Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. B. ir V. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas T. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 28 d., 9:05 val. iki 2021 m. gegužės 29 d., 9:45 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, jį įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, pradėti dirbti arba mokytis; 2) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 28 d., 9:05 val. iki 2021 m. gegužės 29 d., 10:16 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, jį įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti mokslą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar pradėti dirbti; 2) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, nutarta konfiskuoti automobilį „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, perduodant jį kartu su dokumentais valstybės nuosavybėn.

Iš T. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 241,20 Eur (du šimtai keturiasdešimt vienas euras ir 20 ct) proceso išlaidų.

Iš V. G. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 241,20 Eur (du šimtai keturiasdešimt vienas euras ir 20 ct) proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. K. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Dėl jo nepaduotas apeliacinis skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju nuteistieji T. B. ir V. G. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimus.

Dėl nuteistojo T. B. apeliacinio skundo

8. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę nuteistajam T. B., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 201 straipsnio 1 dalis), ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 201 straipsnio 2 dalis), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (viena baigta nusikalstama veika, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje), bei kaltininko asmenybę: jauno amžiaus, praeityje teistas 1 (vieną) kartą, vieną kartą už BK 201 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (baudžiamasis nusižengimas neužtraukia teistumo (BK 12 straipsnis, 97 straipsnio 1 dalis)), paskutiniu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu išteisintas nepadaręs nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, teistumas už apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu padarytas nusikalstamas veikas išnykęs, bausmę atlikęs, teisiamas pirmą kartą (BK 55 straipsnis) (2 t., b. l. 89-92), ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonių, kurios neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vieną kartą už karantino pažeidimą ir kitus administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 98-106), „Sodros“ duomenimis niekur nedirba (2 t., b. l. 108), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 109). Pažymėtina, kad nuteistajam praeityje buvo paskirtos bausmės – viešieji darbai ir laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant (bausmės atliktos). Visa tai rodo, kad nuteistasis T. B. po paskutinio jo nuteisimo nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekė laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tik vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę –T. B. gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei apeliacinės instancijos teisme nurodė nuteistojo gynėja, kad jos ginamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuteistasis ikiteisminiame tyrime duodamas parodymus nors ir pripažino, kad padarė nusikalstamas veikas, tačiau klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nurodydamas kitas veikų padarymo aplinkybes – nurodė trečią asmenį – K. (kurio tapatybė net nebuvo nustatyta), o vėliau ir atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 71-72, 84). Apklausiamas apylinkės teisme kaltu prisipažino tik iš dalies, nurodė, kad jo vaidmuo buvo antraeilis (2 t., b. l. 209-210). Todėl nėra pagrindo vertinti (pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę), kad nuteistasis T. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi. Be to, apylinkės teismas, priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, įvertino jo gailėjimąsi kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pakartotinai vertinti šią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ? kaltininkas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš 2021 m. gegužės 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuteistąjį su bendrininku užklupus nusikaltimo vietoje, jie pradėjo bėgti nuo policijos pareigūnų, o prieš nuteistąjį T. B. buvo panaudotas prietaisas „Taser“ (1 t., b. l. 159).

9. Įvertinus T. B. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad už padarytą vieną nesunkų ir pasikėsinant padaryti vieną apysunkį nusikaltimą netikslinga būtų jam skirti jo apeliaciniame skunde prašomą paskirti bausmę – baudą (niekur nedirba, nėra sumokėjęs už padarytus administracinius nusižengimus paskirtų baudų), nes paskyrus jam švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai.

10. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje (kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje) pirmosios instancijos teismas T. B. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo terminą nustatydamas žymiai mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (2 (du) metai 7 (septyni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų) (paskirti tik šeši mėnesiai), o už BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taip pat paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnesis 15 (penkiolika) dienų). Nuteistajam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių. Be to, nuteistajam T. B. pagrįstai, į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 28 d., 9:05 val. iki 2021 m. gegužės 29 d., 9:45 val. (dvi paros) (2 t., b. l. 65, 75). Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik viena T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių bent vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų kitų aplinkybių egzistavimą. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos, todėl T. B. atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

11. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paskirta galutine subendrinta bausme, parinktu bausmių bendrinimo būdu ir prašo bausmes subendrinti ne visiško sudėjimo, o dalinio sudėjimo būdu. Vertindamas šį nuteistojo apeliacinio skundo prašymą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendrinant bausmes paprastai atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė, tačiau konkretaus bausmės bendrinimo būdo (visiško sudėjimo, dalinio sudėjimo ar apėmimo) parinkimas yra bausmes bendrinančio teismo diskrecija. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas bendrinimo klausimą, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu T. B. padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą, į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamas veikas padarant bendrininkų grupėje, bei į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą yra priskiriamos toms pačioms kategorijoms, sprendžiama, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam taikyti bausmių apėmimą ir dalinį sudėjimą (prie griežtesnės bausmės, t. y. šešių mėnesių pridėti tik dalį – 3 (tris) mėnesius, BK 50 straipsnio 2 dalis) šiuo atveju nėra pagrindo, ir nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos visiško sudėjimo būdu.

12. Be to, pirmosios instancijos teismas T. B. pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo vidutinės trukmės terminui – 1 (vieneriems) metams bei paskyrė pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktuose. Taigi, nuteistajam nustatydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į nusikalstamų veikų pavojingumą, stadiją, nuteistojo vaidmenį, atsižvelgė į tai, jog nuteistajam pirmą kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė, bei, kad gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

13. Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (veikiant bendrininkų grupėje), nuteistųjų vaidmenį (vykdytojai), pagamintą 5311.0 dm³ (litrų) brogos kiekį, ir pasikėsinta pagaminti nemažą kiekį etilo alkoholio, į nuteistojo asmenybę, t. y. iš ankstesnio teistumo išvadų nedaro, daro naujas, nusikalstamas veikas, nekeičia savo gyvenimo būdo, bei į tai, kad nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad T. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei paskirta galutinė subendrinta bausmė visiškai atitinka bausmių skyrimo pagrindus ir nėra aiškiai per griežtos. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo

14. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę nuteistajam V. G., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 201 straipsnio 1 dalis), ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 201 straipsnio 2 dalis), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (viena baigta nusikalstama veika, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje), bei kaltininko asmenybę: jauno amžiaus, praeityje teistas 3 (tris) kartus, paskutiniu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų bauda, bauda neišieškota, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 45-48), ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 55-58), „Sodros“ duomenimis niekur nedirba (2 t., b. l. 60), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 61), nuo 2021 m. spalio 7 d. mokosi viešoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) pagal pagrindinio ugdymo programą dešimtoje gimnazijos klasėje (be formaliojo profesinio ugdymo) (2 t., b. l. 147, 195). Iš 2022 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini)seniūnijos pateiktos nuteistojo charakteristikos matyti, kad V. G. yra nevedęs, gyvena kartu su tėvais, mokosi. Seniūnija apie jį nėra gavusi jokios neigiamos informacijos (2 t., b. l. 182). Pažymėtina, kad nuteistajam praeityje buvo paskirtos bausmės – viešieji darbai ir bauda (du kartus, duomenų, kad nuosprendžiais paskirtos baudos būtų sumokėtos – nėra). Visa tai rodo, kad nuteistasis V. G. po paskutinio jo nuteisimo nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekė laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tik vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. G. gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad nuteistasis apklausiamas ikiteisminiame tyrime atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 27). Apklausiamas apylinkės teisme kaltu prisipažino tik iš dalies (2 t., b. l. 210). Todėl nėra pagrindo vertinti (pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę), kad nuteistasis V. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi. Be to, apylinkės teismas, priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, įvertino jo gailėjimąsi kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pakartotinai vertinti šią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ? kaltininkas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš 2021 m. gegužės 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuteistąjį su bendrininku užklupus nusikaltimo vietoje, jie pradėjo bėgti nuo policijos pareigūnų, nuteistasis V. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų (1 t., b. l. 159).

15. Įvertinus V. G. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad už padarytą vieną nesunkų ir pasikėsinant padaryti vieną apysunkį nusikaltimą netikslinga būtų jam skirti jo apeliaciniame skunde prašomą paskirti bausmę – baudą (niekur nedirba, nėra sumokėjęs už padarytus administracinius nusižengimus bei net paskutiniu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtų baudų), nes paskyrus jam švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai.

16. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje (kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje) pirmosios instancijos teismas V. G. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo terminą nustatydamas žymiai mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (2 (du) metai 7 (septyni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų) (paskirti septyni mėnesiai), o už BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taip pat paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnesis 15 (penkiolika) dienų) (paskirti penki mėnesiai). Nuteistajam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Be to, nuteistajam V. G. pagrįstai, į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 28 d., 9:05 val. iki 2021 m. gegužės 29 d., 10:16 val. (dvi paros) (2 t., b. l. 21, 30). Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik viena V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių bent vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų kitų aplinkybių egzistavimą. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos, todėl V. G. atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

17. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paskirta galutine subendrinta bausme, parinktu bausmių bendrinimo būdu ir prašo bausmes subendrinti ne visiško sudėjimo, o dalinio sudėjimo būdu. Vertindamas šį nuteistojo apeliacinio skundo prašymą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendrinant bausmes paprastai atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė, tačiau konkretaus bausmės bendrinimo būdo (visiško sudėjimo, dalinio sudėjimo ar apėmimo) parinkimas yra bausmes bendrinančio teismo diskrecija. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas bendrinimo klausimą, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu V. G. padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą, į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas (vykdytojas), bei į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą yra priskiriamos toms pačioms kategorijoms, sprendžiama, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam taikyti bausmių apėmimą ir dalinį sudėjimą (prie griežčiausios bausmės, t. y. septynių mėnesių pridėti tik dalį – tris arba keturis mėnesius) šiuo atveju nėra pagrindo, ir nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos visiško sudėjimo būdu.

18. Be to, pirmosios instancijos teismas V. G. pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo vidutinės trukmės terminui – 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams bei paskyrė pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktuose. Taigi, nuteistajam nustatydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į nusikalstamų veikų pavojingumą, stadiją, nuteistojo vaidmenį, atsižvelgė į tai jog jis mokosi ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

19. Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (veikiant bendrininkų grupėje), nuteistųjų vaidmenį (vykdytojai), pagamintą 5311.0 dm³ (litrų) brogos kiekį, ir pasikėsinta pagaminti nemažą kiekį etilo alkoholio, į nuteistojo asmenybę, t. y. iš paskutinio teistumo išvadų nedaro, daro naujas, nusikalstamas veikas, nekeičia savo gyvenimo būdo, bei į tai, kad nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad V. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei paskirta galutinė subendrinta bausmė visiškai atitinka bausmių skyrimo pagrindus ir nėra aiškiai per griežtos. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-495/2021, 24 punktas). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi nuteistiesiems T. B. ir V. G. buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkti gynėjai (3 t., b. l. 17-18). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog T. B. suteiktos Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 106,67 (vieno šimto šešių eurų ir 67 ct) eurų sumą, o nuteistajam V. G. – 130 (vieno šimto trisdešimties) eurų sumą (3 t., b. l. 23-30). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, į tai, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai yra atmetami, į tai, kad nuteistieji T. B. ir V. G. yra jauno, darbingo amžiaus, niekur nedirba, o nuteistasis V. G. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje, bei į tai, kad byloje nėra duomenų rodančių jų blogą turtinę padėtį, teisėjų kolegija nutaria iš nuteistųjų T. B. ir V. G. išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų T. B. ir V. G. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo T. B. valstybės naudai 106,67 (vieną šimtą šešis eurus ir 67 ct) eurus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Išieškoti iš nuteistojo V. G. valstybės naudai 130 (vieną šimtą trisdešimt) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.