Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu devyneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. J. nukentėjusiajam R. K. priteista 2 220 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2005 m. birželio 4 d. apie 05 val., Marijampolėje, Rygiškių Jono gimnazijos stadiono teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš stadiono tribūnų suolo išlaužtu tašeliu, tyčia suduodamas ne mažiau penkių smūgių A. K. į galvos sritį: kaktos kairę pusę, kairę akį, kairės ausies sritį, kairį petį, dešinę kaktos sritį, sumušė jam galvą, ko pasėkoje išsiliejo kraujas po kietuoju bei minkštaisiais smegenų dangalais bei į skilvelių sistemą ir išsivystė galvos smegenų pabrinkimas, nuo ko A. K. mirė, tai yra jį nužudė.

Nuteistojo A. J. gynėja apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir jos ginamajam skirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad A. J. skirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nurodo, kad apygardos teismo kolegija neįvertino tos aplinkybės, jog nukentėjusysis išprovokavo nuteistojo veiksmus. Pagal liudytojos G. J. ir kitų liudytojų parodymus pats nukentėjusysis pasiūlė susitikti aiškintis dėl dingusio telefono. Gynėja nurodo, kad liudytojai M. Š. , K. K. , P. K. , parodė, jog nukentėjusysis buvo pasiruošęs lentą ir ėjo A. J. link, po ko A. J. atėmė iš jo lentą ir ja smogė nukentėjusiajam. Tikslo nužudyti nuteistasis neturėjo, jo veiksmai buvo atsakas į nukentėjusiojo A. K. agresiją. Taigi, gynėjos nuomone, teismas pagal BK 59 str. 1 d. 6 p. neįvertino lengvinančios aplinkybės, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Atkreipia dėmesį, kad A. J. teistumas išnykęs ir jis charakterizuojamas teigiamai.

Nukentėjusysis R. K. atsikirtime į nuteistojo gynėjos skundą nurodo, kad apygardos teismas A. J. baudžiamąją bylą išnagrinėjo objektyviai ir paskyrė tinkamą bausmę pagal BK 129 str. 1 d. Pagrindo teigti, jog A. K. pats išprovokavo nusikaltimą, nėra. Iš liudytojų M. Š. , K. K. , P. K. ir kitų parodymų matyti, kad visiems susirinkti ir aiškintis siūlė ne nukentėjusysis A. K. O į stadioną atvažiavus daugiau nei dešimčiai žmonių, nukentėjusysis A. K. pasakė, kad ginsis, kol pajėgs. Lentą, pagal liudytojų parodymus, nukentėjusysis rankose turėjo gynybos tikslams, jokių judėjimo veiksmų link nuteistojo neatliko. M. Š. , K. K. , P. K. ir kiti liudytojai įvykio pradžios nematė, nes patys buvo mušami, buvo daužomi jų automobiliai. Taigi A. J. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė nukentėjusiajam smūgius lentą per galvą, t.y. įvykdė tyčinę žmogžudystę, ir taikyti BK 59 str. 1 d. 6 p. šiuo atveju negalima.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo A. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Nuteistojo A. J. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką, pagal BK 129 str. 1 d., ko apeliaciniame skunde neginčija ir nuteistojo gynėja. A. J. kaltė be paties nuteistojo prisipažinimo, įrodyta liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialistų išvadomis ir kitais, apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais, įrodymais.

Nuteistojo gynėjos nuomone, A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo A. K. elgesys. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Įstatymo prasme provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, tuo tarpu rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį ir nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Iš bylos matyti, kad įvykio metu A. K. jokių veiksmų, kurie būtų išprovokavę A. J. jį nužudyti, neatliko, kas nepagrįstai ginčijama apeliaciniame skunde.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoja G. J. parodė, kad 2005 m. birželio 4 d. apie 5 val. jai su draugais atvykus į įvykio vietą - Rygiškių Jono gimnazijos stadioną, ten jau buvęs E. B. kalbėjo telefonu, po ko jis pasakė, kad bus muštynės, kažkas turi atvažiuoti muštis. Vėliau į stadioną atvažiavo du automobiliai, iš kurių išlipę vaikinai pradėjo mušti jų kompanijos vaikinus. Ji taip pat parodė, kad muštynių pradžioje A. K. stovėjo laikydamas rankoje lazdą. Vėliau ji matė A. K. ant žolės, prie jo buvo keletas vaikinų, iš kurių vienas su pagaliu sudavė keletą smūgių klūpančiam A. K. (t. 2, b.l. 27-28, t.4, b.l.171). Liudytojas M. Š. parodė, kad, kai jis su L. K. , Gintare atvažiavo prie Rygiškių Jono gimnazijos stadiono, ten su A. K. , dviem merginom ir dviem vaikinais jau buvęs E. B. papasakojo, jog M. gimtadienyje kilo konfliktas dėl dingusio vienos merginos mobilaus ryšio telefono, o pasikalbėjęs telefonu pasakė, jog gali atvažiuoti Mokolų mikrorajono vaikinai aiškintis santykių. Po ko A. K. ir atsinešė kelias lazdas. O netrukus į aikštelę atvažiavo automobiliai „Renault Espace“ ir „BMW“, iš kurių išlipę apie dešimt vaikinų pradėjo juos mušti, daužyti jų automobilių stiklus. M. Š. matė, kaip keli vaikinai sudavė smūgius E. B. . Ir tik išvažiavus automobiliams, pamatė A. K. jau gulintį žolėje (t.1, b.l. 144-149). Rygiškių Jono gimnazijos stadione įvykio metu taip pat buvusi liudytoja E. G. parodė, jog girdėjo, kaip E. B. su kažkuo telefonu piktai kalbėjo, ginčijosi, po ko A. K. nuėjo link stadione esančių tribūnų ir atsinešė tris pagalius, pasakęs, kad „ginsis, kiek galės“ (t.1, b.l. 115-118, t.5, b.l. 19-21.). Taigi, nors aiškinantis dėl gimtadienio vakarėlio metu dingusio mobilaus ryšio telefono, konfliktuojančios pusės telefonu ginčijosi ir vieni kitus įžeidinėjo, priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusysis A. K. su niekuo nekonfliktavo ir nieko neįžeidinėjo, ne jis siūlė ir susitikti aiškintis, juo labiau A. K. nekonfliktavo su nuteistuoju A. J. , o tik E. B. pasakius, kad kilo konfliktas ir bus muštynės, pasiruošė tris lentas gynybai.

Pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teiginius, kad A. K. pats ėjo link jo laikydamas rankose paruoštą lentą, taip pat nėra pagrindo. Nors liudytojas P. K. parodė, kad jam kartu su A.. J. ir kitais vaikinais atvažiavus prie Rygiškių Jono gimnazijos stadiono, matė, kad ant asfaltuotos aikštelės stovi rankoje laikantis pagalį vaikinas, tačiau jis negalėjo apibūdinti nei vietos, kurioje stovėjo tas vaikinas, nei, ar lazdas turėjo kiti stadione buvę vaikinai, nes viskas vyko greitai ir per bėgančius vaikinus iš automobilio nespėjo visko pamatyti (t.3, b.l. 123-125). Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytas liudytojas M. Š. pirmos instancijos teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog nematė, kas nutiko A. K. , muštynių metu aplink jį mušėsi ir bėgiojo vaikinai, buvo daužomas automobilis (t.4, b.l. 147-148). O liudytojas K. K. teisme parodė, tik kad jiems atvažiavus prie Rygiškių Jono gimnazijos, stadione buvę vaikinai išsitraukė pagalius, tačiau jis tiksliai negalėjo pasakyti, kiek vaikinų turėjo lazdas (t.3, b.l. 115-116, t.4, b.l. 175-176). Taigi, priešingai, nei nurodo nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde, taip greitai klostantis įvykiams, minėti liudytojai nematė konflikto tarp nukentėjusiojo A. K. ir A. J. pradžios, jie nepatvirtino provokuojančio A. K. elgesio fakto.

Iš byloje nustatytos įvykių eigos matyti, kad į įvykio vietos stadioną atvažiavus automobiliams, iš kurių išlipo apie dešimt įvairaus amžiaus, kaip iš prieš tai vykusių pokalbių telefonu buvo aišku, agresyviai nusiteikusių vaikinų, kurie puolė A. K. ir jo draugus, nukentėjusysis gynėsi nuo jam gresiančio pavojaus. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad, susiklosčius tokiai situacijai, A. K. gynėsi nuo vyresnio ir fiziškai žymiai stipresnio nuteistojo A. J. Taigi, kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog A. K. savo elgesiu būtų išprovokavęs konfliktą, t.y. sąmoningai ar neatsargiai būtų paskatinęs nuteistąjį pradėti prieš jį nusikalstamą veiką. Todėl taikyti nuteistajam BK 59 str. 1 d. 6 p. ir pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nėra pagrindo.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, A. J. paskyrė tinkamą bausmę. Nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., sukėlusį negrįžtamas pasekmes ir ypatingą žalą visuomenei. Nusikaltimas yra padarytas netiesioginės tyčios forma, nes A. J. , tašeliu smogdamas nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvą bei veidą, turėjo suprasti ir numatyti, kad gali atimti kitam žmogui gyvybę, tačiau, nors to ir nenorėjo, tokiems padariniams kilus, atsako pagal BK 129 str. 1 d.

A. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinęs tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir nustatęs atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi dėl to, o taip pat, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis nesiekė atsiradusių padarinių bei yra teigiamai charakterizuojamas, apygardos teismas skyrė A. J. laisvės atėmimo bausmę mažesnę, nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, t.y. teisingai A. J. skyrė laisvės atėmimą devyneriems metams ir šešiems mėnesiams. Skirdamas bausmę, apygardos teismas BK 54 str. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.