- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-96-365/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31987-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Jekaterinai Abbakumovai, nuteistajam A. L., nuteistojo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir A. L. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į subendrintą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal 2017-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2017-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.
Iš A. L. nukentėjusiojo J. A. naudai priteista 10 eurų turtinės ir 1490 eurų neturinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
A. L. nuteistas už tai, kad apiplėšė įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016-07-08 apie 15:30 val., Vilniuje, įėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę kartu su J. A., gim. 1927 m., ir nusekė iš paskos iki ketvirto aukšto, kur J. A. atrakinus ir atidarius savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris pasiprašė leidžiamas į butą neva pasinaudoti tualetu, po to įstūmė J. A. į buto vidų ir įėjo pats iš paskos ir tokiu būdu įsibrovęs į butą, po to priėjęs iš nugaros griebė ranka J. A. už kaklo ir smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, bei grasino pasmaugti, jeigu neatiduos jam pinigų, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, J. A. atidavus piniginėje turėtus 10 eurų (dvi kupiūros po 5 Eur), juos pagrobė ir su pagrobtais pinigais pasišalino iš buto, tokiu būdu pagrobė svetimą – J. A. priklausantį 10 eurų vertės turtą.
A. L. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti 2017-11-08 apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują procesinį sprendimą: išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Apeliaciniame skunde A. L. nurodo kategoriškai nesutinkantis su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Pasak apelianto, jis nėra padaręs nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Nuteistasis, neneigdamas fakto, jog jis buvo nusikaltimo vietoje, akcentuoja, jog vien nukentėjusiojo parodymai ir rasti jo (A. L.) kraujo pėdsakai negali būti traktuojami kaip kaltės įrodymai, nes, anot apelianto, nukentėjusysis nuo pat pradžių davė vienokius parodymus, teisme „pamokytas“ jis kalbėjo kitaip, o į apelianto parodymus nebuvo kreiptas dėmesys.
Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, daro išvadą, jog apelianto veika kvalifikuota tinkamai, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog surinkti įrodymai nepatvirtina apelianto kaltės, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi, neatitinka faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nuteistojo, nukentėjusiojo parodymais, kita rašytine bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. L. pripažino kaltu ir nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Nuteistasis neneigė faktinių aplinkybių, kad jis 2016-07-08 apie 15:30 val. buvo prie nukentėjusiojo J. A. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lankėsi nukentėjusiojo J. A. bute bei susižalojo pirštą į J. A. laikomą peilį ir paliko ten savo kraujo pėdsakus. Tačiau viso bylos tyrimo metu kategoriškai neigė aplinkybę, kad į nukentėjusiojo butą jis pateko tikslu pagrobti svetimą turtą, tvirtindamas, jog nukentėjusysis pats pasikvietė jį į savo butą išgerti alaus, jie kartu gėrė alų, apeliantui panorus užsirūkyti ir nukentėjusiajam dėl kažko supykus, šis puolė apeliantą su peiliu, bandydamas jam įdurti į pilvą, po ko jis (A. L.) sugriebė už peilio ir taip susižalojo savo pirštą, 10 eurų iš nukentėjusiojo neėmė, reikalauti pinigų iš nukentėjusiojo jam nebuvo reikalo, nes kaip tik naktį jis kazino buvo laimėjęs 1000 eurų. Tačiau tokia A. L. pozicija vertinama kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams.
A. L. kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais, ir, priešingai nei teigiama apelianto skunde, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertintais įrodymais, o apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusiojo parodymai nėra išsamūs ar nuoseklūs, dėl ko, apelianto vertinimu, teismas padarė neteisingas išvadas, yra nepagrįstas, grindžiamas tik subjektyvia ir niekuo nepagrįsta paties apelianto nuomone. Kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. A. parodymais, jo parodymuose aplinkybės dėl įvykio esmės, priešingai nei tvirtina apeliantas, nesikeitė, todėl laikyti juos nenuosekliais ar nepatikimais nėra jokio pagrindo.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis J. A. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo (b.l. 30,31,37), tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad kaltinamąjį (nuteistąjį) jis pastebėjo prie laiptinės, vėliau jį pamatė, kuomet rakino savo buto duris. A. L. paprašęs pasinaudoti tualetu, įstūmė J. A. pro duris į butą ir pats be leidimo į jį užėjo. Nukentėjusysis, įstumtas į butą, iš karto nuėjo į virtuvę, galvojo atidaręs langą šauksis pagalbos, tačiau A. L. iš karto ėjo iš paskos, apglėbė jį ranka iš nugaros už kaklo ir pradėjo smaugti, smaugdamas reikalavo pinigų, 20-30 eurų, teigdamas, kad tik tuomet išeis. Iškritus nukentėjusiojo piniginei ir A. L. pasilenkus jos paimti, nukentėjęs pagriebė virtuvėje buvusius peilius, po ko A. L. sugriebė nukentėjusįjį už rankų, reikalavo padėti peilius, tačiau ,šiam atsisakius tai padaryti, A. L. greitu žingsniu išėjo iš buto, nukentėjusiojo vertinimu, galimai nuteistasis susižalojo į J. A. laikomą peilį. Taip pat nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad A. L. pats paėmė iš piniginės 10 eurų po 5 eurus kupiūromis, piniginėje taip pat buvo ir metalinių pinigų, tačiau jie išsibarstė. Nukentėjusysis J. A. be šių aplinkybių nuosekliai neigė, kad pats kvietėsi nepažįstamą vyrą užeiti į namus išgerti alaus ir kategoriškai tvirtino, kad į savo butą nuteistojo neleido, o matydamas alaus butelį, kuris bute iškrito ant žemės, nuteistasis ir sukūrė versiją, kad šis (J. A.) kvietėsi nuteistąjį gerti alaus.
Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint butą virtuvėje yra rasta sudužusio dekoratyvinio veidrodžio šukių, bute ant išėjimo durų vidinės pusės rasta kraujo sutepimų, kraujo pėdsakai buvo rasti ir laiptinėje prie nukentėjusiojo buto durų bei laiptų (b.l. 5-6). 2017-06-16 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vyro kraujo, rasto ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2016-07-08 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, genotipas sutampa su A. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų A. L. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra nedidesnė nei 0,00000000000000000002 % (b. l. 24-25).
Nukentėjusiojo parodymus, kad jis nekvietė nepažįstamo asmens išgerti alaus ir į savo butą jo neleido patvirtina ir iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateiktos fotolentelės (b.l. 8-9), iš kurių matyti, kad nei ant stalo, nei ant spintelių nesimato alaus gėrimo požymių – tuščios taros, indų, iš kurių būtų neseniai gerta, nors apžiūra daryta praėjus mažiau nei 2 valandoms po įvykio. Kaip ir pirmosios instancijos teismo, taip ir apeliacinės instancijos teismo neįtikina nuteistojo argumentai, jog jis turėdamas 1000 eurų, ėjo pas visiškai nepažįstamą garbaus amžiaus vyrą gerti alaus, nes tokią poziciją jis iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme. Tuo tarpu nukentėjusiojo elgesys, kuomet J. A. buvo suimtas už kaklo ir smaugiamas nuteistojo A. L. reikalaujant pinigų, po ko nukentėjusysis ir pagriebė virtuvėje buvusius peilius, bei nuteistajam pasišalinus nukentėjusiojo pranešimas BPC (b.l. 2), kad prieš 2 minutes į pranešėjo butą pateko nepažįstamas vyras, kuris pradėjo reikalauti pinigų ir smaugti pranešėją, pasisavino 10 eurų ir pabėgo, patvirtina, nukentėjusiojo parodymus, ir paneigia nuteistojo paaiškinimus.
Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo kaltę grindė nukentėjusiojo parodymais bei specialistų išvadomis. Nukentėjusiojo parodymai sutampa tarpusavyje bei atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo. Vien tai, kad nukentėjusiojo parodymai nevertinti taip, kaip palankiau nuteistajam, nereiškia, kad jie įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.
Remiantis šiais duomenimis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išvadą, kad A. L. įsibrovė į nukentėjusiojo J. A. butą ir, panaudojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, pagrobė J. A. priklausantį turtą – 10 eurų, padarė kruopščiai išanalizavęs bylos medžiagą ir nesiremdamas vien tik nukentėjusiojo parodymais, kurių patikimumu objektyvaus pagrindo abejoti taip pat nėra. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiojo parodymais apie nuteistojo atliktus nusikalstamus veiksmus, nes nukentėjusiojo parodymai nuo pat kreipimosi į teisėsaugos institucijas momento sutapo ne tik tarpusavyje, tačiau ir su baudžiamosios bylos medžiaga, priešingai nelogiškiems nuteistojo A. L. parodymams, kurie visiškai prieštarauja bylos medžiagai. Be to, aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nukentėjusysis gali būti šališkas bei siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantą nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde.
Visuma išdėstytų aplinklybių apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą veiką. Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo atmesti nukentėjusiojo civilinį ieškinį, nes nusikalstamais veiksmais padaryta žala privalo būti atlyginta. Civilinio ieškinio klausimas betarpiškai susijęs su BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimu A. L. veikoje. Apeliaciniame skunde atskirai dėl priteisto žalos dydžio nepasisakoma, jis, teisėjų kolegijos nuomone, teisingas ir nėra aiškiai per didelis. Nuteistajam parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 54 str. 1-2 d. numatytas bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas ir BK 61 str. 1-3 d. išdėstytas bausmės skyrimo taisykles, todėl nėra pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai. Subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme teismas taikė nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių subendrinimo būdą, todėl ir galutinė subendrinta bausmė nėra neteisinga ir nekeistina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendis, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.