dėl V. K. asmenybės, jo finansinės padėties, šeiminės situacijos, taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo sprendžia, jog šiuo atveju jam už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kartu su bausme taikant privalomą automobilio „BMW 320“, kurio vertė sąlyginai nedidelė, konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Toks sprendimas šioje byloje atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotus nuosavybės teisės ribojimo atvejus ir aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl transporto priemonės konfiskavimo tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-51-699/2018 ir kt.).Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 68 straipsnio 2 dalį, 72 straipsnį), todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas nustatant V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymą dvejų metų terminą, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti:

nustatyti V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.