Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VMI prie FM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. B. santuokoje su vyru A. P. B 2009-03-23 įgijo 266/665 dalis žemės sklypo, esančio J. J. g. , Kretingoje, kuri viešajame registre registruota A. R. B. vardu. A. P. B. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Perkant minėtą žemės sklypo dalį, A.R. B. vardu veikė pareiškėja, kaip jos globėja, nes 2007-07-26 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu A. R. B. jau buvo pripažinta neveiksnia (civilinė byla Nr. 2-600-666/2007), o 2007-09-07 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi A. R. B. buvo įsteigta globa ir pareiškėja buvau paskirta jos globėja (civilinė byla Nr. 2-1024-666/2007).

2011 mirė A. R. B. vyras A. P. B., po kurio mirties A. R. B. (nors ir buvo santuokinio turto) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, pareiškimo palikimo priėmimui nepateikė, nes buvo neveiksni ir to nesuvokė. S. S., kaip A. R. B. globėja į palikimo atsiradimo vietos notarą jos vardu taip pat nesikreipė, nes manė nesant A. P. B. turto, kadangi žemės sklypo dalis viešajame registre buvo įregistruota tetos vardu.

A. P. B. vaikų ir vaikaičių neturėjo, jo tėvai yra mirę, tad pirmos ir antros eilės įpėdinių (CK 5.11 str. ld. lp., 2p.) nebuvo nei jo mirties dieną, nėra ir dabar. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13str.). A. P. B. testamento nepaliko. Paveldėjimo byla neužvesta.

LR CK 5.51 str. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir 1.1.). Po A. P. B. mirties S. S. rūpinosi ir prižiūrėjo jų santuokos metu įgytą žemės sklypo dalį, kurioje yra veja, ją šienavo arba samdė, kas tai atliktų, nes teta buvo neįgali, o jų turtu rūpinosi kaip globėja. A. R. B. tuoj po vyro mirties pradėdama jam priklausantį turtą valdyti, jį prižiūrėdama, per pareiškėją, teismo nutartimi paskirtą globėją, priėmė vyro palikimą, tačiau, esant šioms aplinkybėms, yra laikoma turto savininke de facto, neturinti juridinio pripažinimo- paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo.

Siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. B., po vyro A. P. B. mirties 2011-08-11, priėmė visą palikimą ir jį valdo. Kitokia tvarka šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų gauti nėra galimybės, todėl prašo teismo tvarka nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, kuris leis gauti A.R. B. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusiojo A. P. B. turtą bei leis įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre mirusiosios vardu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. R. B. su A. P. B susituokė 1958 (b.l. 8). 2011 mirė A. P. B. (b.l. 9), A. R. B. mirė 2014 (b.l.10). Išrašas iš nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad nekilnojamojo turto registre A. P. B. vardu nėra įregistruotu nekilnojamų daiktų, o A. R. B. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas (b.l. 12-17). Pagal 2005-01-20 testamentą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir žemę prie pastatų, esančius J. J. g. , Kretingoje, A. R. B. paliko S. S. ( b.l. 21). 2014-05-26 Kretingos rajono 1 notaro biuro liudijime nurodyta, kad po 2011 A. P. B. mirties į notarą niekas nesikreipė ir nėra užvesta paveldėjimo byla ( b.l. 19). 2014-05-22 Kretingos rajono 1 notaro biuro liudijime nurodyta, kad po 2014 A. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, pagal testamentą palikimą priėmė S. S. ( b.l. 18). 2007-07-26 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 27-28) A. R. B. buvo pripažinta neveiksnia (civilinė byla Nr. 2-600-666/2007), o 2007-09-07 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi ( b.l. 29) A. R. B. buvo įsteigta globa ir pareiškėja buvau paskirta jos globėja (civilinė byla Nr. 2-1024-666/2007).

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Lietuvos Respublikos CPK 185 str. numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

A. R. B. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po vyro mirties, tačiau S. S. rūpinosi ir prižiūrėjo tetos ir jos vyro santuokos metu įgytą žemės sklypo dalį, kurioje yra veja, ją šienavo arba samdė, kas tai atliktų, nes teta buvo neįgali, o jų turtu rūpinosi kaip globėja. A. R. B. tuoj po vyro mirties pradėdama jam priklausantį turtą valdyti, jį prižiūrėdama, per pareiškėją, teismo nutartimi paskirtą globėją, priėmė vyro palikimą. Pareiškėja toliau prižiūri žemės sklypą ir pastatus. Pripažintina, kad A. R. B., po vyro A. P. B. mirties 2011-08-11, priėmė visą palikimą ir jį valdo, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti būtina siekiant gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 443 str. 5 d., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po vyro A. P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011, priėmė visą palikimą ir jį valdo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Apie juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.