Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. ir jo gynėjos advokatės Aldonos Leichter ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalies, kuria:

A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 2000 m. BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (1998 m. gegužės mėn. padėjus P. S. ir kitiems apgaule užvaldyti 57 997 Lt valstybės biudžeto lėšų), ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

2) 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (1998 m. rugpjūčio mėn. padėjus P. S. ir R. R. apgaule užvaldyti 44. 960 Lt valstybės biudžeto lėšų), ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

3) 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (1998 m. rugsėjo mėn. padėjus P. S. ir kitiems apgaule užvaldyti 54 635 Lt valstybės biudžeto lėšų), ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

4) 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (1998 m. rugsėjo mėn. padėjus P. S. ir kitiems apgaule užvaldyti 56 889 Lt valstybės biudžeto lėšų), ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

5) 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (1998 m. lapkričio mėn. padėjus P. S. ir kitiems apgaule užvaldyti 73 457 Lt valstybės biudžeto lėšų), ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

6) 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (1998 m. gruodžio mėn. padėjus P. S. ir kitiems apgaule užvaldyti 32 830 Lt valstybės biudžeto lėšų), ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

A. T. 2 veikos, kaltinime kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 312¹ straipsnio 3 dalį, buvo perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį ir jis nuteistas :

1) pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo 1998 m. gegužės mėn. neteisėtai stambiu mastu neišvežti prekių už 158 154 Lt) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

2) pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo 1998 m. rugsėjo mėn. neteisėtai stambiu mastu neišvežti prekių už 100 683 Lt), laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

A. T. 5 veikos, kaltinime kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 282 straipsnio 2 dalį apygardos teismo buvo perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 225 straipsnio 2 dalį ir jis nuteistas:

1) pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 8 000 Lt kyšio paėmimo 1998 m. gegužės mėn.), laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

2) pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 6 000 Lt kyšio paėmimo 1998 m. rugpjūčio mėn.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

3) pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 16 000 Lt paėmimo 1998 m. rugsėjo mėn.), laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

4) pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 10 000 Lt kyšio paėmimo 1998 m. lapkričio mėn.), laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

5) pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 5 000 Lt kyšio paėmimo 1998 m. gruodžio mėn.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

Remiantis 2000 m. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu konfiskuotas A. T. turtas – 45 000 Lt, t. y. paimtų kyšių dydžio suma.

Remiantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį subendrintos taikant bausmių apėmimo principą ir galutinė bausmė A. T. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos 10 metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą A. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/5 (vienu penktadaliu).

A. A. dėl 6 nusikalstamų veikų, kaltinime kvalifikuotų pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 274 straipsnio 3 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo jas padarant, o būtent:

1) pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje, 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. ir kitiems užvaldyti 57 997 Lt valstybės biudžeto lėšų);

2) pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje, 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. , ir kitiems užvaldyti 44 960 Lt valstybės biudžeto lėšų);

3) pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje, 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. ir kitiems 1998 m. rugsėjo mėn. apgaule užvaldyti 54 635 Lt valstybės biudžeto lėšų);

4)pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje, 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. ir kitiems apgaule užvaldyti 56 889 Lt valstybės biudžeto lėšų);

5) pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje, 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. ir kitiems apgaule užvaldyti 73 457 Lt valstybės biudžeto lėšų);

6) pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje, 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. ir kitiems apgaule užvaldyti 32 830 Lt valstybės biudžeto lėšų).

A. A. veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 312¹ straipsnio 3 dalį (1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII-617 redakcija) dėl padėjimo 1998 m. gegužės mėn. neteisėtai stambiu mastu neišvežti 158 154 Lt vertės prekių perkvalifikuota pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 312¹ straipsnio 1 dalį (2001 m. kovo 1 d. įstatymo Nr. IX-200 redakcija) ir remiantis 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu baudžiamasis procesas dėl A. A. nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams

A. A. veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 312¹ straipsnio 3 dalį (1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII-617 redakcija) dėl padėjimo 1998 m. rugsėjo mėn. neteisėtai stambiu mastu neišvežti 100 683,55 Lt vertės 21 636 m audinio), perkvalifikuota pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 312¹ straipsnio 1 dalį (2001 m. kovo 1 d. įstatymo Nr. IX-200 redakcija) ir remiantis 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu baudžiamasis procesas dėl A. A. nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

L. V. dėl 6 nusikalstamų veikų, kaltinime kvalifikuotų pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 274 straipsnio 3 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant, o būtent:

1) pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje, 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. ir kitiems užvaldyti 57 997 Lt valstybės biudžeto lėšų);

2) pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje, 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. , ir kitiems užvaldyti 44 960 Lt valstybės biudžeto lėšų);

3) pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje, 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. ir kitiems 1998 m. rugsėjo mėn. apgaule užvaldyti 54 635 Lt valstybės biudžeto lėšų);

4)pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje, 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. ir kitiems apgaule užvaldyti 56 889 Lt valstybės biudžeto lėšų);

5) pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje, 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. ir kitiems apgaule užvaldyti 73 457 Lt valstybės biudžeto lėšų);

6) pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje, 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. ir kitiems apgaule užvaldyti 32 830 Lt valstybės biudžeto lėšų).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį ir perdavė šios bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalimi L. V. ir A. A. dėl kaltinimo pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (1996 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. 1-1422 redakcija) dėl padėjimo P. S. papirkti muitinės pareigūną A. T. 1998 m. gegužės, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesiais vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalimi yra panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl muitinės deklaracijų Nr. 8SR24100076; Nr. 8SR24100151; Nr. 8SR24100152 suklastojimo) (trys nusikalstamos veikos), baudžiamasis procesas šioje dalyje nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 1998 m. gegužės mėn. P. S. siekiant pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą apgaule užvaldyti iš Lietuvos Respublikos biudžeto pinigines lėšas neva grąžintino PVM permokos forma naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. LA 0007376 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui UAB „Freš ir K“ dažytus audinius, naudotą buitinę techniką ir parfumeriją, muitinės deklaracijos grafoje „50 Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio grafoje „23 Vairuotojų pavardės“ tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį Ž. N. N., P. S. CMR patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui, kuriam mirus baudžiamoji byla nutraukta, patvirtinus parašu ir UAB „Stonridas“ antspaudu į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. LA 0007376 įrašytas žinomai melagingas žinias, P. S. papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę, kuriai 1998 m. gegužės 22 d. už 300 JAV dolerių kyšį, žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai numerį 8SR24100076, padarius muitinės deklaracijoje, PVM sąskaitoje faktūroje, serija GAB Nr. 5198200, ir CMR važtaraštyje Nr. LA 0007376 žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas bei, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, P. S. perdavus Pasienio policininkui A. A. šiuos žinomai suklastotus dokumentus ir 2 000 Lt kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, neesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjus Pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį policininką L. V. , kad šis tarpininkautų paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, L. V. perdavus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. iš A. A. paimtus UAB „Stonridas“ žinomai suklastotus eksporto dokumentus ir 15 % tariamai UAB „Stonridas“ sumokėto PVM dydžio - apie 8 000 Lt pinigų sumą, A. T. , iš anksto žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravo eksporto procedūros pabaigimą muitinės žurnaluose ir grąžino žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V. . L. V. perdavus žinomai suklastotus UAB „Stonridas“ eksporto dokumentus A. A. , šiam grąžinus juos P. S. , P. S. nurodžius asmeniui, kuriam mirus baudžiamoji byla nutraukta, pateikti prašymą Šiaulių VMI grąžinti tariamai eksportuojant į Baltarusijos Respubliką susidariusią 57 997 Lt PVM permoką, asmeniui, kuriam mirus baudžiamoji byla nutraukta, 1998 m. birželio 12 d. pateikus Šiaulių VMI prašymą grąžinti tariamą PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais UAB „Stonridas“ eksporto dokumentais, Šiaulių VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir pervedus 1998 m. birželio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1132 į UAB „Stonridas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „LTB“ Šiaulių skyriuje, 55 667,84 Lt, o 2 329,16 Lt užskaičius kaip UAB „Stonridas“ mokėtinus mokesčius, P. S. paskirsčius parengtinio tardymo nenustatytomis proporcijomis apgaule užvaldytas VMI pervestas Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, A. T. padėjo P. S. ir kitiems dėl kurių baudžiamosios bylos išskirtos, apgaule užvaldyti svetimą didelės vertės turtą - 57 997 Lt valstybės biudžeto lėšų.

2. Be to, A. T. , 1998 m. gegužės mėn. P. S. siekiant pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą apgaule užvaldyti iš Lietuvos Respublikos biudžeto pinigines lėšas neva grąžintino PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. LA 0007376 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui UAB „Freš ir K“ dažytus audinius ir naudotą buitinę techniką, muitinės deklaracijos grafoje „50 Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio grafoje „23 Vairuotojų pavardės“ nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį Ž. N. N., P. S. CMR patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui, kuriam mirus baudžiamoji byla nutraukta, patvirtinus parašu ir UAB „Stonridas“ antspaudu į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. LA 0007376 įrašytas žinomai melagingas žinias, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 61 straipsnį, kuris numato, kad muitinei turi būti pateikta visa ir teisinga informacija, 68 straipsnį, kuris numato, kad prekės turi būti nugabentos į vietą, kurioje jos turi būti patikrintos, P. S. kartu su UAB „Stonridas“ PVM sąskaita faktūra, serija GAB 5198200, pateikus šiuos žinomai suklastotus dokumentus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorei, šiai žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 62 straipsnį, kuris numato, kad muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui jei atitinka šio kodekso 61 straipsnio nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, priėmus UAB „Stonridas“ muitinės deklaraciją, žinant, kad prekės nepateiktos muitinei, įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai numerį 8SR24100076, padarius muitinės deklaracijoje, PVM sąskaitoje faktūroje, serija GAB Nr. 5198200, ir CMR važtaraštyje Nr. LA 0007376 žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. , P. S. nurodymu, paėmus šiuos dokumentus siekiant surasti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, neesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas, o eksporto procedūra užbaigta, A. A. įkalbėjus Pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį policininką L. V. , kad šis tarpininkautų ieškant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūno, galinčio padaryti žinomai melagingas žymas, pastarajam perdavus suklastotus muitinės dokumentus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. , A. T. , iš anksto žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, pažeisdamas Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 62 straipsnį, kuris numato, kad muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui, jei atitinka šio kodekso 61 straipsnio nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravo eksporto procedūros pabaigimą numeriu 8532 išvežamų krovinių registracijos žurnale ir grąžino žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V. . Pastarajam per A. A. perdavus žinomai suklastotus dokumentus P. S. , šių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu Lietuvos Respublikos muitinės departamentui prie LR FM prekes pripažinus eksportuotomis, A. T. kartu su P. S. pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 61, 62, 68, 179 straipsnius, kurie numato, kad eksportuojamos prekės turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, bei 1997 m. kovo 24 d. Vyriausybės nutarimą „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikos tvarkos“, kuris numato, kad eksportas - tai prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, padėjo P. S. ir kitiems asmenims dėl kurių baudžiamosios bylos išskirtos, neteisėtai stambiu mastu neišvežti 36 878,5 m dažyto audinio, 12 vnt. naudotų televizorių, 14 vnt. naudotų skalbimo mašinų, 12 vnt. naudotų šaldytuvų, iš viso už 158 154,81 Lt, iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytu maršrutu.

3. Be to, A. T. 1998 m. gegužės 22 d. būdamas valstybės pareigūnas – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektorius – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto teritorijoje iš savanaudiškų paskatų už palankių veiksmų atlikimą P. S. interesais – muitinės deklaracijos 8SR24100076 su joje įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką audinius, naudotą buitinę techniką ir plaukų priežiūros priemones, įregistravimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, žymų eksporto deklaracijoje 8SR24100076, pripažįstančių UAB „Stonridas“ krovinį eksportuotu per muitinės Saločių kelio postą į Rusijos Federaciją, padarymą, neesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto - iš P. S. per tarpininkus A. A. ir L. V. , L. V. betarpiškai perdavus, priėmė apie 15% tariamai grąžintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį, įvardytą muitinės deklaracijoje Nr. 8 SR24100076, sumos - apie 8 000 Lt dydžio kyšį.

4. Be to, A. T. pakartotinai, 1998 m. rugpjūčio 27 d. asmeniui dėl kurio baudžiamoji byla išskirta jam pasislėpus, siekdamas pagal išankstinį P. S. sugalvotą nusikalstamos veiklos planą neteisėtai užvaldyti pinigines lėšas iš Lietuvos Respublikos biudžeto PVM permokos forma naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. rugpjūčio 27 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A 0026743 įrašęs žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją gavėjui OOO „Evrokaton“ maišytuvus, plastikines dailylentes, plyteles, muitinės deklaracijos grafoje „50 Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio grafoje „23 Vairuotojų pavardės“ asmeniui dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, patvirtinus žinomai neteisingus duomenis žinomai suklastotu OOO „Evrokaton“ antspaudu bei muitinės deklaracijos grafoje „50 Vykdytojas“ tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį J. K. , įmonės „Alekstona“ savininkui dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, patvirtinus parašu ir įmonės „Alekstona“ antspaudu į 1998 m. rugpjūčio 27 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A 0026743 įrašytas žinomai melagingas žinias ir pateikus šiuos žinomai suklastotus dokumentus kartu su žinomai suklastota įmonės „Alekstona“ PVM sąskaita faktūra, serija GAC Nr. 2415125, V. G. , 1998 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių teritorinės muitinės Gubernijos posto inspektoriui V. G. įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai numerį 8SR21101132, padarius muitinės deklaracijoje 8SR21101132, PVM sąskaitoje faktūroje, serija GAC Nr. 2415125, CMR važtaraštyje Nr. 8A 0026743 žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas bei, patvirtinus šias žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, P. S. perdavus A. A. šiuos žinomai suklastotus dokumentus ir 2 000 Lt kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas, o eksporto procedūra užbaigta, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjus Pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį policininką L. V. , kad šis tarpininkautų paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, L. V. perdavus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. iš A. A. paimtus A. I. įmonės „Alekstona“ žinomai suklastotus eksporto dokumentus ir 15 % tariamai įmonės „Alekstona“ sumokėto PVM dydžio - apie 6 000 Lt pinigų sumą, šis iš L. V. gautus dokumentus perdavė asmeniui dėl kurio baudžiamoji byla išskirta jam pasislėpus, įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą muitinės žurnaluose ir grąžinus žinomai suklastotus muitinės dokumentus A. T. , šis žinomai suklastotus įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentus perdavė L. V. . L. V. perdavus žinomai suklastotus įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentus A. A. , pastarajam grąžinus juos P. S. , asmeniui dėl kurio baudžiamoji byla išskirta jam pasislėpus, 1998 m. rugsėjo 11 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą grąžinti tariamai eksportuojant vidaus rinkoje įgytas prekes susidariusią 44 960 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomais suklastotais įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentais, Radviliškio VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir 1998 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1130 pervedus į įmonės „Alekstona“ sąskaitą, esančią AB „LTB“ Radviliškio skyriuje, 44 960 Lt, asmeniui dėl kurio baudžiamoji byla išskirta jam pasislėpus, čekiais Nr. 0439176, Nr. 0439177 paėmus iš įmonės „Alekstona“ sąskaitos 43 000 Lt ir 1 000 Lt grynaisiais pinigais ir P. S. padalijus juos bendrininkams, A. T. padėjo P. S. ir asmeniui dėl kurio baudžiamoji byla išskirta jam pasislėpus, apgaule užvaldyti 44 960 Lt valstybės biudžeto lėšų.

5. Be to, A. T. 1998 m. rugpjūčio 27 d. būdamas valstybės pareigūnas – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektorius – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto teritorijoje iš savanaudiškų paskatų už palankių veiksmų atlikimą P. S. interesais – muitinės deklaracijos 8SR21101132 su joje įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją maišytuvus, dailylentes, plyteles, įregistravimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, žymų eksporto deklaracijoje Nr. 8SR21101132, pripažįstančių įmonės ,,Alekstona“ krovinį eksportuotu per muitinės Saločių kelio postą į Rusijos Federaciją, padarymą, nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto, iš P. S. per tarpininkus A. A. ir L. V. , L. V. betarpiškai perdavus, priėmė apie 15% tariamai grąžintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį, įvardytą muitinės deklaracijoje 8SR21101132, sumos - apie 6 000 Lt dydžio kyšį.

6. Be to, A. T. pakartotinai, 1998 m. rugsėjo mėn., P. S. siekiant pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą apgaule užvaldyti iš Lietuvos Respublikos biudžeto pinigines lėšas neva grąžintinos PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A 0026757 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui UAB „Freš ir K“ dažytus audinius, 76 vnt. stogo langų „Velux“ ir plaukų bei odos priežiūros priemones, muitinės deklaracijos grafoje „50 Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio grafoje „23 Vairuotojų pavardės“ tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį Ž. N. , P. S. CMR važtaraštį patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui R. R. patvirtinus parašu ir UAB „Stonridas“ antspaudu į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A 0026757 įrašytas žinomai melagingas žinias, P. S. , papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę, kuriai 1998 m. rugsėjo 28 d. už 300 JAV dolerių kyšį, žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, įregistravus muitinės deklaraciją bendrųjų dokumentų registracijos knygoje, suteikus jai numerį 8SR24100151, padarius muitinės deklaracijoje, PVM sąskaitose faktūrose, serija GAB Nr. 5198209 ir serija GAB Nr. 5198210, bei CMR važtaraštyje Nr. 8A 0026757 žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, P. S. perdavus A. A. šiuos žinomai suklastotus dokumentus ir 2 000 Lt, kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas – eksporto procedūra užbaigta, A. A. P. S. nurodymu už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjus Pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį policininką L. V. , kad šis tarpininkautų paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, L. V. perdavus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. iš A. A. paimtus UAB „Stonridas“ žinomai suklastotus eksporto dokumentus ir 15 % tariamai UAB „Stonridas“ sumokėto PVM dydžio - apie 8 000 Lt pinigų sumą, A. T. , iš anksto žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravo eksporto procedūros pabaigimą muitinės žurnale ir grąžino žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V. . L. V. perdavus žinomai suklastotus UAB „Stonridas“ eksporto dokumentus A. A. , šiam grąžinus juos P. S. , P. S. nurodžius R. R. pateikti prašymą Šiaulių VMI grąžinti tariamai eksportuojant į Baltarusijos Respubliką susidariusią 54 635 Lt PVM permoką, R. R. 1998 m. spalio 13 d. Šiaulių VMI pateikus prašymą grąžinti tariamą 54 635 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais UAB „Stonridas“ eksporto dokumentais, Šiaulių VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir pervedus 1998 m. spalio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1988 į UAB „Stonridas“ sąskaitą Nr. 978451101, esančią AB „LTB“ Šiaulių skyriuje, 49 000 Lt, o likusią sumą užskaičius kaip UAB „Stonridas“ mokėtinus mokesčius, P. S. paskirsčius parengtinio tardymo nenustatytomis proporcijomis apgaule užvaldytas VMI pervestas Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, A. T. padėjo P. S. ir R. R. apgaule užvaldyti svetimą stambaus masto turtą - 54 635 Lt valstybės biudžeto lėšų.

7. Be to, A. T. 1998 m. rugsėjo mėn., P. S. siekiant pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą apgaule užvaldyti iš Lietuvos Respublikos biudžeto pinigines lėšas neva grąžintino PVM permokos forma naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A0026757 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui UAB „Freš ir K“ dažytus audinius, muitinės deklaracijos grafoje „50 Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio grafoje „23 Vairuotojų pavardės“ nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį Žečko N. N., P. S. CMR patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui R. R. patvirtinus parašu ir UAB „Stonridas“ antspaudu į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A0026757 įrašytas žinomai melagingas žinias, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 61 straipsnį, kuris numato, kad muitinei turi būti pateikta visa ir teisinga informacija, 68 straipsnį, kuris numato, kad prekės turi būti nugabentos į vietą, kurioje jos turi būti patikrintos, P. S. kartu su žinomai suklastota UAB „Stonridas“ PVM sąskaita faktūra, serija GAB Nr. 5198210, pateikus šiuos žinomai suklastotus dokumentus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorei, šiai žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 62 straipsnį, kuris numato, kad muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui, jei atitinka šio kodekso 61 straipsnio nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, priėmus UAB „Stonridas“ muitinės deklaraciją, žinant, kad prekės nepateiktos muitinei, įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai numerį 8SR24100151, padarius muitinės deklaracijoje, PVM sąskaitoje faktūroje, serija Nr. 5198210, ir CMR važtaraštyje Nr. 8A0026757 žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas bei, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. P. S. nurodymu paėmus šiuos dokumentus siekiant surasti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas – eksporto procedūra užbaigta, A. A. įkalbėjus Pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį policininką L. V. , kad šis tarpininkautų ieškant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūno, galinčio padaryti žinomai melagingas žymas, pastarajam perdavus suklastotus muitinės dokumentus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. , šis iš anksto žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, pažeisdamas Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 62 straipsnį, kuris numato, kad muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui, jei atitinka šio kodekso 61 straipsnio nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravo eksporto procedūros pabaigimą numeriu 19187 išvežamų krovinių registracijos žurnale ir grąžino žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V. . Pastarajam perdavus dokumentus A. A. , šiam savo ruožtu grąžinus žinomai suklastotus dokumentus P. S. , šių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu Lietuvos Respublikos muitinės departamentui prie LR FM prekes pripažinus eksportuotomis, A. T. kartu su P. S. , R. R. , pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 61, 62, 68, 179 straipsnių, kuris numato, kad eksportuojamos prekės turi būti išvežamos iš LR muitų teritorijos, bei 1997 m. kovo 24 d. Vyriausybės nutarimą „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikos tvarkos“, kuris numato, kad eksportas - tai prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Tokiu būdu A. T. padėjo P. S. , R. R. neteisėtai stambiu mastu neišvežti 21 636,3 m dažyto audinio, kainuojančio 100 683,55 Lt, iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytų maršrutu.

8. Be to, A. T. pakartotinai 1998 m. rugsėjo mėn. P. S. siekiant pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą apgaule užvaldyti iš Lietuvos Respublikos biudžeto pinigines lėšas neva grąžintino PVM permokos forma naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, žinant, kad įmonė „Alekstona“ jokių prekių nėra įgijusi, jų neturi ir nesiruošia eksportuoti, į muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių gabenimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A0026756 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją įmonei OOO „Evrokaton“ stogo langus, itališkas plyteles, linoleumą ir maišytuvus su dušo rinkiniu, asmeniui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, patvirtinus parašais ir įmonės „Alekstona“ antspaudu žinomai suklastotus duomenis įrašytus į muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių gabenimo važtaraštį (CMR), tardymo nenustatytam asmeniui muitinės deklaracijos grafoje „50 vykdytojas“ pasirašius už išgalvotą OOO „Evrokaton“ atstovą J. K. , asmeniui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, CMR važtaraštį grafoje „23 Vairuotojų pavardės“ patvirtinus žinomai suklastotu OOO „Evrokaton“ antspaudu bei P. S. papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę, kuriai 1998 m. rugsėjo 28 d. už 300 JAV dolerių kyšį, žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai numerį 8SR24100152, padarius muitinės deklaracijoje Nr.8SR24100152, PVM sąskaitoje faktūroje, serija GAC Nr. 2415134, CMR važtaraštyje Nr. 8A 0026756 žinomai melagingas žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas bei, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, P. S. perdavus A. A. šiuos žinomai suklastotus dokumentus ir 2 000 Lt kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje neesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas – eksporto procedūra užbaigta, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjus Pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį policininką L. V. , kad šis tarpininkautų paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, L. V. perdavus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. iš A. A. paimtus įmonės „Alekstona“ žinomai suklastotus eksporto dokumentus ir 15 % tariamai įmonės „Alekstona“ sumokėto PVM dydžio - apie 8 000 Lt pinigų sumą, A. T. , iš anksto žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravo eksporto procedūros pabaigimą muitinės žurnaluose ir grąžino žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V. , šiam perdavus žinomai suklastotus įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentus A. A. , savo ruožtu grąžinusiam juos P. S. . Asmeniui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, 1998 m. spalio 9 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą grąžinti tariamai eksportuojant vidaus rinkoje įgytas prekes susidariusią 56 889 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentais, Radviliškio VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir 1998 m. spalio 13 d., 1998 m. spalio 14 d. mokėjimo pavedimais Nr. 1255, Nr. 1259 pervedus į įmonės „Alekstona“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „LTB“ Radviliškio skyriuje 53 629 Lt, o 3 260 Lt užskaičius kaip įmonės „Alekstona“ mokėtinus mokesčius, asmeniui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, paėmus iš įmonės „Alekstona“ sąskaitos 1998 m. spalio 15 d. čekiu Nr. 0439178 ir 1998 m. spalio 19 d. čekiu Nr. 0439179 25 000 Lt bei 28 000 Lt grynaisiais pinigais, P. S. padalijus šiuos pinigus bendrininkams, A. T. padėjo P. S. ir asmeniui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, apgaule užvaldyti 56 889 Lt valstybės biudžeto lėšų.

9. Be to, A. T. 1998 m. rugsėjo 28 d. būdamas valstybės pareigūnas – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektorius – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto teritorijoje iš savanaudiškų paskatų už palankių veiksmų atlikimą P. S. interesais – muitinės deklaracijų Nr. 8SR24100151 ir Nr. 8SR24100152 su joje įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką audinius, naudotą buitinę techniką ir plaukų priežiūros priemones, įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją stogo langus, itališkas plyteles, linoleumą, maišytuvus su dušo rinkiniu, įregistravimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, žymų eksporto deklaracijose Nr. 8SR24100151 ir Nr. 8SR24100152 pripažįstančių UAB „Stonridas“ ir įmonės „Alekstona“ krovinius eksportuotais per muitinės Saločių kelio postą į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją, padarymą, neesant nei krovinio, nei juos gabenančio transporto priemonių, iš P. S. per tarpininkus A. A. ir L. V. , L. V. betarpiškai perdavus, priėmė apie 15% tariamai grąžintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinius, įvardintus muitinės deklaracijose Nr. 8SR24100151 ir Nr. 8SR24100152, sumos - viso apie 16 000 Lt dydžio kyšį.

10. Be to, A. T. , pakartotinai, 1998 m. lapkričio 24 d. asmeniui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, siekiant pagal išankstinį P. S. sugalvotą nusikalstamos veiklos planą neteisėtai užvaldyti pinigines lėšas iš Lietuvos Respublikos biudžeto PVM permokos forma naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. lapkričio 24 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A 0020571 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją gavėjui – OOO „Evrokaton“ – maišytuvus, vamzdžius muitinės deklaracijos grafoje „50 Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio grafoje „23 Vairuotojų pavardės“ tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį J. K. , įmonės „Alekstona“ savininkui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, patvirtinus parašu ir įmonės „Alekstona“ antspaudu į 1998 m. lapkričio 24 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A 0020571 įrašytas žinomai melagingas žinias ir pateikus šiuos žinomai suklastotus dokumentus kartu su žinomai suklastota įmonės „Alekstona“ PVM sąskaita faktūra, serija GAC Nr. 2415126, E. D. , Šiaulių teritorinės muitinės Pabalių posto inspektoriui E. D. įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai numerį 8SR17100541, padarius muitinės deklaracijoje 8SR17100541, PVM sąskaitoje faktūroje, serija GAC Nr. 2415126, CMR važtaraštyje Nr. 8A 0020571 žinomai melagingas žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, P. S. perdavus A. A. šiuos žinomai suklastotus dokumentus ir 2 000 Lt kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje neesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas – eksporto procedūra užbaigta, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjus Pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį policininką L. V. , kad šis tarpininkautų paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, L. V. perdavus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. iš A. A. paimtus įmonės „Alekstona“ žinomai suklastotus eksporto dokumentus ir 15 % tariamai įmonės „Alekstona“ sumokėto PVM dydžio - apie 10 000 Lt pinigų sumą, A. T. įmonės „Alekstona“ žinomai suklastotus eksporto dokumentus perdavė A. L. . Pastarajam įrašius į muitinės deklaraciją žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtinus šias žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą muitinės žurnaluose ir grąžinus žinomai suklastotus muitinės dokumentus A. T. , šis perdavė įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentus L. V. , savo ruožtu juos per A. A. grąžinusiam P. S. . Asmeniui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, 1998 m. gruodžio 8 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą grąžinti tariamai eksportuojant vidaus rinkoje įgytas prekes susidariusią 73 457 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotomis muitinės deklaracija 8SR17100541 ir PVM sąskaita faktūra ,serija GAC Nr. 2415126, Radviliškio VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir mokėjimo pavedimais Nr. 1525, Nr. 1530, Nr. 1545 pervedus į įmonės „Alekstona“ sąskaitą, esančią AB „LTB“ Radviliškio skyriuje 72 471 Lt, o 986 Lt užskaičius kaip įmonės „Alekstona“ mokėtinus mokesčius, asmeniui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, paėmus iš įmonės „Alekstona“ sąskaitos čekiais Nr. 0439181, Nr. 0439182, Nr. 0439183, Nr. 0439184, 72 350 Lt grynaisiais pinigais ir P. S. padalijus juos bendrininkams, A. T. padėjo P. S. ir asmeniui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, apgaule užvaldyti 73 457 Lt valstybės biudžeto lėšų.

11. Be to, A. T. 1998 m. lapkričio 24 d. būdamas valstybės pareigūnas – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektorius – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto teritorijoje iš savanaudiškų paskatų už palankių veiksmų atlikimą P. S. interesais – muitinės deklaracijos 8SR17100541, su joje įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją santechnikos priemones, įregistravimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, žymų eksporto deklaracijoje Nr. 8SR17100541, pripažįstančių įmonės „Alekstona“ krovinį eksportuotu per muitinės Saločių kelio postą į Rusijos Federaciją, padarymą, neesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto – iš P. S. per tarpininkus A. A. ir L. V. , L. V. betarpiškai perdavus, priėmė apie 15 % tariamai grąžintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį, įvardintą muitinės deklaracijoje Nr. 8SR17100541, sumos – apie 10 000 Lt dydžio kyšį.

12. Be to, A. T. , pakartotinai 1998 m. gruodžio mėn., asmeniui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, siekiant pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą apgaule užvaldyti iš Lietuvos Respublikos biudžeto pinigines lėšas neva grąžintinos PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis žinant, kad įmonė „Alekstona“ jokių prekių nėra įgijusi, jų neturi ir nesiruošia eksportuoti į muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių gabenimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A 0026734 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją įmonei OOO „Evrokaton“ maišytuvus, vamzdžius, movas, patvirtinus parašais ir įmonės „Alekstona“ antspaudu žinomai suklastotus duomenis įrašytus į muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių gabenimo važtaraštį (CMR), CMR važtaraštį grafoje „23 Vairuotojų pavardės“ patvirtinus žinomai suklastotu OOO „Evrokaton“ antspaudu, P. S. papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę, kuriai 1998 m. gruodžio 18 d. už 300 JAV dolerių kyšį, žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai numerį 8SR24100181, padarius muitinės deklaracijoje Nr. 8SR24100181, PVM sąskaitoje faktūroje, serija GAC Nr. 2415130, CMR važtaraštyje Nr. 8A 0026734 žinomai melagingas žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, P. S. perdavus A. A. šiuos žinomai suklastotus dokumentus ir 2 000 Lt kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, neesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas – eksporto procedūra užbaigta, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjus Pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį policininką L. V. , kad šis tarpininkautų paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, L. V. perdavus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. iš A. A. paimtus įmonės „Alekstona“ žinomai suklastotus eksporto dokumentus ir 15 % tariamai įmonės „Alekstona“ sumokėto PVM dydžio - apie 5 000 Lt pinigų sumą, šis įmonės „Alekstona“ žinomai suklastotus eksporto dokumentus perdavė R. Š. . R. Š. įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtinus jas parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą muitinės žurnale ir grąžinus muitinės dokumentus A. T. , šis įmonės „Alekstona“ žinomai suklastotus dokumentus perdavė L. V. . L. V. perdavus žinomai suklastotus įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentus A. A. , savo ruožtu grąžinusiam juos P. S. , asmeniui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, 1999 m. sausio 13 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą grąžinti tariamai eksportuojant susidariusią 32 830 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentais, Radviliškio VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir 1999 m. sausio 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1683 pervedus į įmonės „Alekstona“ sąskaitą, esančią AB „LTB“ Radviliškio skyriuje 31 833 Lt, o 997 Lt užskaičius kaip įmonės „Alekstona“ mokėtinus mokesčius, asmeniui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, 1999 m. sausio 18 d. čekiu Nr. 0439186 paėmus iš įmonės „Alekstona“ sąskaitos 31 500 Lt grynaisiais pinigais ir pasidalinus su bendrininkais, A. T. padėjo P. S. ir asmeniui, kuriam pasislėpus baudžiamoji byla išskirta, apgaule užvaldyti 32 830 Lt valstybės biudžeto lėšų.

13. Be to, A. T. 1998 m. gruodžio 19 d. būdamas valstybės pareigūnas – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektorius – Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto teritorijoje iš savanaudiškų paskatų už palankių veiksmų atlikimą P. S. interesais – muitinės deklaracijos 8SR24100181, su joje įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją santechnikos priemones, įregistravimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, žymų eksporto deklaracijoje Nr. 8SR24100181, pripažįstančių įmonės „Alekstona“ krovinį eksportuotu per muitinės Saločių kelio postą į Rusijos Federaciją, padarymą, neesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto – iš P. S. per tarpininkus A. A. ir L. V. , L. V. betarpiškai perdavus, priėmė apie 15 % tariamai grąžintinos PVM permokos, susidariusios neva eksportavus krovinį, įvardintą žinomai suklastotoje eksporto deklaracijoje Nr. 8SR24100181, sumos - apie 5 000 Lt dydžio kyšį.

1. 1998 metais gegužės mėn., P. S. siekiant pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą apgaule užvaldyti iš Lietuvos Respublikos biudžeto pinigines lėšas neva grąžintinos PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. LA 0007376 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui UAB „Freš ir K“ dažytus audinius ir naudotą buitinę techniką, muitinės deklaracijos grafoje „50 Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio grafoje „23 Vairuotojų pavardės“ nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį Ž. N. N., P. S. CMR patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui A. R. patvirtinus parašu ir UAB „Stonridas“ antspaudu į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. LA 0007376 įrašytas žinomai melagingas žinias, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Muitinės kodekso 61 straipsnį, kuris numato, kad muitinei turi būti pateikta pilna ir teisinga informacija, 68 straipsnį, kuris numato, kad prekės turi būti nugabentos į vietą, kurioje jos turi būti patikrintos, P. S. kartu su UAB „Stonridas“ PVM sąskaita faktūra serija GAB 5198200 pateikus šiuos žinomai suklastotus dokumentus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorei L. R. , šiai žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 62 straipsnį, kuris numato, kad muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui jei atitinka šio kodekso 61 straipsnio nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, priėmus UAB „Stonridas“ muitinės deklaraciją, žinant, kad prekės nepateiktos muitinei, įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai numerį 8SR24100076, padarius muitinės deklaracijoje, PVM sąskaitoje faktūroje, serija Nr. 5198200, ir CMR važtaraštyje Nr. LA 0007376 žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. , vykdydamas P. S. nurodymą surasti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kuris muitinės deklaracijoje, neesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas – eksporto procedūra užbaigta, paėmė šiuos dokumentus. Vykdydamas P. S. nurodymus, A. A. įkalbėjo Pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį policininką L. V. , kad šis tarpininkautų ieškant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūno, galinčio padaryti žinomai melagingas žymas. L. V. perdavus suklastotus muitinės dokumentus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. , šiam iš anksto žinant, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 62 straipsnį, kuris numato, kad muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui jei atitinka šio kodekso 61 straipsnio nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą numeriu 8532 išvežamų krovinių registracijos žurnale, grąžinus žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V. , pastarajam perdavus dokumentus A. A. , A. A. grąžino žinomai suklastotus dokumentus P. S. , šių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu Lietuvos Respublikos Muitinės departamentui prie LR FM realiai neegzistuojančias prekes pripažinus eksportuotomis, P. S. , A. R. , L. R. , A. T. pažeidus Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 61, 62, 68, 179 straipsnių, kurie numato, kad eksportuojamos prekės turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, bei 1997 m. kovo 24 d. Vyriausybės nutarimą „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikos tvarkos“, kuris numato, kad eksportas - tai prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, A. A. padėjo P. S. , A. R. , L. R. , A. T. , neteisėtai stambiu mastu neišvežti realizuotų nesurašant sandorį patvirtinančių dokumentų Lietuvos Respublikos rinkoje 36 878,5 m dažyto audinio, 12 vnt. naudotų televizorių, 14 vnt. naudotų skalbimo mašinų, 12 vnt. naudotų šaldytuvų, viso už 158 154,81 Lt iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytų maršrutu.

2. A. A. , 1998 m. rugsėjo mėn., P. S. siekiant pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą apgaule užvaldyti iš Lietuvos Respublikos biudžeto pinigines lėšas neva grąžintinos PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A0026757 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui UAB „Freš ir K“ dažytus audinius, muitinės deklaracijos grafoje „50 Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio grafoje „23 Vairuotojų pavardės“ nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį Ž. N. N., P. S. CMR patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui R. R. patvirtinus parašu ir UAB „Stonridas“ antspaudu į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 8A0026757 įrašytas žinomai melagingas žinias, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 61 straipsnį, kuris numato, kad muitinei turi būti pateikta pilna ir teisinga informacija, 68 straipsnį, kuris numato, kad prekės turi būti nugabentos į vietą, kurioje jos turi būti patikrintos, P. S. , kartu su žinomai suklastota UAB „Stonridas“ PVM sąskaita faktūra serija GAB Nr. 5198210 pateikus šiuos žinomai suklastotus dokumentus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorei L. R. , šiai žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 62 straipsnį, kuris numato, kad muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui, jei atitinka šio kodekso 61 straipsnio nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, priėmus UAB „Stonridas“ muitinės deklaraciją, žinant, kad prekės nepateiktos muitinei, įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai numerį 8SR24100151, padarius muitinės deklaracijoje, PVM sąskaitoje faktūroje, serija Nr. 5198210, ir CMR važtaraštyje Nr. 8A0026757 žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. iš P. S. paėmė šiuos dokumentus tikslu surasti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kuris muitinės deklaracijoje, neesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas – eksporto procedūra užbaigta. Vykdydamas P. S. nurodymus, A. A. įkalbėjo Pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį policininką L. V. , kad šis tarpininkautų ieškant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūno, galinčio padaryti žinomai melagingas žymas. L. V. perdavus žinomai suklastotus UAB „Stonridas“ eksporto dokumentus Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. , o šiam iš anksto žinant, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė muitiniam tikrinimui nepateikti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 62 straipsnį, kuris numato, kad muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui, jei atitinka šio kodekso 61 straipsnio nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas“ krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą numeriu 19187 išvežamų krovinių registracijos žurnale, grąžinus žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V. , pastarajam perdavus dokumentus A. A. , A. A. grąžino žinomai suklastotus dokumentus P. S. . Šių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu Lietuvos Respublikos muitinės departamentui prie LR FM realiai neegzistuojančias prekes pripažinus eksportuotomis, P. S. , R. R. , L. R. , A. T. pažeidus Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 61, 62, 68, 179 straipsnių, kurie numato, kad eksportuojamos prekės turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, bei 1997 m. kovo 24 d. Vyriausybės nutarimą „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikos tvarkos“, kuris numato, kad eksportas - tai prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, A. A. padėjo P. S. , R. R. , L. R. , A. T. neteisėtai stambiu mastu neišvežti 21 636,3 m dažyto audinio, kainuojančio 100 683,55 Lt, iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytu maršrutu.

Šios A. A. veikos, kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį ir 312¹ straipsnio 3 dalį (1998 02 03 Įstatymo Nr.VIII-617 red.), perkvalifikuotos pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį ir 312¹ straipsnio 1 dalį (2001 03 01 d. Įstatymo Nr.IX-200 red.) ir, remiantis 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, A. A. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Be to A. A. ir L. V. buvo kaltinami ir atiduoti teismui pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 274 straipsnio 3 dalį ( viso 6 veikos) už tai, kad jie padėjo apgaule užvaldyti stambaus masto svetimą turtą, o būtent:

1. 1998 m. gegužės mėn., P. S. pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą siekiant apgaule užvaldyti pinigines lėšas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžeto) grąžintinos PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (toliau –CMR važtaraštis) Nr. LA 0007376 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas” eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui – UAB „Freš ir K“ dažytus audinius, naudotą buitinę techniką ir parfumeriją, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės“ tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį N. Ž. , P. S. CMR važtaraštį patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui, kuriam mirus baudžiamoji byla nutraukta, patvirtinus parašu ir bendrovės antspaudu į 1998 m. gegužės 22 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. LA 0007376 įrašytas žinomai melagingas žinias, P. S. už 300 JAV dolerių kyšį papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę L. R. , o pastarajai, žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, 1998 m. gegužės 22 d. įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai Nr. 8SR24100076, padarius muitinės deklaracijoje, PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. 5198200 ir CMR važtaraštyje Nr. LA 0007376 žinomai melagingas žymas apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. paėmė iš P. S. šiuos dokumentus ir 2000 Lt, kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis, muitinės deklaracijoje nenurodžius nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta. Vykdydamas P. S. nurodymą A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. , kad šis tarpininkautų, paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną. L. V. perdavė Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. 15 proc. tariamai UAB „Stonridas” sumokėto PVM dydžio – apie 8000 Lt pinigų sumą, už kurią, A. T. , iš anksto žinant, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė nepateikti muitiniam tikrinimui, įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas” krovinį per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, grąžinus žinomai suklastotus muitinės dokumentus L. V. , pastarasis perdavė dokumentus A. A., kuris suklastotus UAB „Stonridas” eksporto dokumentus atidavė P. S., kuris nurodė UAB „Stonridas“ direktoriui (jam mirus baudžiamoji byla nutraukta) pateikti prašymą Šiaulių VMI grąžinti tariamai eksportuojant į Baltarusijos Respubliką susidariusią 57 997 Lt PVM permoką. Minėtam asmeniui 1998 m. birželio 12 d. pateikus Šiaulių miesto VMI prašymą grąžinti tariamą PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais UAB „Stonridas“ eksporto dokumentais, Šiaulių miesto VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir pervedus 1998 m. birželio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1132 į UAB „Stonridas” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB LVKB Šiaulių skyriuje, 55 667,84 Lt, o 2329,16 Lt įskaičius kaip UAB „Stonridas” mokėtinus mokesčius, P. S. paskirsčius parengtinio tardymo nenustatytomis proporcijomis apgaule užvaldytas, VMI pervestas valstybės biudžeto lėšas, A. A. ir L. V. kartu su L. R. , A. T. padėjo P. S. ir asmeniui (kuriam mirus baudžiamoji byla nutraukta) apgaule stambiu mastu užvaldyti svetimą turtą – 57 997 Lt valstybės biudžeto lėšų.

2. 1998 m. rugpjūčio 27 d. pakartotinai, A. I. siekiant pagal išankstinį P. S. sugalvotą nusikalstamos veiklos planą iš valstybės biudžeto grąžintinos PVM permokos forma neteisėtai apgaule užvaldyti pinigines lėšas, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. rugpjūčio 27 d. į CMR važtaraštį Nr. 8A0026743 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. I. įmonė „Alekstona“ (toliau – įmonė „Alekstona“) eksportuoja į Rusijos Federaciją gavėjui – įmonei „Evrokaton“ maišytuvus, plastikines dailylentes, plyteles, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės“ A. I. patvirtinus žinomai neteisingus duomenis žinomai suklastotu įmonės „Evrokaton“ antspaudu bei muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį J. K., įmonės „Alekstona“ savininkui A. I. patvirtinus parašu ir įmonės antspaudu į 1998 m. rugpjūčio 27 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A 0026743 įrašytas žinomai melagingas žinias ir pateikus šiuos žinomai suklastotus dokumentus kartu su žinomai suklastota įmonės „Alekstona“ PVM sąskaita–faktūra (serija GAC, Nr. 2415125) Šiaulių teritorinės muitinės Gubernijos posto inspektoriui R. G., kuriam 1998 m. rugpjūčio 27 d. įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai Nr. 8SR21101132, padarius muitinės deklaracijoje Nr. 8SR21101132, PVM sąskaitoje–faktūroje (serija GAC, Nr. 2415125), CMR važtaraštyje Nr. 8A0026743 žinomai melagingas žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. paėmė iš P. S. šiuos dokumentus ir 2000 Lt kaip atlygį už padėjimą tam, kad papirktų Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kuris muitinės deklaracijoje padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta. Vykdydamas P. S. nurodymus, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V., kad šis tarpininkautų paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną. L. V. perdavė Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentus ir 15 proc. tariamai šiai įmonei sumokėto PVM dydžio – apie 6000 Lt kyšį. A. T. perdavus minėtus dokumentus R. Milaševičiui, kuriam įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona“ krovinį, nurodytą muitinės deklaracijoje Nr. 8SR21101132, per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale ir grąžinus per A. T. žinomai suklastotus dokumentus L. V., šis perdavė dokumentus A. A., kuris grąžino minėtus dokumentus P. S.. A. I. 1998 m. rugsėjo 11 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą gražinti 44 960 Lt PVM permoką, susidariusią tariamai eksportuojant vidaus rinkoje įgytas prekes, pagrįstą žinomais suklastotais įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentais, Radviliškio VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir 1998 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1130 pervedus į A. I. įmonės „Alekstona“ sąskaitą, esančią AB „Lietuvos taupomojo banko“ Radviliškio skyriuje 44 960 Lt, A. I.čekiais Nr. 0439176, Nr. 0439177 paėmus iš įmonės „Alekstona“ sąskaitos 43 000 Lt ir 1000 Lt grynais pinigais ir P. S. padalijus juos bendrininkams, A. A. ir L. V., veikdami kartu su V. Ganusausku, R. Milaševičiumi, A. T., padėjo P. S. ir A. I. apgaule užvaldyti 44 960 Lt valstybės biudžeto lėšų.

3. 1998 m. rugsėjo mėn. pakartotinai, P. S. pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą neteisėtai siekiant grąžintinos PVM permokos forma apgaule užvaldyti pinigines lėšas, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0026757 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Stonridas“ eksportuoja į Baltarusijos Respubliką gavėjui – UAB „Freš ir K“ dažytus audinius, 76 vnt. stogo langų „Velux“ ir plaukų bei odos priežiūros priemones, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės” tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį N. Ž. , P. S. CMR važtaraštį patvirtinus žinomai suklastotu UAB „Freš ir K“ antspaudu, UAB „Stonridas“ direktoriui R. R. patvirtinus parašu ir UAB „Stonridas“ antspaudu į 1998 m. rugsėjo 28 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0026757 įrašytas žinomai melagingas žinias, P. S. 300 JAV dolerių kyšiu papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę L. R. , kuri žinodama, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, 1998 m. rugsėjo 28 d. įregistravo muitinės deklaraciją bendrųjų dokumentų registracijos knygoje, suteikė jai Nr. 8SR24100151, padarė muitinės deklaracijoje, PVM sąskaitose–faktūrose (serija GAB, Nr. 5198209, Nr. 5198210) bei CMR važtaraštyje Nr. 8A0026757 žinomai melagingas žymas apie tai, kad bendrovės „Stonridas“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, pasienio policijos Šiaulių rinktinės vyr. policininkas A. A. paėmė iš P. S. šiuos dokumentus ir 2000 Lt kaip atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančios transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, jog krovinys neva buvo eksportuotas – eksporto procedūra užbaigta. Vykdydamas P. S. nurodymus A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. , kad šis tarpininkautų, paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną. L. V. perdavė Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. 15 proc. tariamai UAB „Stonridas“ sumokėto PVM dydžio – apie 8000 Lt atlyginimą, už kurį A. T. , žinojusiam, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė muitiniam tikrinimui nepateikti, įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „Stonridas“ krovinį, nurodytą muitinės deklaracijoje Nr. 8SR24100151, per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Baltarusijos Respubliką, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale ir grąžinus žinomai suklastotus dokumentus L. V. , pastarajam perdavus dokumentus A. A. , šis perdavė šiuos suklastotus dokumentus P. S. . P. S. nurodymu R. R. 1998 m. spalio 13 d. pateikė prašymą Šiaulių miesto VMI grąžinti tariamai eksportuojant į Baltarusijos Respubliką susidariusią 54 635 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais UAB „Stonridas“ eksporto dokumentais. Šiaulių miesto VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir pervedus 1998 m. spalio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1988 į UAB „Stonridas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Lietuvos taupomojo banko” Šiaulių skyriuje, 49 000 Lt, o likusią sumą įskaičius kaip UAB „Stonridas“ mokėtinus mokesčius, P. S. paskirsčius parengtinio tardymo nenustatytomis proporcijomis apgaule užvaldytas VMI pervestas valstybės biudžeto lėšas, A. A. ir L. V., veikdami kartu su L. R. , A. T. , padėjo P. S. ir R. R. apgaule užvaldyti svetimą stambaus masto turtą – 54 635 Lt valstybės biudžeto lėšų.

4. 1998 m. rugsėjo mėn. pakartotinai, P. S. pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą neteisėtai siekiant grąžintinos PVM permokos forma apgaule užvaldyti pinigines lėšas, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, žinant, kad įmonė „Alekstona“ jokių prekių nėra įgijusi, jų neturi ir nesiruošia eksportuoti, į muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0026756 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos federaciją įmonei „Evrokaton“ stogo langus, itališkas plyteles, linoleumą ir maišytuvus su dušo rinkiniu, A. I. patvirtinus parašais ir įmonės „Alekstona“ antspaudu žinomai suklastotus duomenis, įrašytus į muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį, tardymo nenustatytam asmeniui muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas” pasirašius už išgalvotą įmonės „Evrokaton“ atstovą J. K. , A. I. CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės” patvirtinus žinomai suklastotu įmonės „Evrokaton“ antspaudu bei P. S. 300 JAV dolerių kyšiu papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę L. R. , žinančią, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, jai 1998 m. rugpjūčio 28 d. įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus Nr. 8SR24100152, padarius muitinės deklaracijoje Nr.8SR24100152, PVM sąskaitoje–faktūroje (serija GAC Nr. 2415134), CMR važtaraštyje Nr. 8A0026756 žinomai melagingas žymas apie tai, kad A. I. įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. paėmė iš P. S. šiuos dokumentus ir 2000 Lt atlygį už padėjimą papirkti Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną, kuris muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta. P. S. nurodymu A. A. įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. už 700 Lt piniginį atlygį tarpininkauti paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną. L. V. perdavė Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. 15 proc. tariamai įmonės „Alekstona“ sumokėto PVM dydžio 8000 Lt kyšį, už kurį, A. T. įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona“ krovinį, nurodytą muitinės deklaracijoje Nr. 8SR24100152, per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale ir grąžinus žinomai suklastotus dokumentus L. V. , šis perdavė dokumentus A. A. , kuris grąžino dokumentus P. S. . A. I. 1998 m. spalio 9 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą grąžinti tariamai eksportuojant vidaus rinkoje įgytas prekes susidariusią 56 889 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais A. I. įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentais, Radviliškio VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir 1998 m. spalio 13 d., 1998 m. spalio 14 d., mokėjimo pavedimais Nr. 1255, Nr. 1259 pervedus į A. I. įmonės „Alekstona“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Lietuvos taupomojo banko“ Radviliškio skyriuje, 53 629 Lt, o 3260 Lt įskaičius kaip įmonės „Alekstona“ mokėtinus mokesčius, A. I. paėmus iš įmonės „Alekstona“ sąskaitos 1998 m. spalio 15 d. čekiu Nr. 0439178 ir 1998 m. spalio 19 d. čekiu Nr. 0439179 25 000 Lt bei 28 000 Lt grynais pinigais, P. S. padalijus šiuos pinigus bendrininkams, A. A. ir L. V., veikdami kartu su L. R., A. T., padėjo P. S. ir A. I., apgaule užvaldyti 56 889 Lt valstybės biudžeto lėšų.5. 1998 m. lapkričio 24 d. pakartotinai, A. I. siekiant pagal išankstinį P. S. sugalvotą nusikalstamos veiklos planą neteisėtai užvaldyti pinigines lėšas iš valstybės biudžeto PVM permokos forma, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, į 1998 m. lapkričio 24 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0020571 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos Federaciją gavėjui – įmonei „Evrokaton“ maišytuvus, vamzdžius, muitinės deklaracijos 50 grafoje „Vykdytojas“ ir CMR važtaraščio 23 grafoje „Vairuotojų pavardės“ tardymo nenustatytam asmeniui pasirašius už išgalvotą asmenį J. K. , įmonės „Alekstona“ savininkui A. I. patvirtinus parašu ir įmonės antspaudu į 1998 m. lapkričio 24 d. muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A 0020571 įrašytas žinomai melagingas žinias ir pateikus šiuos žinomai suklastotus dokumentus kartu su žinomai suklastota įmonės „Alekstona” PVM sąskaita–faktūra (serija GAC, Nr. 2415126) Šiaulių teritorinės muitinės Pabalių posto inspektoriui E. D., šis įregistravo muitinės deklaraciją, suteikė jai Nr. 8SR17100541, padarė muitinės deklaracijoje Nr. 8SR17100541, PVM sąskaitoje faktūroje (serija GAC Nr. 2415126, CMR važtaraštyje Nr. 8A 0020571) žinomai melagingas žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei patvirtino šias žinomai melagingas žinias parašais ir tarnybiniu spaudu. A. A. paėmė iš P. S. šiuos dokumentus ir kaip atlygį už tarpininkavimą 2000 Lt, skirtų Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnui papirkti, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta. Vykdydamas P. S. nurodymus, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. , kad šis tarpininkautų, paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną. L. V. perdavė Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. 15 proc. tariamai įmonės „Alekstona” sumokėto PVM dydžio – apie 20 000 Lt – už tai, kad pastarasis suorganizuotų melagingų žymų padarymą ir tariamos eksporto procedūros pabaigimo įregistravimą, Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. L. įrašius į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad A. I. įmonės „Alekstona” krovinį, nurodytą muitinės deklaracijoje Nr. 8SR17100541, per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtinus šias žinomai melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravus eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale ir per A. T. grąžinus žinomai suklastotus dokumentus L. V. , pastarasis perdavė dokumentus A. A. , kuris grąžino žinomai suklastotus įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentus P. S. . A. I. 1998 m. gruodžio 8 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą grąžinti eksportuojant vidaus rinkoje įgytas prekes tariamai susidariusią 73 457 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotomis muitinės deklaracija 8SR17100541 ir PVM sąskaita–faktūra (serija GAC, Nr. 2415126), Radviliškio VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir mokėjimo pavedimais Nr. 1525, 1530, 1545 pervedus į įmonės „Alekstona“ sąskaitą, esančią AB „Lietuvos taupomojo banko” Radviliškio skyriuje 72 471 Lt, o 986 Lt įskaičius kaip įmonės „Alekstona“ mokėtinus mokesčius, A. I. paėmus iš įmonės „Alekstona“ sąskaitos čekiais Nr. 0439181, 0439182, 0439183, 0439184, 72 350 Lt grynais pinigais ir P. S. padalijus juos bendrininkams, A. A. ir L. V., veikdami kartu su E. D. , A. T., A. Lionu, padėjo P. S. ir A. I. apgaule užvaldyti 73 457 Lt valstybės biudžeto lėšų.6. 1998 m. gruodžio mėn. pakartotinai, P. S. pagal išankstinį nusikalstamos veikos planą grąžintinos PVM permokos forma siekiant apgaule užvaldyti iš valstybės biudžeto pinigines lėšas, naudojantis muitinės tarpininkų įstaigos paslaugomis, žinant, kad įmonė „Alekstona“ jokių prekių nėra įgijusi, jų neturi ir nesiruošia eksportuoti, į muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį Nr. 8A0026734 įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. I. įmonė „Alekstona“ eksportuoja į Rusijos federaciją įmonei „Evrokaton“ maišytuvus, vamzdžius, movas, A. I. patvirtinus parašais ir A. I. įmonės „Alekstona“ antspaudu žinomai suklastotus duomenis, įrašytus į muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį, 23 grafoje „Vairuotojų pavardės” patvirtinus žinomai suklastotu „Evrokaton“ antspaudu, P. S. už 300 JAV dolerių kyšį papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno krovinių posto inspektorę L. R. , kuriai žinant, kad krovinys neegzistuoja ir nebus eksportuojamas, 1998 m. gruodžio 18 d. įregistravus muitinės deklaraciją, suteikus jai Nr. 8SR24100181, padarius muitinės deklaracijoje Nr. 8SR24100181, PVM sąskaitoje–faktūroje (serija GAC, Nr. 2415130), CMR važtaraštyje Nr. 8A 0026734 žinomai melagingas žymas apie tai, kad įmonės „Alekstona“ eksportuojamas krovinys išvykimo įstaigoje buvo patikrintas, bei tai patvirtinus parašais ir tarnybiniu spaudu, A. A. paėmė iš P. S. šiuos dokumentus ir 2000 Lt, skirtus Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnui papirkti, kad šis muitinės deklaracijoje, nesant nei krovinio, nei jį gabenančio transporto priemonės, padarytų žinomai melagingas žymas apie tai, kad krovinys neva buvo eksportuotas ir eksporto procedūra užbaigta. Vykdydamas P. S. nurodymus, A. A. už 700 Lt piniginį atlygį įkalbėjo pasienio policijos Pasvalio užkardos pasienietį – policininką L. V. tarpininkauti, paperkant Panevėžio teritorinės muitinės pareigūną. L. V. perdavė Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio posto inspektoriui A. T. 15 proc. tariamai įmonės „Alekstona“ sumokėto PVM dydžio (apie 5000 Lt) kyšį, pastarajam už kyšį perdavus eksporto dokumentus R. Š. , šis įrašė į muitinės deklaraciją žinomai melagingas žinias apie tai, kad įmonė „Alekstona” krovinį, nurodytą muitinės deklaracijoje Nr. 8SR24100181, per muitinės Saločių kelio postą eksportavo į Rusijos Federaciją, patvirtino šias melagingas žinias parašu ir tarnybiniu spaudu, įregistravo eksporto procedūros pabaigimą Saločių kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale ir per A. T. grąžino suklastotus dokumentus L. V., kuris perdavė dokumentus A. A. , o pastarasis – P. S. . A. I. 1999 m. sausio 13 d. pateikus Radviliškio VMI prašymą gražinti tariamai eksportuojant susidariusią 32 830 Lt PVM permoką, pagrįstą žinomai suklastotais įmonės „Alekstona“ eksporto dokumentais, Radviliškio VMI priėmus sprendimą grąžinti PVM permoką ir 1999 m. sausio 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1683 pervedus į įmonės „Alekstona“ sąskaitą, esančią AB „Lietuvos taupomojo banko” Radviliškio skyriuje 31 833 Lt, o 997 Lt įskaičius kaip įmonės mokėtinus mokesčius, A. I. 1999 m. sausio 18 d. čekiu Nr. 0439186 paėmus iš savo įmonės sąskaitos 31 500 Lt grynais pinigais ir pasidalijus su bendrininkais, A. A. ir L. V., veikdami kartu su L. R. , R. Šeštoku, A. T. , padėjo P. S. ir A. I. apgaule užvaldyti 32 830 Lt valstybės biudžeto lėšų.

Nuteistasis A. T. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos prielaidomis ir neatitinka bylos aplinkybių, byla buvo nagrinėjama šališkai, turint išankstinę nuostatą, jog jis yra kaltas. Teismas nuosprendyje nenurodė, kokiais motyvais jis vadovavosi atmesdamas A. T. teisinančius įrodymus ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat teismas nenurodė, kodėl kaltinamieji A. A. ir L. V. buvo išteisinti, nors iš L. V. parodymų seka, kad jis P. S. pažinojo ir žinojo, jog dokumentai ir pinigai jam buvo duodami siekiant užbaigti eksporto procedūrą ir pasisavinti PVM permokas. A. T. teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir iš esmės pažeidė procesines teisės normas, nes nuosprendį pagrindė ne konkrečiais objektyviais įrodymais, o filosofiniais išvedžiojimais, remdamasis vien nekonkrečiais kaltinamojo L. V. parodymais.

A. T. nurodo, kad yra nuteistas už kyšio paėmimą, nors teismas nenustatė kyšio dalyko bei kyšio paėmimo fakto ir vietos. L. V. ir A. A. parodymai dėl pinigų ir dokumentų perdavimo laiko ir vietos yra skirtingi, tačiau teismas nepagrįstai nurodė juos kaip analogiškus. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi L. V. parodymais, nors, palyginus jo parodymus su A. T. , P. S. , A. L. , R. Š. ir A. V. parodymais, peršasi išvada, kad L. V. turėjo galimybę perduotus kyšiui pinigus pasisavinti pats. Dirbdamas Pasienio policijoje, tame pačiame poste, L. V. , sulaukęs patogaus momento, pateikdavo šias deklaracijas A. T. ir A. L. , žinodamas, kad dėl laiko stokos krovinio netikrinant bus įformintos krovinio eksporto užbaigimo procedūros.

A. T. nuomone, jo atžvilgiu buvo pažeistas asmenų lygybės principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis) bei atsakomybės tik už kaltai padarytą veiką principas (BK 2 straipsnio 3 dalis). Šie principai buvo pažeidinėjami ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai buvo ignoruojami Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnės L. R. parodymai. Iš jos parodymų seka, kad būtent ji P. S. prašymu gaudama po 600 Lt už kiekvienos deklaracijos įforminimą, netikrindama krovinio, įformindavo eksporto dokumentus. Šiuos parodymus patvirtino P. S. , tačiau L. R. atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas pradėtas nebuvo, kaip įtariamoji ji apklausta tik po pusės metų ir jai nepaskirta jokia kardomoji priemonė. Šiuo metu ji yra išvykusi ir pasislėpusi užsienyje. Taigi, pareigūnams turint išankstinę nuostatą, jis buvo apkaltintas vietoje L. R. . Be to, nors jis nėra teistas, turi šeimą ir nepilnamečių vaikų, jam buvo pritaikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o dar nepareiškus kaltinimų tyrimą atliekantys pareigūnai neteisėtai visuomenės informavimo priemonėse paskelbė, kad jis yra kaltas.

Teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi įrodymais, nepatikrintais teismo posėdyje, be to, neiškvietė ir neapklausė liudytojų - tuo metu poste dirbusių Panevėžio ONTT pareigūnų. A. T. teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (subendrinus taikant bausmių apėmimo principą galutinė bausmė – treji metai laisvės atėmimo), nors yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Nuteistasis pažymi, kad dėl kaltinamųjų E. D. , V. G. , A. L. ir R. Š. teismas nuosprendyje baudžiamąjį procesą dėl muitinių deklaracijų suklastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalies) nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams.

A. T. teigia, jog nepagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, nors niekam nepadėjo neišvežti prekių. P. S. ir kitų kaltinamųjų nepažinojo, su jais nesitarė, pinigų negavo. Tyčios sukčiauti pažymint eksporto deklaracijas savo spaudu, parašu ir kodu 99/11, reiškiančiu, kad prekių tikrinimas nėra atliktas, jis neturėjo, apgaulės nesiėmė ir sau naudos negavo. Nurodo, kad muitinės pareigūnai turi teisę tikrinti krovinius pasirinktinai, o įvažiuojančius į postą automobilius registruoja Pasienio policija. Iš Pasienio policijos vedamo registracijos žurnalo ir liudytojo V. P. parodymų seka, kad krovininiai automobiliai, kurių, kaip teigiama nuosprendyje, nebuvo, iš tikrųjų kirto Latvijos ir Lietuvos sieną ir įvažiavo į Latvijos teritoriją. Teismas nepagrįstai šių aplinkybių nesiaiškino, o išvadas, jog registruotų automobilių ir krovinių nebuvo, pagrindė spėlionėmis. Jokių objektyvių įrodymų, kad jis padarė nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnį ir 310 straipsnį, kadangi 2004 m. spalio 1 d., paskelbęs nuosprendžio rezoliucinę dalį, žodžiu nepaaiškino nuosprendžio priėmimo argumentų. Nuosprendį Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu buvo leista surašyti per 14 d., tačiau nuosprendis buvo surašytas ir pasirašytas tik 2004 spalio 28 d. Taip pat teismas nuosprendyje neišsprendė klausimo dėl nepagrįstai areštuoto A. T. nepriklausančio turto (14 550 JAV dolerių). Šis turtas priklauso A. T. uošviui P. K. , o jo skundas dėl turto arešto panaikinimo yra prijungtas prie bylos. Be to, nuosprendyje nepanaikintas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. T. nepriklausantiems automobiliams „Opel Kadet“ ir „BMW 520“. Teismas šių klausimų nuosprendyje neišsprendė.

Nuteistojo A. T. gynėja advokatė Aldona Leichter apeliaciniu skundu prašo apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. T. panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad A. T. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, jų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teismo posėdyje, įrodymų vertinimas buvo šališkas, skirtingose nuosprendžio dalyse išdėstyti argumentai ir padarytos išvados prieštarauja viena kitai ir visai bylos medžiagai. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmę bei pažeidė BPK 6 straipsnio 2 ir 3 dalis. Teismas nenurodė, kodėl rėmėsi L. V. parodymais ir atmetė A. T. parodymus, dėl ko A. A. ir L. V. išteisinti, o A. T. nuteistas. Teismas nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes nėra įrodyta, kad 45 000 Lt yra A. T. nusikalstamos veikos rezultatas. Tokio dydžio kyšio paėmimas nėra įrodytas, nenustatytas A. T. kyšio paėmimo faktas, vieta, jo dydis ir valiuta, kokia jis buvo neva duotas. Be to, byloje areštuoti 14 550 JAV dolerių yra ne A. T. , o P. K. nuosavybė ir tai visiškai įrodyta dokumentais bei teisme patikrintais įrodymais. Areštuotos transporto priemonės taip pat yra ne A. T. nuosavybė ir jis jas pardavė iki 1998 m. A. T. nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, netaikant BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio. Tai rodo, kad teismas buvo šališkas A. T. atžvilgiu. Paskirdamas A. T. bausmę už veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, teismas nurodė, kad tai yra apysunkiai nusikaltimai, ir nepagrįstai netaikė BK 95 straipsnio, nors kitų kaltinamųjų veikas, kvalifikuodamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teismas pripažino nesunkiais nusikaltimais ir baudžiamąjį procesą prieš juos nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

Teismas nepagrįstai pripažino, kad A. T. kaltė įrodyta L. V. A. A. , P. S. parodymais, paimtų poėmių ir kratų metu dokumentuose esančiais duomenimis, šių dokumentų kriminalistinių ekspertizių išvadomis, byloje surinktų duomenų visuma, ir nurodė, jog abejoti L. V. ir A. A. parodymais nėra pagrindo, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs ir teisingi. A. A. ir L. V. parodymai iš esmės skiriasi dėl pastarajam perduotų dokumentų ir pinigų perdavimo aplinkybių, laiko, vietos ir kitų aplinkybių. L. V. pirminiai parodymai skiriasi nuo A. A. parodymų ir teismas juos turi vertinti kritiškai, nes iš jų seka, jog L. V. siekė parodyti, jog A. A. matė, kaip A. T. buvo neva perduoti dokumentai ir pinigai, nors A. A. šių parodymų nepatvirtino ir parodė, jog jam nebuvo svarbu, kokiu būdu L. V. baigs eksporto procedūros įforminti. Teismo išvada, kad nei A. A. , nei L. V. nebuvo pagrindo apkalbėti A. T. , yra nepagrįsta. A. A. jokių A. T. kaltinančių parodymų nedavė. Kaip seka iš A. T. , R. Š. ir A. L. parodymų, L. V. , gavęs pinigus ir nutaikęs momentą, kai susidaro didelės eilės pasienyje ir muitininkai dažniausiai tikrina tik dokumentus, pateikdavo dokumentus įforminimui. Teismo išvada pagrįsta prielaida, kad A. T. gavo kyšį už dokumentų įforminimą, o L. V. jam perduotų pinigų pasisavinti negalėjo. Taigi, teismas nepagrįstai pripažino A. T. kaltu remdamasis vien tik L. V. parodymais, kuris pats siekia išvengti atsakomybės. Teismas atmetė objektyvius byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad A. T. siekusių sukčiavimo būdu pasisavinti lėšas P. S. ir kitų kaltinamųjų nepažinojo, su jais nebendravo ir jų ketinimai jam nebuvo žinomi. A. T. nuteistas už padėjimą sukčiauti ir prekių neišvežimą, nes, teismo nuomone, iš L. V. jis žinojo, jog dokumentai yra forminami turint tikslą prekių neišvežti ir pasisavinti valstybės lėšas. Tuo tarpu L. V. išteisintas, nes teismas nepagrįstai nurodo, kad L. V. , perduodamas A. T. pinigus ir dokumentus bei juos už atlygį grąžindamas sutvarkytus P. S. , nežinojo, jog šiais savo veiksmais padeda sukčiauti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. A. ir L. V. išteisinimo dėl veikų, numatytų:

1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje ir 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. , A. T. ir kitiems apgaule 1998 m. gegužės mėn. užvaldyti 57 997 Lt valstybės biudžeto lėšų);

1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje ir 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. , A. I. ir kitiems apgaule užvaldyti 44 960 Lt valstybės biudžeto lėšų);

1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje ir 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. , R. R. ir kitiems apgaule užvaldyti 54 635 Lt valstybės biudžeto lėšų);

1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje ir 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. , A. I. ir kitiems apgaule užvaldyti 56 889 Lt valstybės biudžeto lėšų);

1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje ir 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. , A. I. ir kitiems apgaule užvaldyti 73 457 Lt valstybės biudžeto lėšų);

1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje ir 274 straipsnio 3 dalyje (dėl padėjimo P. S. , A. I. ir kitiems apgaule užvaldyti 32 830 Lt valstybės biudžeto lėšų).

Prokuroras taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl bylos nutraukimo A. A. atžvilgiu dėl veikų, kvalifikuotų pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį ir 312¹ straipsnio 3 dalį (1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII-617 redakcija) – dėl padėjimo neteisėtai stambiu mastu už 158 154,81 Lt 1998 m. gegužės 22 d. ir dėl padėjimo neteisėtai stambiu mastu neišvežti 21 636 m audinio, kainuojančio 100 683,55 Lt.

Dėl šios dalies prokuroras prašo priimti naują nuosprendį, kuriuo:

A. A. veikas, kvalifikuotas pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį ir 274 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti pagal BK (2000 m.) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, nuteisti A. A. pagal:

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo P. S. , A. T. ir kitiems apgaule užvaldyti 57 997 Lt valstybės biudžeto lėšų), skirti jam už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo P. S. , A. I. ir kitiems apgaule užvaldyti 44 960 Lt valstybės biudžeto lėšų), skirti jam už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo P. S. , R. R. ir kitiems apgaule užvaldyti 54 635 Lt valstybės biudžeto lėšų), skirti jam už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo P. S. , A. I. ir kitiems apgaule užvaldyti 56 889 Lt valstybės biudžeto lėšų), skirti jam už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo P. S. , A. I. ir kitiems apgaule užvaldyti 73 457 Lt valstybės biudžeto lėšų), skirti jam už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo P. S. , A. I. ir kitiems apgaule užvaldyti 32 830 Lt valstybės biudžeto lėšų), skirti jam už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. A. veikas, kvalifikuotas pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį ir 312¹ straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį, nuteisti A. A. pagal:

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo neteisėtai stambiu mastu neišvežti prekių už 158 154,81 Lt) ir skirti jam už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo neteisėtai stambiu mastu neišvežti 21 636 m audinio, kainuojančio 100 683,55 Lt) ir skirti už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, prokuroras prašo A. A. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Be to, prašo priteisti iš A. A. valstybei padarytai žalai atlyginti 57 997 Lt solidariai su P. S. , V. D. , A. K. , A. T. ir L. V. 229.941 Lt solidariai su P. S. , A. T. , L. V. ir 32 830 Lt solidariai su P. S. , A. T. , L. V. ir K. A. .

2. L. V. veikas, kvalifikuotas pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį ir 274 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK (2000 m.) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, nuteisti L. V. pagal:

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo P. S. , A. T. ir kitiems apgaule užvaldyti 57 997 Lt valstybės biudžeto lėšų), skirti jam už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo P. S. , A. I. ir kitiems apgaule užvaldyti 44 960 Lt valstybės biudžeto lėšų), skirti jam už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo P. S. , R. R. ir kitiems apgaule užvaldyti 54 635 Lt valstybės biudžeto lėšų), skirti jam už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo P. S. , A. I. ir kitiems apgaule užvaldyti 56 889 Lt valstybės biudžeto lėšų), skirti jam už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo P. S. , A. I. ir kitiems apgaule užvaldyti 73 457 Lt valstybės biudžeto lėšų), skirti jam už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo P. S. , A. I. ir kitiems apgaule užvaldyti 32 830 Lt valstybės biudžeto lėšų), skirti jam už šią veiką 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, prokuroras prašo L. V. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Be to, prašo priteisti iš L. V. valstybei padarytai žalai atlyginti 57 997 Lt solidariai su P. S. , V. D. , A. K. , A. T. ir A. A. , 229.941 Lt solidariai su P. S. , A. T. , A. A. ir 32 830 Lt solidariai su P. S. , A. T. , A. A. ir K. A. .

Prokuroras savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo išvados nuosprendyje išteisinant A. A. ir L. V. dėl veikų, numatytų BK 18 straipsnio 6 dalyje ir 274 straipsnio 3 dalyje, neatitinka bylos aplinkybių. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis P. S. aiškino, kad tarėsi su A. A. , jog pastarasis sutvarkys eksporto dokumentus muitinės paskirties įstaigoje už 15 % nuo tariamai grąžintos PVM sumos. Vertinant šiuos bei teismo nuosprendyje cituotus A. A. ir L. V. parodymus, teismas gavo pakankamai duomenų, liudijančių, kad išteisintieji, tardamiesi dėl atlygio už neteisėtus muitinės pareigūnų veiksmus, kaip kyšio dydžio paskaičiavimo kriterijų akcentavo būtent siekiamą apgaule įgyti PVM sumą. Pasak prokuroro, tai leidžia teigti, kad abu išteisintieji suprato, kad yra daroma nusikalstama veika – sukčiavimas – siekiant apgaule susigrąžinti PVM, nes būtent procentas nuo šios sumos už padėjimą buvo pasiūlytas padėjėjui nuteistajam A. T. , tokia suma ir toks jos apskaičiavimo būdas buvo P. S. sutartas su A. A. , o pastarojo - su L. V. . Sutikdami prisidėti prie nusikalstamos veikos A. A. ir L. V. išreiškė savo sutikimą bendrininkauti būtent neteisėtai susigrąžinant PVM ir realizavo padėjimo sukčiauti objektyvinės pusės elementus. Prokuroras nurodo, jog šių įrodymų pakanka įrodyti egzistuojant susitarimą sukčiauti bendrininkaujant. Tiek BK 321¹ straipsnio 3 dalis (2001 m. kovo 1 d. įst. Nr. IX-200 red.), tiek 2000 m. BK 200 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neišvežimą prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos. Kaltinimai šioje byloje dėl tokių veikų buvo reikšti tik tais atvejais, kai tyrimu surinktų duomenų pakako teigti, jog prekės egzistavo, nebuvo išgalvotos. Bylos duomenys, teismo pripažinti įrodymais, leidžia teigti, kad abiem atvejais bendrininkų tyčia buvo nukreipta neišvežti tokio prekių kiekio, asortimento ir už tokią kainą, kokie buvo nurodyti eksporto dokumentuose. Todėl teiginys, kad A. A. galėjo nežinoti suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija Nr. GAB 5198200, nurodytų prekių realios vertės dėl to, kad dokumentuose buvo nurodytos padidintos kainos, veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Jo tyčia buvo nukreipta į padėjimą neišvežti prekių už būtent tokią sumą, kuri buvo nurodyta suklastotuose dokumentuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo baudžiamosiose bylose“ 16 punkte nurodoma, kad atribojant sukčiavimą nuo 1961 m. BK 274 straipsnio 3 dalies (sukčiavimas stambiu mastu) atsižvelgiama tiktai į tiesiogiai užvaldyto turto vertę, atsižvelgiant į MGL, nustatytą nusikaltimo padarymo metu. Prokuroras teigia, jog analogiškos išvados darytinos ir prekių neišvežimo atveju. Tokią poziciją (jei kaltininko tyčia masto požiūriu yra neapibrėžta, jo veika kvalifikuojama pagal pasekmes) patvirtina ir Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-82/1999). Be to, Aukščiausiojo Teismo nuomone, bendrininkų veiksmų kvalifikacija priklauso nuo vykdytojo faktiškai padarytos veikos, o bendrininkai neatsako tik už vykdytojo ekscesą (nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-710/2003). Iš bylos medžiagos aišku, kad susitarimas siekiamo užvaldyti turto vertės klausimu nebuvo detalizuotas. Iš nuteistųjų parodymų negalima spręsti, kad susitarimas buvo pakankamai konkretus, todėl nuteistųjų veikos turi būti įvertintos pagal atsiradusias pasekmes.

Analogiškos išvados darytinos ir dėl A. A. kaltinimo prekių neišvežimu, konstatuojant, kad jo tyčia padėti neišvežti prekes buvo nekonkretizuota, todėl veika turi būti vertinama pagal pasekmes. Kadangi realiai du kartus buvo neišvežta prekių, kurių vertė kiekvieną kartą viršijo 500 MGL, A. A. veika turi būti kvalifikuojama pagal 1961 m. BK 321 ² straipsnio 3 dalį. Vertindamas byloje surinktus duomenis, pripažindamas juos įrodymais bei atsižvelgdamas į vienodos teisminės praktikos formavimo pozicijas, teismas turėjo padaryti išvadas, kad A. A. ir L. V. padėjo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, o A. A. – ir prekių neišvežimą stambiu mastu. Prokuroras prašo dėl konkrečių aukščiau aptartų A. A. ir L. V. veikų BPK 326 straipsnio 4 dalies ir 329 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų pagrindu panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, perkvalifikuojant veikas pagal BK (2000 m.) numatytas normas, kaip to reikalauja 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 nuostatos. Atitinkamai šioje dalyje tenkintinas civilinis ieškinys.

Jei teismas šių argumentų nepripažintų tinkamais, prokuroras prašo perkvalifikuoti L. V. veikas iš 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalies ir 274 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad BPK 256 straipsnio 3 dalis leidžia teismui pakeisti kaltinimą, jei kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės veikos aplinkybės. BK 200 straipsnio 1 dalis numato švelnesnę atsakomybę, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma teisės norma, gerinanti nuteistojo padėtį.

Byloje dalyvaujantis prokuroras S. Minkevičius prašo nuteistojo A. T. ir jo gynėjos advokatės Aldonos Leichter apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro apeliacinio skundo dalį, liečiančią A. A. ir L. V. patenkinti. Nuteistasis A. T. , jo gynėja prašo jų paduotus skundus patenkinti. Išteisintieji A. A. , L. V. ir jų gynėjai prašo prokuroro apeliacinio skundo dalį, dėl jų pripažinimo kaltais ir nuteisimo atmesti.

Visi trys apeliaciniai skundai yra patenkinami iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis dėl A. A. ir L. V. išteisinimo dėl padėjimo sukčiauti (viso 6 veikos) yra naikinama ir dėl šių veikų priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis, nes pirmosios instancijos teismas byloje neteisingai vertino byloje esančių duomenų visumą ( BPK 329 straipsnio 2 punktas). Šioje nuosprendžio dalyje kolegija taip pat nustato, kad visų nuteistųjų, padėjusių P. S. apgaule užvaldyti valstybės biudžeto lėšas 1998 metais padaryti veiksmai turėtų būti vertinami kaip tęstinė veika ( BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Nuosprendžio dalis, kuria byla A. A. nutraukta ( dėl A. A. padėjimo neteisėtai neišvežti prekių (2 veikos) taip pat panaikinama, nes šioje dalyje reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apygardos teismas netinkamai pataikė A. A. padarytoms šioms veikoms baudžiamąjį įstatymą ir išdėstė netinkamas išvadas dėl veikų perkvalifikavimo. Abi nustatytos A. A. veikos kvalifikuotinos pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį, nes kolegija nustato, kad byloje nustatytose A. A. veikose yra nusikaltimo, numatyto 2000 m. BK 200 straipsnio 1 dalyje sudėtis ( BPK 329 straipsnio 3 punktas).

Nuosprendžio dalis dėl bausmių nuteistajam A. T. paskyrimo yra keičiama, nes nustatant laisvės atėmimo bausmes, jos nebuvo tinkamai individualizuotos, nebuvo neatsižvelgta į visas bylos aplinkybes, 2000 m. BK esančias bausmių skyrimo taisykles, be to užsitęsusio proceso metu atsirado naujų reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių ( BPK 328 straipsnio 2 punktas). Taip pat kolegija nustato, kad nuosprendyje yra netinkamai išspręstas turto konfiskavimo klausimas ir pakeičia nuosprendį civilinio ieškinio dalyje (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Motyvai dėl nuteistojo A. T. ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose esančių prieštaravimų apygardos nustatytam padėjimui sukčiauti, padėjimui neteisėtai neišvežti prekių ir kyšininkavimui ir prokuroro skunde esančių prieštaravimų dėl L. V. ir A. A. išteisinimo ir bylos nutraukimo A. A.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė nuteistojo A. T. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių teisinio įvertinimo ir nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. T. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 2000 m 200 straipsnio 1 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį, nes jo nustatytos veikos atitinka būtent šiuose baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas nusikaltimų sudėtis.

Kartu konstatuotina, kad nuosprendžio dalyje dėl A. A. ir L. V. išteisinimo dėl padėjimo sukčiauti bei neįžvelgdamas A. A. padaryto padėjimo neteisėtai neišvežti didelės vertės prekių sudėties, pirmosios instancijos teismas byloje neteisingai vertino byloje esančių duomenų visumą.

Nuteistojo A. T. kaltė įrodoma ne vien A. A. ir L. V. parodymais, tačiau ir nuteistojo P. S. , parodymais apie jo organizuotą sukčiavimo, eksportuotinų prekių neišvežimo ir muitinės darbuotojų papirkinėjimo eigą, liudytojų R. K. , S. S. , R. S. , A. M. , A. Ž. paaiškinimais apie neva eksportuojančių prekes bendrovių UAB “Stonridas” ir A. I. IĮ “Alekstona” sukūrimą ir veiklą, rašytine bylos medžiaga apie nuteistojo A. T. krovinių eksporto deklaracijų atžymėjimą išorinėje Saločių muitinėje, atsakymais į tarptautinės teisinės pagalbos prašymus ir Interpolo pranešimais, kad transporto priemonės, kuriomis tariamai buvo gabenami kroviniai į Latvijos Respublikos teritoriją neįvažiavo.

Nuteistojo A. T. ir jo gynėjos skunduose yra ginčijamas L. V. parodymų nenuoseklumas, nepatikimumas ir manoma, jog yra nepaneigta versija, jog pats L. V. galėjo pasisavinti iš A. A. gautus muitininko papirkimui skirtus pinigus, o prekių eksporto dokumentus pateikti A. T. galėjo pasinaudodamas kokio nors vairuotojo ar ekspeditoriaus pagalba. Kolegija, patikrinusi L. V. ir A. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jokio esminio nenuoseklumo šiuose parodymuose neįžvelgia. Tai, kad nuteistojo P. S. muitinės darbuotojų papirkimui skirtos pinigų sumos buvo įteiktos ne kitiems asmenims, o būtent A. T. L. V. nuosekliai tvirtino viso proceso metu. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme jis patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 13 t. b. l. 65-72,90-93), bei akistatos su A. T. metu (14 t. b. l. 12-13). L. V. nurodė, kad nebuvo jokių atvejų, jog su vairuotojų pagalba jis pristatinėtų A. T. eksporto deklaracijas. L. V. parodymai atitinka kitą bylos medžiagą, byloje atskleisto sukčiavo mechanizmo eigą, P. S. , A. A. parodymus.

Apeliacinio proceso metu taip pat buvo patikrinti ir A. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t 13. b. l. 143-145), pastarasis taip pat juos patvirtino. A. A. patvirtino ir tai, kad nuteistojo P. S. parodymai duoti teisme apie susitarimą su A. A. , apie būtiną perduoti muitininkams sumos dydį, šito susitarimo realizavimo eigą, iš kur buvo gauta informacija, kokių sumų Saločių muitinėje yra prašoma už eksporto deklaracijų įforminimą, yra teisingi. Iš šių parodymų akivaizdžiai matyti, kad 1998 m. gegužės–gruodžio mėnesiais, realizuojant anksčiau gegužės mėnesį įvykusių nuteistųjų susitarimą ( sukčiauti sumanęs verslininkas P. S. – jo pažįstamas pasienietis A. A. – pastarojo bendradarbis ir pažįstamas pasienietis L. V. - muitininkas A. T. ), A. T. P. S. per tarpininkus perduodavo prekių eksperto dokumentus kartu su atitinkamomis pinigų sumomis. Patvirtintos Saločių muitinės atžymomis eksporto deklaracijos ir kiti krovinių dokumentai iš A. T. atgaline tvarka per tuos pačius tarpininkus grįždavo P. S. . Kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu L. V. ir A. A. neatsiminė kai kurių aplinkybių, susitarimus tarp savęs ir su P. S. ir A. T. aiškino jau abstrakčiau, teigė, kad su perduodamų A. T. dokumentų turiniu nebuvo susipažinę, jų paskirties nežinoję, pinigų neskaičiavę, nesudaro pagrindo kaltinantiems A. T. L. V. , A. A. parodymams netikėti ir laikyti juos nepatikimais.

Atkreiptinas dėmesys į tokią aplinkybę, kad kyšių sumos buvo paskaičiuojamos tokio dydžio, kuris atitiko būtent tariamo prekių eksporto PVM permoką (P. S. parodymai). Nuteistasis A. T. suprato, kad jo veiksmai sudaro papirkinėtojams galimybę realiai neišvežti eksporto dokumentuose nurodytų prekių ir daromi dėl to, kad neteisėtai būtų susigrąžinamas PVM. Iš A. A. , L. V. ir dalies P. S. parodymų matyti, kad tokį neteisėto atlygio už neteisėtus muitinės pareigūno veiksmus apskaičiavimo būdą pasiūlė pats nuteistasis A. T. . A. T. kiekvienu atveju matydamas L. V. įteiktus eksporto dokumentus (išvežamo krovinio deklaracijas, važtaraščius, sąskaitas) matė tariamai eksportuojamų prekių vertę ir galėjo sekti ar jam perduotina jam suma atitinka sutartą dydį. Pats nuteistasis A. T. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jis dirbdamas muitinėje buvo instruktuotas, kas yra PVM ir kaip ūkio subjektai eksportuodami prekes šį mokestį susigrąžina.

Tarp tuos pačius nuteistuosius( P. S. -papirkinėtojas) bei A. T. (kyšio ėmėjas) kaltinančių įrodymų yra akivaizdus tarpusavio ryšys. Kasacinės instancijos teismas kritikuodamas ankstesnį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pagrįstai atkreipė dėmesį, kad P. S. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas ir už tai, kad už neteisėtų jam palankių veiksmų atlikimą papirko muitinės pareigūną A. T. . Šio papirkimo objektyvioji pusė pasireiškė atitinkamų piniginių sumų perdavimu pareigūnui už veiksmus, kuriuos jis galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties. Savo esme papirkimas yra specifinis bendrininkavimas, priimant kyšį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteisiant P. S. ir nutraukiant bylą A. A. ir L. V. nustatyta, kad kyšis penkis kartus A. T. perduotas per tarpininkus A. A. ir L. V.. Pagal nuteistojo P. S. parodymus šioje kaltinimo dalyje byloje yra nustatyta, kad buvo išankstinis susitarimas per tarpininkus su kyšį priimančiu asmeniu. Iš A. A. pateiktos informacijos P. S. suvokė, kad A. A. pastangomis reikiamas Saločių muitinės pareigūnas surastas ir ,siekiant suklastotais dokumentais sukurti prekių eksporto įvaizdį, reikia šiam muitinės pareigūnui mokėti 15 procentų atlygio nuo neteisėtai grąžintos pridėtinės vertės mokesčio sumos. A. A. ir L. V. pagal 1961 m. BK 284 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio. 6 dalį bylos buvo nutrauktos ne dėl to, kad neįrodyta jų kaltė, o dėl to, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

2000 m. BK 182 straipsnio prasme įrodinėjant padėjimą sukčiauti, tyčios turinys reikalauja įrodyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais padeda nusikaltimo vykdytojams apgauti valstybę ir užvaldyti jai priklausantį turtą. Kolegijos manymu iš nuteistųjų A. A. ir L. V. parodymų turinio, jų nustatytų konkrečių veiksmų, sugretinus šiuos duomenis su kita bylos medžiaga akivaizdžiai matyti, kad ne tik A. T. , bet ir A. A. ir L. V. suprato kas ir kokiam tikslui pasinaudos jų padarytų veiksmų rezultatais, t. y suprato, jog neteisėtai padeda neišvežti prekių ir už atitinkamą atlygį aktyviais veiksmais padeda apgaule pasisavinti valstybės biudžeto lėšas, kurios per neteisėtai susigrąžinamą pridėtinės vertės mokestį bus sugrąžintos eksportuotojui. Patys būdami pasienio policijos pareigūnai ir turintys specialių žinių apie išvažiavimo iš Lietuvos su eksporto kroviniais teisinį reguliavimą iš jų turimos informacijos kiekio ir turinio nuteistieji akivaizdžiai turėjo suprasti, kad muitinės pareigūno papirkinėjimas, gabenant į muitinės postą sumas, kurios sudaro 15 % nuo grąžintinos PVM sumos, rodo tai, kad siekiama patvirtinti muitinės prekių eksporto deklaracijas ne bet kokiems, o didelės vertės kroviniams. Vien A. A. 1998 metais per penkis kartus P. S. įteiktos sumos už susitarimą ir pinigų vežiojimą papirkimui sudarė 12.000 Lt, savo ruožtu L. V. iš A. A. už kiekvieną pinigų ir dokumentų perdavimo atvejį gaudavo po 700 Lt.

Todėl kolegija mano, kad kaltinimuose dėl padėjimo sukčiauti detaliai nurodytos nuteistųjų L. V. ir A. A. veikos yra įrodytos. Šių nuteistųjų nusikalstamos veikos iš 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalies, 274 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotinos į palankesnį nuteistiesiems 2000 m. BK 182 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, nes šis baudžiamasis įstatymas numato mažesnį veikos baudžiamumą.

Kolegija sutinka su prokuroro skunde nurodytais motyvais ir apeliacinės instancijos teisme išsakytais argumentais, kad A. A. dviem atvejais padėdamas apgaule pasisavinti biudžeto lėšas, kartu padėjo padaryti ir neteisėtą prekių neišvežimą. Prekių neišvežimas nuteistajam P. S. , o padėjimas padaryti šią veiką A. A. , o taip pat A. T. byloje inkriminuojamas tais atvejais, kai tariamai eksportuojamos prekės išties buvo įgytos ir galimos eksportuoti, tačiau to nebuvo padaryta, prekes buvo parduotos be apskaitos vidaus rinkoje, o jų eksporto imitavimas buvo P. S. sukurtas suklastotais dokumentais. Šią veiką P. S. padėjo padaryti ne tik A. T. , bet ir A. A. savo aktyviai tarpininkavimo veiksmais. Padėjėjo A. A. tyčia buvo neapibrėžta ir nukreipta neišvežti tokio prekių kiekio, asortimento ir už tokią kainą, kokie buvo nurodyti eksporto dokumentuose. Duomenų, rodančių, kad tyčia buvo nukreipta neišvežti krovinių, kurių vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos, byloje nėra. Todėl nustatoma, kad A. A. padarė kaltinimuose nurodytus veiksmus, atitinkančius 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalyje, 312¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Veikos kvalifikuotinos pagal naujojo 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį, nes šis baudžiamasis įstatymas numato mažesnį veikų baudžiamumą. Nuosprendžio dalis, kuria byla A. A. nutraukta naikintina ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Šioje byloje yra nustatyta, kad nuteistieji veikdami kartu su P. S. ir kitais asmenimis kaip padėjėjai pagal paruoštą nuteistojo P. S. nusikalstamos veikos planą 1998 metais šešis kartus padėjo jam apgaulę užvaldyti didelės vertės turtą : 1998 m. gegužės mėn. - 57 997 Lt ,rugpjūčio mėn. - 44.960 Lt, rugsėjo mėn. -5 4 635 Lt ir 56 889 Lt, lapkričio mėn. - 73 457 Lt, gruodžio mėn. - 32 830 Lt valstybės biudžeto lėšų. Sukčiavimo organizatorius P. S. šioje byloje yra nuteistas dėl 3 sukčiavimo veikų padarymo. Šios veikos atribojamos ne pagal nusikaltimų padarymo laiką, o sugrupuotos pagal tai, kokios įmonės ( UAB „Stonridas“, Alekstona, K. A. IĮ ) buvo panaudojamos apgaulės būdu pasisavinant pridėtinės vertės mokesčio permokas. Kiekvieno atskiro sukčiavimo dalykas ( konkreti pinigų suma) nuosprendyje nėra išskirta. Tuo tarpu P. S. organizuotos ir vykdytos sukčiavimo veikos padėjėjas A. T. yra nuteistas už pakartotines sukčiavimo veikas, atribojamas nusikaltimų padarymo laiko ir konkrečių sumų. Kitus padėjėjus - L. V. ir A. A. prokuroras taip pat prašo nubausti už pakartotinius sukčiavimo atvejus. Iš bylos medžiagos neatsispindi ta aplinkybė, kad A. T. , L. V., A. A. būtų žinoma, kokios būtent įmonės yra panaudojamos atvaizduojant tariamą PVM sumokėjimą ir jį atsiimant. Nuosprendyje nustatydamas A. T. veikos pobūdį ( 36 t. b. l. 229) apygardos teismas netgi nustatė, kad A. T. kelis kartus padėjo P. S. ir kitiems užvaldyti bendrą 320.768 Lt. sumą. Tuo pačiu lyg ir įžvelgė A. T. veikų tęstinį pobūdį, tačiau sukčiavimo kaip tęstinės veikos neįvertino. Tęstiniam nusikaltimui būdingi tam tikri požymiai. Būtinas tęstinio sukčiavimo požymis šioje byloje yra vieninga kaltininkų tyčia. Papildomi tęstinio sukčiavimo požymiai yra tapatūs turto užvaldymo veiksmai, užvaldymas iš to pačio šaltinio, neilgas laikas laiko tarpas tarp veikų. Kolegijos nuomone tęstinio sukčiavimo požymiai A. T. , L. V. ir A. A. veikose byloje yra įžvelgiami. Visos padėjėjų nustatytos sukčiavimo veikos turi pasikartojančių bruožų, ir kiekvienai iš šių veikų nėra būdingų esminių skirtumų. Iš A. A. parodymų matyti, kad jis 1998 metais kiekvieno sukčiavimo atvejo su P. S. atskirai neplanavo, gavęs informaciją iš L. V. , kad surastas Saločių posto muitinės pareigūnas, kuris už 15 % nuo grąžintinos PVM sumos sutinka atžymėti prekių eksporto dokumentus, 1998 metais tokiu pačiu būdu šešis kartus įteikė L. V. reikiamus dokumentus ir P. S. duotus pinigus. Šių pinigų dydis atitikdavo 15 % nuo grąžintinos PVM sumos, kuri buvo atgaunama iš valstybės. Tokius A. A. parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino P. S. (31 t. b. l. 230-249). Iš L. V. parodymų matyti, kad jis už dokumentų ir pinigų įteikimą A. T. iš A. A. kiekvienu atveju gaudavo 700 lt. Kiekvieną kartą perduodamas A. T. netikrus eksporto dokumentus ir pinigus kiekvieno perdavimo atvejo neaptarinėdavo, nesiderėdavo, tik pasakydavo, kad „dar kartą reikia sutvarkyti dokumentus“. Atsimęs dokumentus su reikiamais muitininko atžymėjimais, grąžindavo juos L. A. (13 t. 90-93). Visi per vienerius metus padėjimo užvaldyti turtą apgaulės būdu veiksmai buvo padaryti analogišku būdu ir laiko požiūriu nenutolę. Todėl, atsižvelgiant į 2000 m. BK 63 straipsnio 10 dalies reikalavimą ( nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką), A. T. , L. V. ir A. A. 6 padėjimo sukčiauti veikos kvalifikuotinos kaip viena tęstinė veika. Už tapačių ir laike nenutolusių neteisėtų veiksmų atlikimą muitinėje nuteistasis A. T. priėmė kyšius, jų priėmimas buvo sąlygotas vieningų tikslų pasipelnyti ir padėti padaryti P. S. organizuotą sukčiavimą. Tačiau A. T. 5 kyšio priėmimo veikos negali būti vertintinos kaip viena tęstinė veika, nes tada papildomai būtų nustatytas didelės vertės ( bendra kyšių suma siekia 45.000 Lt. ir viršija 250 MGL dydį) kyšio požymis ir veiką tektų kvalifikuoti pagal 2000 m. BK 225 straipsnio 3 dalį. Tai sunkintų nuteistojo padėtį ir peržengtų apeliacinių skundų ribas bei sunkintų kaltinimą. Tęstinės padėjimo sukčiauti veikos nustatymas kolegijos manymu atitiktų pastaruoju metu formuojamą teismų praktiką, į kuriuos požymius reikia atsižvelgti atribojant pakartotines veikas nuo tęstinės ( 2007-10-18 Lietuvos Aukščiausiojo teismo skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-412/2007).

Kadangi A. T. kyšininkaudamas bendrininkavo padarant ir kitas sunkias nusikalstamas veikas, visos veikos pagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisiškai įvertintos kaip nusikalstamų veikų sutaptis.

Motyvai dėl kitų nuteistojo A. T. ir jo gynėjos skunduose esančių prieštaravimų apkaltinamajam nuosprendžiui

Nuteistojo A. T. skunde nurodoma, kad teismas iš esmės pažeidė BPK normas, nes 2004-10-01 A. T. išgirdo tik nuosprendžio rezoliucinę dalį, žodžiu teisėjas nepaaiškino nuosprendžio priėmimo argumentų, rašė nuosprendį dviem savaitėmis ilgiau, negu numatė proceso terminai, be to, teismas nuosprendyje nepanaikino jam skirto nuosavybės teisės apribojimo. Tokie skundo teiginiai nėra pagrįsti ir teisingi. Patikrinta bylos medžiaga neatspindi esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimo ar nuteistojo teisių suvaržymo. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 35, b. l. 180), paskelbus nuosprendį buvo paaiškinti jo priėmimo argumentai. Pastabų dėl šio protokolo teisėtumo nuteistasis nepareiškė. Išties labai didelės apimties nuosprendžio (jis sudaro vieną tomą) nuorašas A. T. buvo įteiktas pavėlavus 10 dienų, t. y. 2004-10-29. Atsižvelgiant į bylos apimtį, techninio darbo apimtį darant nuosprendžio nuorašus, įteikiant juos trylikai asmenų, toks vėlavimas pateisintinas. Pastebėtina, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas netgi nustatė palankesnį, negu leista įstatymo (BPK 313 straipsnio 3 dalis) laisvėje esantiems nuteistiesiems, ir nuosprendžio apskundimo terminą ir nustatė, kad nuosprendį visiems nuteistiesiems ir išteisintiesiems leidžiama apskųsti „per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo ar išsiuntimo“. Toks 20 dienų terminas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įteikimo dienos, nuteistojo nebuvo išnaudotas. Nuteistasis ir jo gynėja pateikė išsamius apeliacinius skundus, kurie buvo priimti. Apeliacinės instancijos teismui baigiamosiose kalbose jokių naujų argumentų, negu tie, kurie išdėstyti jų skunduose, apeliantai nenurodė. Todėl laikytina, kad nuteistojo teisė apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka iš esmės nebuvo suvaržyta.

Dėl A. T. padarytų veikų buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jam buvo priteistas civilinis ieškinys. Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, skirtingai negu išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nėra privaloma išspręsti klausimus dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo (BPK 307 straipsnis), nes tai yra priemonės, padedančios įvykdyti teismo paskirtas turtines sankcijas. Nuteistojo skunde keliami klausimai dėl jo vardu registruotų ir areštuotų automobilių neturėjimo, arešto jiems panaikinimo, 14 550 JAV dolerių grąžinimo baudžiamosios bylos proceso metu vykdant ankstesnį išteisinamąjį nuosprendį jau buvo išspręsti jam palankia linkme (t. 39, b. l. 48, 49).

Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalimi yra panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl muitinės deklaracijų Nr. 8SR24100076; Nr. 8SR24100151; Nr. 8SR24100152 suklastojimo, viso dėl trijų tokių nusikalstamų veikų padarymo). Baudžiamasis procesas šioje dalyje nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Ši nuosprendžio dalis kasacinės instancijos teismo buvo revizuota ir pripažinta teisėta ir pagrįsta. Todėl A. T. ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl to, kad apygardos teismas netinkamai šioje nuosprendžio pritaikė baudžiamąjį įstatymą yra išspręsti ir nėra šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas.

Apygardos teismo nuosprendžiu, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, taip pat buvo nuspręsta konfiskuoti A. T. turtą – paimtų kyšių dydžio pinigų sumą, t. y. 45.000 litų. Gynėjos apeliaciniame skunde ši nuosprendžio dalis skundžiama, manoma, kad byloje neįrodyta, jog konfiskuojama suma yra nusikalstamos veikos rezultatas. Išties nuosprendyje (t. 35, b. l. 230) baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas visiškai nemotyvuotas. Teismas, konfiskuodamas A. T. turtą, nesirėmė ir 2000 m. BK 72 straipsnio 5 dalimi. 2000 m. BK, skir­tin­gai ne­gu 1961 m. BK, tur­to kon­fis­ka­vi­mą lai­ko ne baus­me, o bau­džia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­ne, kuri skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pa­si­kei­tė ne tik tei­si­nė tur­to kon­fis­ka­vi­mo pri­gim­tis, bet ir tur­to kon­fis­ka­vi­mo sam­pra­ta bei tu­ri­nys. Jei pa­gal 1961 m. BK 35 straipsnį ga­lė­jo bū­ti kon­fis­kuo­ja­mas bet koks kal­ti­nin­kui nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­tis tur­tas, tai 2000 m. BK 72 straipsnis nu­ma­to, kad pri­vers­ti­nai ne­at­ly­gin­ti­nai pa­ima­mas vals­ty­bės nuo­sa­vy­bėn tik tas tur­tas, ku­ris bu­vo nu­si­kal­ti­mo įran­kis, prie­mo­nė ar nu­si­kals­ta­mos vei­kos re­zul­ta­tas. Kolegijos nuomone, taikant BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 5 dalį šiose normose esančios sąlygos turi būti įrodytos bylos duomenimis, kaip ir kitos įrodinėtinos byloje aplinkybės. Siekiant taikyti turto konfiskavimą dar ikiteisminio tyrimo metu privalėjo būti nustatyti konkretūs duomenys, rodantys neteisėtą kaltininko praturtėjimą (pvz., rastas ir aprašytas konkretus nusikalstamų veikų padarymo metu įgytas turtas, rasti pinigai, kurių kilmės nuteistasis negali pateisinti kitais teisėtais įgijimo šaltiniais, nustatyti kitokie pinigų perdavimo tretiesiems asmenims faktai ar kitokie pinigų panaudojimo faktai, gauti duomenys apie pinigų paslėpimą). Tokio pobūdžio duomenų byloje nėra. A. T. penkios kyšininkavimo veikos buvo išaiškintos praėjus dviem metams po jų padarymo, kyšio priėmimo metu gautos piniginės lėšos pas jį nebuvo rastos. Byloje nėra surinkta duomenų, kad kyšio dalykas (45 000 Lt) yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar yra kitų priežasčių, dėl kurių negalima jo paimti (BK 72 straipsnio 5 dalis). Visiškai pagrįstai nuteistojo A. T. ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose atkreiptas dėmesys, kad jokiais bylos duomenimis nepaneigtos aplinkybės, jog senojo BPK numatyta tvarka A. T. namuose rasti ir 2000 m. spalio 2 d. areštuoti 14 550 JAV dolerių (t. 2, b. l. 183-189) yra ne jo, o jo uošvio, liudytojo P. K. , nuosavybė. Tiek nuteistasis A. T. , tiek liudytojai P. K. , S. K. , V. V. ir R. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė jiems žinomas aplinkybes, jog rasti pinigai nėra A. T. ir jo sutuoktinės turtas, o tik buvo jo žmonos tėvo patikėti saugoti nuteistajam. Šių liudytojų parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga apie P. K. priklausiusio buto pardavimą, gaunamas pajamas (t. 31, b. l. 100-119). Pasaugos sutarties tarp uošvio ir žento nebuvimas bei ta aplinkybė, kad arešto paskyrimo metu A. T. nepažymėjo protokole, kad tai jo uošvio pinigai, nėra pakankamos aplinkybės, kurios paneigtų kitais bylos duomenimis nustatytas pinigų atsiradimo nuteistojo bute aplinkybes.

Tai, kad savanaudiškų nusikaltimų atvejais turi būti nustatomas konkretus kaltininko konfiskuotinas turtas, o neturint tokio turto, konfiskavimas netaikytinas, matyti ir iš formuojančios teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų nutarties byloje Nr. 2 K-583/2003.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, apygardos teismas šiuo atveju netinkamai pritaikė 2000 m. BK bendrosios dalies normą (šio BK 72 straipsnį). Nuosprendis keistinas, jo dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo nuteistajam A. T. yra naikintina (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Visi nuteistieji nusikalstamas veikas padarė 1998 metais. Motyvų, skirtų nuteistojo A. T. paskirtoms bausmėms individualizuoti nuosprendyje pasigendama. Apygardos teismo nuosprendyje bausmių A. T. skyrimo motyvai išties surašyti formaliai, duomenys apie asmenybę nekvestionuojami, neatkreiptas dėmesys į šio nuteistojo dalyvavimo darant nusikalstamas veikas pobūdį, vaidmenį, nuteistojo elgesį po nusikaltimo padarymo, šeiminę padėtį, charakteristikas. Priimant apkaltinamuosius nuosprendžius būtina įvertinti ir L. V. bei A. A. asmenybes, apžvelgti aplinkybes, turinčias reikšmės bausmių skyrimui.

Nors nustatyta, kad A. T. padarė iš viso 13 nusikalstamų veikų, iš kurių 8 nusikalstamos veikos yra sunkūs nusikaltimai, 5 apysunkiai, tačiau darydamas sunkius tyčinius nusikaltimus jis buvo ne šių nusikaltimų organizatorius, vykdytojas, o tik padėjėjas. A. A. ir L. V. , taip pat tik veikdami kaip tarpininkai, asmenys, turintys tarpusavio ryšį, o L. V. dar ir su muitinės pareigūnu A. T. , perduodami reikiamus muitinėje patvirtinti eksporto fikciją sukuriančius dokumentus ir kyšių pinigus, padėjo realizuoti P. S. organizuotą sukčiavimą. A. A. tais pačiais veiksmais dar ir padėjo atlikti neteisėtą prekių neišvežimą.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad P. S. sumanyto PVM mokesčio grobimo apgaulės būdu atveju vis tik didesnė dalis neteisėtų veiksmų nebuvo susijusi su veiksmais, būtinais atlikti išorinės teritorinės Panevėžio muitinės kelio poste. Pagrindiniai veiksmai buvo nukreipti į neegzistuojančių aplinkybių sukūrimą, neva prekės buvo įgytos realaus ir sąžiningo verslininkavimo būdu, už jas sumokėtas PVM, o tokias prekes eksportavusi įmonė turi teisę į PVM atgavimą. Siekiant sukurti tokią fikciją ir imituoti aplinkybes, buvo ieškomos įmonės, kuriami fiktyvūs duomenys dėl prekių įgijimo, pardavimo, kuriami netikri dokumentai, kurie pateikiami reikiamiems subjektams, gaunami reikiami netikri rekvizitai vidinėje muitinėje, atgaunamas PVM ir t. t. Nuteistųjų A. T. , A. A. ir L. V. vaidmuo kuriant tokią fikciją ir realizuojant sukčiavimo procesą nebuvo pagrindinis. Todėl kolegija nustato, kad visų nuteistųjų atsakomybę lengvina tai, kad jų kaip bendrininkų vaidmuo darant sunkius nusikaltimus buvo antraeilis (2000 m. BK 59 straipsnio 2 dalis). Nuteistųjų A. A. ir L. V. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę kaltinimuose nurodytas veikas ir padėjo išaiškinti, kad sukčiaujant ir neteisėtai neišvežant prekių bei kyšininkaujant dalyvavo ir A. T. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta ir prokuroro skunde neprašoma inkriminuoti.

Be to, nustatydama nuteistiesiems bausmes kolegija atsižvelgia, kad A. T. , A. A. , L. V. yra teisiami pirmą kartą. Byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje nustatytų nuskalstamų veikų jie būtų nuteisti dar už kitas nusikalstamas veikas. Visi nuteistieji turi šeimas, nepilnamečius vaikus (t. 13, b. l. 157-158, t. 31, b. l. 169-170, t. 35, b. l. 65), charakterizuojami teigiamai (t. 31,.b. l. 167, 166, 168, 172, t. 35, b. l. 64). A. T. serga dviem chroninėmis lėtinėmis ligomis (t. 13,.b. l. 155-156). Šiuo metu visi šie asmenys turi užsiėmimus, iš kurių gauna pajamas: A. T. dirba sandėlininku, A. A. padeda žmonos versle Vokietijoje, L. V. ūkininkauja. Už padėjimą sukčiauti ir neteisėtą prekių neišvežimą A. T. yra baustinas griežčiau, negu kiti padėjėjai, atsižvelgus į tai, kad jis kaltės nepripažįsta ir nėra kritiškas savo veiksmų atžvilgiu.

Nuosprendžio priėmimo metu galiojo 2000 m. BK ir buvo būtina laikytis asmens teisinę padėtį palengvinančių įstatymų, tarp jų ir įstatymų, reglamentuojančių palankesnį bausmių skyrimą, pvz., BK 55, 58, 61 straipsniai. Tačiau teismas ne į visas naujai įsigaliojusias bausmių skyrimo taisykles atsižvelgė. Pagrįstai gynėjos skunde atkreipiamas dėmesys į nuosprendyje esantį netinkamą BK 55 straipsnyje numatytos bausmės skyrimo taisyklės aiškinimą nustatant bausmės rūšį už apysunkius nusikaltimus nuteistajam A. T. . Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. O jei jau nusprendžiama skirti laisvės atėmimo bausmę, tada būtina tai motyvuoti. Nuosprendyje tokių motyvų nėra. Aplinkybių, kurios turėjo lemti, jog A. T. už 5 kyšininkavimo veikas buvo būtina skirti būtent laisvės atėmimą, kolegija neįžvelgia. Todėl pagal 2000 m. BK 225 straipsnio 2 dalį A. T. apygardos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės keičiamos į kitą rūšį, t. y. į specialių teisių atėmimą.

Be to, skiriant bausmes atsižvelgtina ir į byloje atsiradusias naujas aplinkybes, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis procesas šioje byloje trunka beveik aštuonerius metus. Ikiteisminis tyrimas byloje truko nuo 1999 m. rugpjūčio mėn. iki 2001 m gruodžio mėn., teisminis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko nuo 2001 m. gruodžio mėn. iki 2004 m. spalio mėn., pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme ši byla buvo nagrinėjama nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. vasario mėn., kasacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn. ir antrasis apeliacinis procesas tęsėsi nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. Esant tokiai ilgai proceso trukmei baudžiamąja tvarka persekiojamų asmenų teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo šios bylos proceso metu dėl ilgai trukusio proceso akivaizdžiai nebuvo užtikrinta. Kad tokios aplinkybės gali būti reikšmingos skiriant bausmę, yra nurodyta kasacinės instancijos teisminėje praktikoje (LAT septynių teisėjų nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Taigi atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas nuteistiesiems palankias aplinkybes kolegija mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už seniai praeityje padarytus sunkius nusikaltimus prieštarautų kriminalinės bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Pats prokuroras baigiamosiose kalbose prieš trejus metus pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad esant užsitęsusiam procesui veikos prarado aktualumą ir griežtų bausmių taikymas šiuo atveju nebūtų pagrįstas. Kolegijos manymu, net ir minimalių laisvės atėmimo bausmių skyrimas nebūtų teisingas, o piniginių bausmių taikymas atitiktų padarytas nusikalstamas veikas. Būtent baudų skyrimas būtų tos bausmės, kurios atitiktų konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumą ir kaltininkų asmenybes. BK 200 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies sankcijose tokios bausmės nėra numatytos. Taikyti nuteistiesiems BK 62 straipsnio taisykles ir paskirti švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes neleidžia ta aplinkybė, kad nuteistieji nėra atlyginę net dalies padarytos turtinės žalos. Todėl atsiranda sąlygos ir galimybė nustatant bausmes už sunkius nusikaltimus taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas).

Atsižvelgiant į nuteistųjų A. A. ir L. V. nustatytą kaltę jiems padedant užvaldyti valstybės biudžeto lėšas, pirmosios instancijos teismo išspręstas civilinis ieškinys yra pakeičiamas, nustatant, kad už valstybei padarytą žalą su kitais bendrininkais privalo solidariai atsakyti ir šie nuteistieji.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 329 straipsnio 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria A. A. yra išteisintas pagal 1961 m.. BK 18 straipsnio 6 dalį ir 274 straipsnio 3 dalį (šešios veikos).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria dvi A. A. veikos, kaltinime kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 312¹ straipsnio 3 dalį (1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII-617 redakcija), buvo perkvalifikuotos pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 312¹ straipsnio 1 dalį ir remiantis 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu A. A. baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

A. A. : pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl padėjimo P. S. ir kitiems 1998 m. gegužės–gruodžio mėn. apgaule užvaldyti 320 768 Lt valstybės biudžeto lėšų), ir, pritaikius 2000 m. BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti Arvydui Ambrazevičiui bausmę – 150 MGL dydžio (19 500 Lt) baudą;

pripažinti kaltu pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo 1998 m. gegužės mėn. neteisėtai stambiu mastu neišvežti 158 154 Lt vertės prekių) ir, pritaikius 2000 m. BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – 100 MGL dydžio (13 000 Lt) baudą;

pripažinti kaltu pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo 1998 m. rugsėjo mėn. neteisėtai stambiu mastu neišvežti 100 683 Lt vertės prekių) ir, pritaikius 2000 m. BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – 80 MGL dydžio (10 400 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą ir galutinę subendrintą bausmę A. A. paskirti 150 MGL dydžio (19 500 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laikinojo sulaikymo šioje byloje laikotarpį nuo 2000-07-26 iki 2000-07-28 (iš viso 2 paras), vieną parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria L. V. yra išteisintas pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį ir 274 straipsnio 3 dalį (šešios veikos).

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl padėjimo P. S. ir kitiems 1998 m. gegužės–gruodžio mėn. apgaule užvaldyti 320 768 Lt valstybės biudžeto lėšų), ir, pritaikius 2000 m. BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti L. V. bausmę – 150 MGL dydžio (19 500 Lt) baudą.

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 1 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria nuteistas A. T. , pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. T. paskirtos bausmės buvo subendrintos BK 63 straipsnio tvarka. Šešias A. T. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, laikyti viena tęstine nusikalstama veika, šią veiką (dėl padėjimo P. S. ir kitiems 1998 m. gegužės–gruodžio mėn. apgaule užvaldyti 320 768 Lt valstybės biudžeto lėšų) kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius 2000 m. BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti A. T. bausmę – 250 MGL dydžio (32 500 Lt) baudą.

A. T. pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo 1998 m. gegužės mėn. neteisėtai stambiu mastu neišvežti 158 154 Lt vertės prekių), pritaikius 2000 m. BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – 150 MGL dydžio (19 500 Lt) baudą.

A. T. pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalį, 200 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo 1998 m. rugsėjo mėn. neteisėtai stambiu mastu neišvežti 100 683 Lt vertės prekių), pritaikius 2000 m. BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – 100 MGL dydžio (13 000 Lt) baudą.

Penkioms A. T. nusikalstamoms veikoms, kvalifikuotoms pagal 2000 m. BK 225 straipsnio 2 dalį, pakeisti paskirtas: 1) pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 8 000 Lt kyšio paėmimo 1998 m. gegužės mėn.) paskirti atėmimą teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose 2 (dvejiems) metams; 2) pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 6 000 Lt kyšio paėmimo 1998 m. rugpjūčio mėn.) paskirti atėmimą teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose 1 (vieneriems) metams; 3) pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 16 000 Lt paėmimo 1998 m. rugsėjo mėn.) paskirti atėmimą teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose 3 (trejiems) metams; 4) pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 10 000 Lt kyšio paėmimo 1998 m. lapkričio mėn.) paskirti atėmimą teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose 2 (dvejiems) metams; 5) pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 5 000 Lt kyšio paėmimo 1998 m. gruodžio mėn.) paskirti atėmimą teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdus ir galutinę subendrintą bausmę A. T. paskirti 250 MGL dydžio (32 500 Lt) baudą ir atėmimą teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti A. T. laikinojo sulaikymo ir suėmimo šioje byloje laikotarpius nuo 2000-09-27 iki 2000-10-24 (iš viso 28 paros), vieną parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pritaikius 2000 m. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą buvo konfiskuotas A. T. turtas – 45 000 Lt.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl dalies civilinio ieškinio išsprendimo:

- 54 635 Lt, apygardos teismo priteistus iš P. S. , A. R. ir A. T. , priteisti atlyginti solidariai su L. A. ir L. V. ;

- 175 306 Lt, apygardos teismo priteistus iš P. S. , K. A. ir A. T. , priteisti atlyginti solidariai su L. A. ir L. V. ;

- 32 830 Lt, apygardos teismo priteistus iš P. S. , K. A. ir A. T. , priteisti atlyginti solidariai su L. A. ir L. V. .

Kitos nuosprendžio dalies nenaikinti ir nekeisti.