- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-2412-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27747-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Socialus verslas“
- Atsakovas
- UAB „Miromax“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Socialus verslas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Socialus verslas“ ieškinį atsakovui UAB „Miromax“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Miromax“ priešieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, statybos rangos darbų kainos sumažinimo, skolos, delspinigių ir nuostolių atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
teisme priimtas atsakovo UAB „Miromax“ priešieškinys, kuriuo atsakovas prašė įpareigoti ieškovą per 2 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašytinai perduoti atsakovo vadovui teisės aktų nustatyta tvarka užpildytus ir ieškovo kaip statybos darbų rangovo pasirašytus statybos darbų žurnalus už darbus, ieškovo atliktus pagal ginčo šalių 2014-12-19, 2015-05-14, 2015-08-07 sudarytas tris statybos rangos darbų sutartis; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 6006,11 Eur išlaidų, patirtų apmokant tretiesiems asmenims už ieškovo neatlikus darbus; sumažinti statybos darbų kainą 680,93 Eur suma; sumažinti statybos darbų bendrą kainą 1270,50 Eur (įskaitant PVM) suma; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 968,00 Eur nepagrįstai gauto apmokėjimo už nepanaudotas statybines medžiagas; priteisti 8467,80 Eur delspinigių; 744,15 Eur atsakovo patirtų nuostolių; 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovas UAB „Miromax“ priešieškiniui užtikrinti prašė areštuoti ieškovo turtą 18 137,49 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė, sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas (ieškovas) UAB „Socialinis verslas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria tenkintas atsakovo UAB „Miromax“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo UAB „Socialus verslas“ atžvilgiu. Nurodė, kad iki 2016-06-15 atsakovas nebuvo pareiškęs jokios pretenzijos dėl pagal 2014-12-19 ir 2015-05-14 rangos sutartis atliktus statybos darbus. Pareikšdamas pretenzijas 2016-06-15 rašte bei priešieškinyje atsakovas siekia apsunkinti bylos nagrinėjimą bei išvengti savo įsipareigojimų sumokėti ieškovui už atliktus statybos pagal 2015-08-07 rangos sutartį, dėl kurios pažeidimo ir buvo paduotas ieškinys atsakovui. Apelianto teigimu ieškovo reikalavimai nepagrįsti ir neteisėti, kadangi ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taigi negalėtų ir pasunkinti ar palengvėti tokio sprendimo vykdymas. Pažymėjo, kad didžiąją dalį reikalavimo, kuris net jei teismo bus pripažintas pagrįstu nagrinėjant bylą iš esmės, sudaro delspinigiai ( 8 467,80 Eur). Akivaizdu, kad atsakovo reikalavimas priteisti delspinigius pagal 2014-12-19 ir 2015-08-07 sutartis, net sumažinant reikalavimą 3 kartus, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą teismas turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Vilniaus miesto apylinkės teismui preliminariai neįvertinus atsakovo reikalavimo pagrįstumo ir tenkinus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi nepagrįstai didelei sumai neabejotinai nukrypstama nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, atsakovui sudaromos sąlygos veikti nesąžiningai, neteisėtai pasipelnyti, nors akivaizdu, kad atsakovui palankus sprendimas visai atsakovo reikalaujamai sumai negalėtų būtų priimtas, taigi negalėtų būti pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Miromax“ atsiliepimu prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti galioti 2016 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų nebuvimo, neįrodė, jog nėra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neįrodė aplinkybių, kad ieškovas galės įvykdyti teismo sprendimą. Teismas pakankamai įvertino ginčo esmę pateiktus pirminius įrodymus bei neturėjo pagrindo pripažinti, jog atsakovo reikalavimai, kurių įvykdymo užtikrinimo prašė atsakovas yra nepagrįsti. Liakinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, juo labiau, kad ieškovas nėra pateikęs atsiliepimo į priešieškinį, neprašo jų mažinti. Pažymėjo, kad nurodyta prašomų priteisti delspinigų suma apskaičiuojama pagal šalių sudarytą rangos sutarčių nuostatas, o delspinigių suma lemia ne vien jų procentinis dydis, bet ir jų paskaičiavimo bazinė suma t.y. ieškovo neatliktų darbų mastas. Priešieškinyje atsakovas aiškiai nurodė, kad net neprašo visos priskaičiuotų delspinigių sumos priteisimo, o tik jos nedidelės dalies. Todėl atskirojo skundo argumentai susiję su delspinigių dydžiu, jų skaičiavimu yra nepagrįsti bei atmestini. Nurodė, jog ieškovo turtinė padėtis yra sunki – ieškovas neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo banko sąskaitose esančių lėšų likutis yra ne didesnis kaip 4 Eur. Todėl atsakovas mano, kad nėra pagrindų naikinti skundžiamos 2016-09-02 nutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo UAB „Miromax“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo UAB „Socialus verslas“ atžvilgiu, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
LR CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui tikėtinumas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra išdėstyti motyvai dėl to, ar ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ar ne, tačiau teismas analizavo antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms byloje taikyti egzistavimą. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovui palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė. Atsakovas priešieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie priešieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Šioje bylos stadijoje, nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal atsakovo pareikštus reikalavimus apskritai negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su priešieškinio pagrįstumo vertinimu, tačiau pažymėtina, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo aspektu. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos kvalifikavus. Be to, teismų praktikoje paminėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galbūt šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-22 nutartis c. b. Nr. e2-1345-196/2015).
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, kas reiškia, jog laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti tuo atveju, kai yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, kadangi atsakovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė. Atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Nagrinėjamu atveju ieškovas atskiruoju skundu neįrodė, nepateikė rašytinių įrodymų, kad nėra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neįrodė aplinkybių, kad ieškovas galės įvykdyti teismo sprendimą, ir kad jam priešieškinio suma nėra reikšminga. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu egzistavimą bei neeliminuoja sprendimo neįvykdymo rizikos.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, esant įstatyme nustatytam pagrindui, manydamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas varžo ūkinę-komercinę veiklą, turi teisę reikšti prašymą pakeisti taikytus apribojimus ir leisti jam iš areštuotų lėšų atsiskaityti pagal sandorius su kai kuriais verslo partneriais, pateikdamas teismui išsamią, objektyviais įrodymais pagrįstą ataskaitą, kiek lėšų ir kokiems veiklos projektams jos reikalingos, taip užtikrinant tolimesnę įmonės veiklą bei pajamų gavimą ar prašyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingai išsprendė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.