Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15707-894/2016 pagal ieškovo A. K. ieškinį viešajai įstaigai Vytauto didžiojo universitetui dėl darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ Vytauto Didžiojo Universitetui, prašydamas pripažinti, kad VDU bendrabučio valdytoja L. J., kuri sudarė 2016 m. balandžio mėn. VDU bendrabučio ((duomenys neskelbtini)) budėtojų darbo laiko (pamainų) grafiką, pažeidė su VDU Profesine sąjunga suderintą tvarką, reglamentuojančią darbo laiko režimą; įpareigoti VDU bendrabučio valdytoją L. J., kad sudarinėdama VDU bendrabučio (duomenys neskelbtini) budėtojų darbo laiko (pamainų) grafikus nesavivaliautų, o laikytųsi su VDU Profesine sąjunga suderintos tvarkos, reglamentuojančios darbo laiko režimą; panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. DGKS-1961 darbo byloje APS-2-5851.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo pripažinti faktinę aplinkybę, jog buvo pažeista tvarka, reglamentuojanti darbo laiko grafiko sudarymą. Teismas sprendė, kad tokios faktinės aplinkybės konstatavimas nesukels ieškovui teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad ieškovas neginčija darbo laiko grafiko, ieškovas nepateikė duomenų, jog kreipėsi į darbdavį ar jo įgaliotą asmenį dėl darbo laiko grafiko trūkumų. Pasisakydamas dėl antrojo ieškinio reikalavimo teismas pažymėjo, kad teisme nagrinėjami ginčai, susiję su ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Teismo sprendimu negali būti formuluojami abstraktaus pobūdžio, nukreipti į ateitį įpareigojimai. Be to, ieškovas reikalavimus reiškia ne atsakovės atžvilgiu, o bendrabučio valdytojos L. J. atžvilgiu, kuri nėra byloje dalyvaujantis asmuo.Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nenurodė jokių faktinių ar teisinių aplinkybių, dėl kurių prašomas panaikinti Darbo ginčų komisijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas yra neteisėtas. Teismas vertino, kad ieškinio reikalavimai negali būti priskiriami prie darbo ginčų ir nėra nagrinėtini Darbo kodekso bei Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl sprendė, kad nėra pagrindo naikinti Darbo ginčų komisijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. DGKS-1961 darbo byloje APS-2-5851.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovas A. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, pažeidė to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą, nes nenurodė į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį pažeidė CPK 412 straipsnio 2 dalies imperatyvią nuostatą, numatančią, kad bylą privalo nagrinėti teismas, jeigu darbo ginčų nagrinėjimo institucija buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginčą.Skundžiama nutartis prieštarauja LR Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms. Nutartyje išdėstyti teiginiai implikuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo stadijoje nesprendė išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, bet išnagrinėjo bylą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.LR CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009, 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).Ieškovas šioje byloje pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti, kad VDU bendrabučio valdytoja L. J., kuri sudarė 2016 m. balandžio mėn. VDU bendrabučio (duomenys neskelbtini) budėtojų darbo laiko (pamainų) grafiką, pažeidė su VDU Profesine sąjunga suderintą tvarką, reglamentuojančią darbo laiko režimą; įpareigoti VDU bendrabučio valdytoją L. J., kad sudarinėdama VDU bendrabučio (duomenys neskelbtini) budėtojų darbo laiko (pamainų) grafikus nesavivaliautų, o laikytųsi su VDU Profesine sąjunga suderintos tvarkos, reglamentuojančios darbo laiko režimą; panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. DGKS-1961 darbo byloje APS-2-5851. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad ieškovo pirmuoju reikalavimu prašoma pripažinti faktinė aplinkybė nesukels teisinių pasekmių, nes ieškovas neginčija darbo laiko grafiko, nepateikė duomenų, jog kreipėsi į darbdavį ar jo įgaliotą asmenį dėl darbo laiko grafiko trūkumų, antras ieškinio reikalavimas suformuluotas abstraktaus pobūdžio, nukreiptas į ateitį įpareigojimas, be to, ieškovas reikalavimus reiškia byloje nedalyvaujančio asmens atžvilgiu, nenurodė aplinkybių, dėl kurių prašomas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, o nustatęs, kad darbo ginčo komisija pripažino save nekompetentinga spręsti ginčą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti ieškovo ginčijamo darbo ginčų komisijos sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo ir trūkumų, jiems esant, ištaisymo klausimus.Pažymėtina, jog Konstitucijos 30 str. bei CPK 4 str. įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatyta, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos, jis neturi reikalavimo teisės, tokiu atveju pareikštas ieškinys teismo sprendimu turi būti atmetamas. Taigi iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas laikytinas tik tikėtinu materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektu.Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Tačiau įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo konstatuotos tokios aplinkybės kaip, kad ieškovas, pareikšdamas teisme ieškinį, nenurodė faktinių ar teisinių aplinkybių, dėl kurių prašo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, nepateikė duomenų, jog kreipėsi į darbdavį ar jo įgaliotą asmenį dėl darbo laiko grafiko trūkumų, neginčija darbo laiko grafiko, reikalavimus reiškia byloje nedalyvaujančio asmens atžvilgiu, nesudaro pagrindo išvadai ieškinį atsisakyti priimti CPK 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nes tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia, bei atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą. Pripažintina, jog pareikšto ieškinio reikalavimai suformuluoti gana abstraktaus pobūdžio, kad ieškovui šiame ginče darbdavys galimai nėra atsakingas pagal ieškovo pareikštus ieškinio reikalavimus, tačiau LR CPK 414 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą. Be to, pastebėtina, kad jei pateiktas ieškinys nėra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos nėra suprantami, tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas galėtų būti sprendžiamas per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d., 413 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl darbdavio veiksmų, kurie pažeidžia su šios įstaigos profesine sąjunga suderintą tvarką, reglamentuojančią darbo laiko režimą, ir minėta institucija 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-1961 ieškovo prašymą išnagrinėjo bei priėmė dėl to sprendimą – ieškovo prašymą atsisakyti nagrinėti, kadangi reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtinas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Tačiau pagal CPK 412 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jeigu darbo ginčo nagrinėjimo institucija anksčiau buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginčą, bylą nagrinėja teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, jog nėra pagrindo panaikinti ginčijamo darbo ginčų komisijos sprendimo, neturėjo teisinio pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje spręsti dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo, nes kaip minėta nutarties 11 punkte, dėl ieškinio pagrįstumo teismas turi pasisakyti priimdamas sprendimą iš esmės ieškinį tenkinti ar atmesti. Remiantis nutartyje nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 str. 2 d. 1 p. nuostatas, dėl ko be teisėto ir pagrįsto pagrindo buvo priimta nutartis atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl šis klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.