Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, nukentėjusiojo S. B. įstatyminiam atstovui A. B., įgaliotai atstovei advokatei Lionei Musteikienei, kaltinamajam V. S., jo gynėjai advokatei Vladai Buivydienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), ūkio dalies darbuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2018-02-01, apie 11:30 val., (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, adresu Šiaulių r., Drąsučių k., (duomenys neskelbtini), pertraukos metu, tyčia suduodamas vieną kartą delnu nukentėjusiajam mažamečiui S. B. į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino bei parodė, kad 2018m. vasario 1 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini). Pietų metu koridoriuje pradėjo bėgioti vaikai. Ketindamas išeiti į koridorių, jis du kartus nestipriai pastūmė kabinėto duris, tačiau durų atidaryti nepavyko, nes kažkas jas buvo užrėmęs iš kitos pusės suolu. Pastūmė duris stipriau ir jas atidarė. Už durų pamatė stovintį, valgantį „bulką“ bei besišypsantį vaiką. Atbula ranka sudavė vaikui per galvą bei pasakė, kad dėl vaiko elgesio nueis pas direktorių. Jis nematė, kad nuo suduoto smūgio vaikas verktų. Po to jis nuėjo į kabinėto vidų ir kai vėl išėjo laukan, nuėjo pas direktorių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais dokumentais: įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas vaizdo įrašas iš stebėjimo kamerų. Vaizdo įrašė matosi, kaip kaltinamasis smogia už durų stovėjusiam nukentėjusiajam (b.l. 13-15); specialisto teismo mediko išvada Nr. G 194/2018(04), kurioje nurodyta, kad S. B. kūne išorinių sužalojimo žymių nėra (b.l. 44); 2018-02-20 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuotas vaizdo medžiagos pateikimas (b.l. 72-78); mažamečio nukentėjusiojo S. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad pertraukos metu jis su klasiokėmis bėgiojo po koridorių prie istorijos kabineto. Jos įėjo į kabinetą, o draugas G. laikė duris. Po to G.paleido duris ir liepė duris laikyti, o pats pabėgo. Tuomet kabinėto viduje buvęs darbuotojas V. išstūmė duris ir išlindęs smogė jam delnu į kairįjį žandą bei pasakė, kad kitą kartą dar smarkiau gaus. Suduota vieta jam skaudėjo, buvo patinęs. Per kitą pamoką technologijų mokytojas V. R. jam buvo uždėjęs ant veido ledą (b.l. 34-36); mažametės liudytojos B. R. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad S. B. yra jos klasiokas. Klasės draugai: E. D., E. J., E. B., S. B., bei penktokas G., pradėjo erzinti darbininką. G. su S. laikė užrėmę klasės duris. Vieną kartą darbininkas gražiai prašė S. ir G. nelaikyti duris, bet pastarieji neklausė. Trys klasiokės pradėjo erzinti tą darbininką, keiktis necenzūriniais žodžiais, įėjo į klasės vidų ir pradėjo kalbėti apie meilės reikalus. Pati sėdėjo koridoriuje, o S. laikė klasės duris. Tuomet darbininkas atidarė duris ir sudavė S. B. antausį į veido kairę pusę. Po smūgio S. buvo išsigandęs. Darbininkas S. stipriai vožtelėjo, nes girdėjosi garsas. Po smūgio S. verkė, nebuvo vienoje kūno kultūros pamokoje (b.l. 45-46); liudytojo A. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2018-02-01, apie 13:30 val., į namus, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., grįžo sūnus S. B., gim. (duomenys neskelbtini) Pastarasis norėjo eiti atsigulti. Jis įtarė, kad vaikui kažkas atsitiko. Sūnus papasakojo, kad mokykloje, pertraukos metu žaisdami užrėmė kabinėto duris. Duris iš vidaus atidaręs darbininkas V. S., nieko nesakęs, smogė delnu per veidą ir pasakė, kad kitą kartą gaus dar stipriau. S. B. dar pasakojo, kad po įvykio vyko technologijos pamoka, per kurią mokytojas pamatė pas vaiką ant kairės veido pusės paraudimą bei patinimą ir davė ant veido užsidėti ledo. Apie minėtą įvykį vaikas papasakojo minėtam mokytojui, direktorei (b.l. 52-55, 58-60); liudytojos A. R. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad yra (duomenys neskelbtini). 2018-02-01, apie 11:15 val., pas ją į kabinetą atėjo ūkio dalies darbuotojas V. S., kuris paaiškino, kad, jam dirbant klasėje, vaikai (iš šeštos klasės) trukdo dirbti, darinėja duris. Jis paprašė, kad sudrausmintų vaikus. Po pokalbio su V. S., nuėjo į šeštokų klasę ir paklausė, kas čia vyksta, dėl ko trukdo dirbti ūkio dalies darbuotojui. Mergaitės pradėjo aiškinti, kad S. laikė duris, kad jos neišeitų iš klasės, o ūkio dalies darbuotojas V. S., joms padėjo išeiti iš klasės. Pamatė, kad S. užsikniaubęs ant suolo. Paklausė S. kas yra, tačiau jis nieko neatsakė, galvos nepakėlė. Tada mergaitės pradėjo sakyti, kad S. pats kaltas, nes pats užsigavo durimis, dėl to ir verkia. Išėjo iš klasės. Apie 14:30 val., paskambino pavaduotoja ir pasakė, kad agresyviai nusiteikęs S. tėtis, ieškojo jos. S. tėtis pavaduotojai pasakė, kad sumušė darbuotojas jo vaiką ir dabar kreipsis visur, net ir iki ministerijos, ir išėjo iš mokyklos. Kita dieną kalbėjosi su V. S. ir paklausė apie minėtą įvykį. Jis paaiškino, kad dirbo klasėje ir pastebėjęs, kad trūksta įrankių pradėti darbą, bandė išeiti iš klasės, bet durys buvo užremtos. Jam tik iš trečio karto pavyko praverti duris, kad tilptų ranką iškišti. Pravėręs duris, jis atbuline ranka pabandė pašalinti kliūtį, net nepagalvojęs, kad už durų gali stovėti vaikas. Žiūrėjo mokykloje filmuotą vaizdą ir pamatė, kaip S. laiko klasės duris, o V. S., norėdamas išeiti iš klasės, iškišą ranką pro durų plyšį ir atbulinės rankos mostu kliudo S. B. (b.l. 68-71); mažamečio V. G. J. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad mokosi (duomenys neskelbtini), 5 klasėje. S. B. pažįsta, jie nėra draugai, tik mokosi toje pačioje mokykloje. Su S. išdykavo mokyklos koridoriuje, išjunginėjo šviesas, žaidė slėpynių. Jiems bežaidžiant, su S. laikė prispaudę kabineto duris dėl to, kad iš klasės negalėtų išeiti mergaitės iš 6 klasės. Po to, jis nuo durų pasitraukė ir nubėgo išjungti šviesą, o S. toliau laikė duris. Matė, kad viduje buvęs darbuotojas bandė atidaryti duris, o kas vyko po to, jis nematė, nes buvo nubėgęs išjungti šviesą. Tik po to jam pats S. pasakė, kad jam darbuotojas sudavė per veidą. Pas S. nebuvo raudonas veidas. S. paskui nuėjo į koridoriaus kampą ir laikėsi delnu užsiėmęs veidą, verkė (b. l. 84-86); liudytojo V. R. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad dirba mokytoju (duomenys neskelbtini). S. B. pas jį mokosi technologijų pamokoje. 2018-02-01, tikslios datos nepamena, per pertrauką prižiūrėjo koridorių, kad vaikai neišdykautų. Matė, kad tame koridoriuje išdykavo S. B. ir dar keli vaikai. Vienoje klasėje dirbo darbuotojas, remontavo klasę. Vaikai darinėjo duris, trukdė darbuotojui dirbti. Jis vaikus drausmino, liepė jiems nedarinėti durų ir netrukdyti. Kai pertrauka baiginėjosi, įėjo į klasę ruoštis pamokai. Kai nuskambėjo skambutis, vaikai suėjo į klasę. Matė, kad S. sėdėjo ramus, nieko nedarė pamokoje. Dėl to S. paklausė, kas yra, jis atsakė nieko. Tačiau matė, kad sėdėjo su delnu užsidengęs skruostą, jo dar kartą paklausė, kas yra, gal skaudą dantį. S. atsakė, kad pats užsigavo į duris veidą. Iš vaistinėlės paėmė "bintą", pakišo po šaltu vandeniu ir padavė jam užsidėti ant skuosto. Skruostas pas S. nebuvo paraudęs, jokių žymių nebuvo. S. išsėdėjo visą pamoką ir po skambučio išėjo į kitą pamoką. Apie visą įvykusi įvykį sužinojo kitą dieną (b.l. 89-91); liudytojos B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini), bei dėsto rusų kalbą. S. B. dėsto rusų kalbą. Tikslios datos nepamena, 2018-02-01 S. turėjo paskutinę pamoką. S. klasėje sėdėjo pasirėmęs ranka, atrodė nuliūdęs. S. paklausė, kas yra, jis nieko neatsakė. Dar kartą S. paklausė, kad gal jis blogai jaučiasi, dėl to gali eiti namo. S. paklausė, kad gal pastarąjį reikia palydėti namo, tačiau jis atsisakė, kad nereikia, kad tėtis yra namuose, dėl to S. išleido namo. Kai S. išėjo, vaikai pradėjo pasakoti, kad S. laikė užrėmęs klasės duris ir pats užsigavo su durimis. Vaikai rėkė visi vienu metu, dėl to juos nuramino ir daugiau apie tai nekalbėjo. Pas S. jokių sužalojimų ant veido nematė. Tą pačią dieną, 14:15 val., pas ją atėjo S. tėtis, kuris pradėjo šaukti, kur yra d., atsakė, kad jos nėra, prašė jo pasikalbėti, išsiaiškinti, tačiau jis jos neklausė, tik šaukė, kad kreipsis net į M. ir išėjo lauk. Po kelių minučių atėjo darbininkas V. S., kuris pasakė, kad jį sumušė S. B. tėvas. Pas V. S. matėsi įbrėžimas ant skuosto prie ausies, bei skruostas buvo paraudęs (b.l. 94-97). Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgio sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kvalifikuojantis požymis - nusikalstama veika padaryta prieš mažametį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį O. S. atsakomybėn pagal laidavimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d., 2 d.: „Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: numatyta jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“

O. S. anksčiau neteistas, nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, sutinka būti laiduotoju bei daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis daugiau nebenusižengtų įstatymams, vertas teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, atlygino padarytą žalą, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu gali būti nutraukta.

Siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis daugiau nebenusižengtų įstatymams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str. jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

Procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas, kadangi padaryta žala atlyginta.

Kompaktines plokšteles su nukentėjusiojo apklausa bei vaizdo įrašu paliktinos prie baudžiamosios bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-104 str. iš V. S. priteistinos Lietuvos Respublikos valstybei 197.21 Eur dydžio proceso išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajam.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.,-

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. nutraukti baudžiamąją bylą, tuo atleidžiant V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. padarymą.

V. S. perduoti pagal laidavimą O. S., (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vieneriems) metams be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų, kuriuos įpareigoti atlikti per 6 (šešis) mėnesius.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti, kadangi padaryta žala atlyginta.

Kompaktines plokšteles su nukentėjusiojo apklausa bei vaizdo įrašu palikti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-104 str. iš V. S. priteisti Lietuvos Respublikos valstybei 197.21 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 21 ct.) proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.