- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- N-575-213-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-03681-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 47.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimo B. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimu pripažino B. Š. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 75 litų baudą su 2 litrų talpos „Tauras tradicinis“ alaus konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad B. Š. 2010 m. lapkričio 2 d., 18.24 val. dirbdama UAB „Šiaulių Lyra“ parduotuvėje „Lyra“, Lyros g. 13, Šiauliuose, pardavė nepilnamečiui M. M., g. 1993 m. balandžio 11 d., 2 litrų talpos alkoholinio gėrimo alaus „Tauro tradicinis“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad M. M. priėjus prie pardavėjos, už jo stovėjo vyras (tėvas J. M.), kuris buvo padavęs vaikinui 10 litų. Pardavėja jaunuoliui pardavė alų, kadangi jai nekilo abejonių dėl jo amžiaus, jis atrodė vyresnis nei 18 metų, be to, buvo su vyresnio amžiaus vyru. Apeliantė nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas neteisingas pažeidimo laikas, dėl to neaišku, už kokį pažeidimą baudžiama B. Š.. Mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai atmetė alkoholinio gėrimo pirkimo faktą kaip provokaciją neteisėtiems veiksmams atlikti. Aplinkybė, kad nepilnametis tą pačią dieną jau buvo pirkęs toje parduotuvėje alaus, nėra nustatyta ir įrodyta. Priešingai, bylos medžiaga nustatyta, kad J. M. savo nepilnamečiui sūnui perdavė 10 litų, kad šis nusipirktų alkoholinio gėrimo. Tėvas sūnų paskatino provokuoti pardavėją atlikti neteisėtus veiksmus, kartu stovėjo prie kasos ir stebėjo įvykį, todėl manytina, kad J. M. atžvilgiu turėjo būti taikomos poveikio priemonės už ATPK 181 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Be to, atkreipia dėmesį, kad J. M. veika sietina su operatyvine veikla, kurią jis vykdė nebūdamas subjektu. Taip pat nurodo, kad pareiškėjai kilo abejonių dėl J. M. ir pareigūnų giminystės ryšių, tačiau teismas jų nepagrįstai netyrė, be to, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant dėl ligos, todėl ji negalėjo užduoti klausimų liudytojams, neapklausta ir pareigūnė N. K.. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nutarime nurodoma, jog M. M. buvo neblaivus ir svirduliavo, tačiau jo neblaivumas nebuvo tikrinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
B. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad pardavė alų nepilnamečiui.
Apeliantė teigia, kad ji buvo išprovokuota padaryti pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra jokio pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog Europos žmogaus teisių teismas 1998 m. birželio 9 d. sprendime byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją aiškindamas provokacijos sampratą yra pažymėjęs, kad ji sietina su tokio pobūdžio pareigūnų daroma įtaka, kuri sukurstytų asmenį (pareiškėją) padaryti nusikaltimą. Taigi, siekiant įvertinti ar teisės pažeidimas buvo padarytas dėl provokacijos, būtina nustatyti, ar buvo daroma kokia nors išankstinė įtaka (poveikis) pažeidėjai, ar konkrečiais veiksmais buvo skatinama atlikti pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N438-137/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad bylos medžiagoje nėra užfiksuota jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad kokius nors veiksmus būtų atlikę pareigūnai. Tuo tarpu nei M. M., nei J. M. veiksmų prilyginti provokacijai nėra pagrindo. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, jog M. M. perkant alų, pardavėja alkoholį šiam pardavė net nesudvejojusi. Apeliantės teiginiai, jog ji manė, kad jaunuolis buvo kartu su vyresniu vyru, t. y. J. M., įvertinus pateiktą vaizdo įrašą, atmestini – įraše matyti, kad J. M., M. M. perkant alų, stovėjo už keleto metrų, prekių juostos gale ir tik pardavėjai pardavus alkoholinį gėrimą, priėjo prie pardavėjos. Duomenų, kad M. M., įsigydamas alkoholį iš parduotuvės, kurioje dirbo apeliantė, darė jai išankstinį poveikį, specialiai tuo tikslu atliekamais veiksmais skatino (ragino) ją parduoti alų, byloje nėra. Taip pat atmestini apeliantės teiginiai, jog M. M. amžius jai nesukėlė įtarimų – tiek iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 9), tiek iš vaizdo įrašo matyti, kad vaikinas yra pakankamai jauno amžiaus. Todėl sutinkamai su Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pardavėja privalėjo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Be to, apeliantė nepagrįstai teigia, kad M. M. neblaivumas nebuvo tikrinamas – iš byloje pateikto asmens blaivumo testo (b. l. 9) matyti, jog M. M. buvo nustatytas 1,22 promilės girtumas.
B. Š. mano, jog nepagrįstai byloje neapklausta pareigūnė N. K., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jos apklausa nebūtų reikšminga pažeidimo aplinkybių nustatymui – ši pareigūnė tiesiogiai daromo pažeidimo nematė, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė remdamasi jau surinktais įrodymais. Pažeidimo padarymo laiką administracinio teisės pažeidimo protokole pareigūnė nurodė remdamasi kasos aparato kvitu (b. l. 7), kuris buvo atspausdintas M. M. nusipirkus alų. Todėl akivaizdu, jog būtent už šio pažeidimo padarymą atsakomybėn ir buvo patraukta apeliantė. Tai, kad vaizdo įraše užfiksuotas kitoks laikas, nepaneigia padaryto pažeidimo fakto. Kamerų techninėms savybėms nėra taikomi specialūs reikalavimai, todėl neatmestina galimybė, kad jose užfiksuotas laikas yra netikslus.
Apeliantės teiginiai dėl J. M. veiksmų vertinimo atmestini, kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas B. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas, todėl trečiųjų asmenų veiksmų teisinis vertinimas peržengia nagrinėjamos bylos ribas. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl pareigūnų ir J. M. galimų giminystės ryšių yra tik apeliantės subjektyvūs samprotavimai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija nenustatė jokių procesinių pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti pareigūnų nesuinteresuotumu.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės padarytas pažeidimas yra įrodytas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
B. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą B. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.